5. Gyvūnų terapija (zooterapija)
kaip atskiras gydymo būdas
išpopuliarėjo XX a. antroje pusėje.
Gyvūnų terapijos istorija (I)
Kardos E., Banszky N., Gerevich J. „The psychiatric aspects
of animal assisted therapy“ 2-5, 2012.
6. Šio metodo pradininku laikomas
garsus JAV psichiatras Borisas
Levinsonas. Jis 1964 m. pirmą kartą
suformulavo terminą „šunų terapija“.
B. Levinsono atradimas paskatino
šunų terapiją traktuoti
kaip pagalbinį psichote-
rapijos gydymo metodą.
Gyvūnų terapijos istorija (II)
7. Gyvūnų terapijos istorija (III)
Šiuo metu gyvūnų terapija pripažįstama
daugelyje šalių.
Dabartiniais laikais PSO pripažįsta, kad
gyvūnai teigiamai veikia mūsų sveikatą ir
gali būti naudojamas kaip papildoma
gydymo priemonė.
Dažniausiai gydymui pasitelkiamos katės,
šunys, žirgai, žuvytės, triušiai, paukščiai,
delfinai.
10. Delfinų terapijaDelfinų terapija
Delfnų terapijos pradžia siejama su JAV
įsikūrusia delfinų terapijos mokykla.
Šios terapijos pradininkas psichologas
prof. David E.Nathanson.
1978m. atliko pirmąjį Delfinų terapijos tyrimą
su vaikais, turinčiais Dauno sindromą.
Nathanson, D.E.Nathanson, D.E. 1995. Dolphin Human Therapy: A professional association1995. Dolphin Human Therapy: A professional association
dedicated to helping disabled children. Dolphin human therapy sympozium.dedicated to helping disabled children. Dolphin human therapy sympozium.
11. Delfinų terapija ir jos centraiDelfinų terapija ir jos centrai
JAV: Dolphin research center (1984), Island
dolphun center (1990), Clearwater Marine
aquarium (1990).
Ukrainoje: Kryme, Eupatorijoje nuo 1986m.
Izraelyje delfinų terapijos programa pradėta
vykdyti 1991m., Vokietijoje 1996m.
Turkijoje veikia 3 delfinų terapijos centrai:
Kušadašyje (2003), Antalijoje (2002),
Marmaryje (2007).
Nyderlandų Antilų saloje (2004),
Indonezijoje (2007) ir kitur.
12.
13. Asociacijos studentai švietėjaiAsociacijos studentai švietėjai
2012 m.atliko m2012 m.atliko mokslinokslinįį darbdarbą:ą:
DELFINŲ TERAPIJOS ĮTAKA
VAIKŲ, SERGANČIŲ AUTIZMU,
PSICHOSOCIALINEI
ABILITACIJAI
14. Darbo aktualumas (I)Darbo aktualumas (I)
Pastaruosius 10
metų yra daug
kalbama apie
delfinų terapiją, ji
vertinama
prieštaringai.
15. Darbo aktualumas (II)Darbo aktualumas (II)
Teigiama, kad gyvūnų terapija yra efektyvi
autizmo pobūdžio sutrikimų turinčių pacientų
abilitacijos priemonė, kuri gerina bendravimą,
nuotaiką, stiprina empatiją, mažina nerimą.
JAV, Izraelyje atliktų mokslinių darbų ataskaitose
rašoma, kad po užsiėmimų su delfinais labai
pagerėja vaikų su ryškia negalia kalbėsena,
motorinės funkcijos.
Brensing, K., Linke, K. „Behavior of dolphins towards adults and children during swim-with-
dolphin programs and towards children with disabilities during therapy sessions“. 16(4):315-
331, 2003.
16. Darbo aktualumas (III)Darbo aktualumas (III)
Kituose literatūros šaltiniuose
tvirtinama, kad daugelis studijų,
įrodančių delfinų terapijos
efektyvumą, gydant sergančiuosius
autizmu, metodologiškai yra
neteisingos, todėl negalima padaryti
pagrįstų išvadų.
Britta L. Fiksdal , Daniel Houlihan, Aaron C. Barnes “Dolphin-Assisted Therapy:
Claims versus Evidence” 5-7, 2012
18. UždaviniaiUždaviniai
Įvertinti Lietuvos ir užsienio šalių
literatūros duomenis, kaip delfinų
terapija įtakoja vaikų, sergančių
autizmu, psichoemocinę būklę,
kognityvines funkcijas,
komunikacinę elgseną, socialinę
elgseną.
19. MetodikaMetodika
Buvo atlikta literatūros duomenų paieška
šiose duomenų bazėse: The cochrane library,
UpToDate, PubMed.
Į paieškos langelį buvo įvesta „autism
spektrum disorder and dolphin therapy“.
Lietuvoje publikuotų darbų buvo ieškoma
LSMU VB, į paieškos langelį įvedant „delfinų
terapija“.
Apžvelgta paskutinių 10 metų medžiaga.
20. Rezultatai (I)Rezultatai (I)
Portugalijoje atlikto
klinikinio tyrimo
metu naudotos
Vaikystės autizmo ir
ir psichoedukacinio
vertinimo skalės
Autismo gydymą
vertinantis sąrašas
Protinių užduočių ir
Sąveikų vertinimo
lentelė
21. DelfinDelfinų terapijos efektyvumoų terapijos efektyvumo
rezultatai Portugalijos klinikiniamerezultatai Portugalijos klinikiniame
tyrimetyrime
0,001
0,011
0,014
0,022
0
0,005
0,01
0,015
0,02
0,025
pažinimas
sritys
statistiškai teigiami rezultatai
visapusiškas
vystymasis
p=0,001
smulkioji
motorika
p=0,011
pažinimas
p=0,014
neverbalinė
komunikacija
p=0,022
22. DelfinDelfinų terapijos efektyvumoų terapijos efektyvumo
rezultatai Portugalijosrezultatai Portugalijos
klinikiniame tyrimeklinikiniame tyrime
Poveikio nebuvo (p>0,05)
socialinės orientacijos;
socialinės komunikacijos, visuomeniškumo;
emocionalumo;
kalbėjimo, pamėgdžiojimo;
stambiosios motorikos;
suvokimo ir akies – rankos koordinacijos
srityse.
24. DelfinDelfinų terapijos efektyvumoų terapijos efektyvumo
rezultatai Lietuvos klinikiniamerezultatai Lietuvos klinikiniame
tyrimetyrime
statistiškai teigiami rezultatai
0,016
0,03
0,013
0,042
jautrumas
prisilietimams
p=0,016
pagerėjo
miegas p=0,03
sensorinė
motorika
p=0,013
savarankiškum
as 0,042
25. DelfinDelfinų terapijos efektyvumoų terapijos efektyvumo
rezultatai Lietuvos klinikiniamerezultatai Lietuvos klinikiniame
tyrimetyrime
Taip pat pagerėjo bendras elgsenos ir
emocinės būsenos įvertis, susidomėjimas
siūloma užduotimi, padidėjo darbingumas ir
aktyvumas, pailgėjo dėmesio išlaikymas
užduočių metu, pagerėjo užduočių tęsimas ir
pabaigimas tik paraginus (p<0,001);
statistiškai reikšmingo kognityvinių funkcijų
pasikeitimo konstrukcinių užduočių (p=0,48)
ir verbalinių užduočių (p=0,96) atžvilgiu
neužfiksuota;
26. IIšvadosšvados
Teigiama, kad delfinų terapijos tema yra
aktuali, tačiau metodologiškai gerai
suplanuotų klinikinių tyrimų rezultatų
skelbiama labai mažai.
Pripažintose duomenų bazėse paskelbto ir
Lietuvos jūrų muziejuje atlikto
biomedicininio tyrimo rezultatai ir išvados
apie delfinų terapijos įtaką vaikų, sergančių
autizmu, psichosocialinei abilitacijai yra
prieštaringi.
27.
28. Asociacija “Šviesuva” organizuojaAsociacija “Šviesuva” organizuoja
renginius, skirtus gyvūnų terapijai.renginius, skirtus gyvūnų terapijai.
Renginiai skirti mokinių bei
suaugusiųjų auditorijai.
32. Renginyje kalbėta apie gyvūnų apsaugą,Renginyje kalbėta apie gyvūnų apsaugą,
atsakomybę už augintinius.atsakomybę už augintinius.
33. Koncertavo menininkai, vyko susitikimai suKoncertavo menininkai, vyko susitikimai su
dvasininikais, pedagogais, mokslininkais.dvasininikais, pedagogais, mokslininkais.
34. Šventėje dalyvavo švedų VaikystėsŠventėje dalyvavo švedų Vaikystės
fondo atstovė Siuzana.fondo atstovė Siuzana.
36. ŠIANDIEN NIEKO NEBESTEBINA AKLĄJĮ VEDANTIS ŠUO ARŠIANDIEN NIEKO NEBESTEBINA AKLĄJĮ VEDANTIS ŠUO AR
TERAPIJA SU ŽIRGAIS, TAČIAU MOKSLINIAI TYRIMAI RODO, KADTERAPIJA SU ŽIRGAIS, TAČIAU MOKSLINIAI TYRIMAI RODO, KAD
KIEKVIENAS NAMINIS GYVŪNAS ŠEIMININKUI ATNEŠA NE TIKKIEKVIENAS NAMINIS GYVŪNAS ŠEIMININKUI ATNEŠA NE TIK
DAUG LAIMĖS, BET IR NAUDOS – TIEK FIZINEI, TIEK EMOCINEIDAUG LAIMĖS, BET IR NAUDOS – TIEK FIZINEI, TIEK EMOCINEI
SVEIKATAI.SVEIKATAI.
Žmogaus bendravimo su gyvūnu
nauda įrodyta dar Hipokrato laikais.
41. LiteratūraLiteratūra
1. Kardos E, Banszky N, Gerevich J The psychiatric aspects
of animal assisted therapy. 2009 Dec [cited 2012 Jan
9];3(5):113-17. Available from
Medline:http://gcldw2.vhc.can:15448/login?
url=http://search./login.aspx?
direct=true&db=cmedm&ANjklo1245&site=enkjogh.
2. Britta L, Fiksdal D, Houlihan M, Aaron C. Dolphin-
Assisted Therapy: Claims versus Evidence 2011 Jun [cited
2012 Jun 10];4(6):214-88. Available from PubMed
:http://njghk.kjss/125s/login?
url=http://search.pubmenlina.com/login.aspxjhg?
directed14523=true&dbjhkg=cmedm&AN=21546982&sitel;k
hj
3. Krevinienė B, Rugevičius M. Delfinų terapija Lietuvos
jūrų muziejuje/ 2008 Febr [cited 2009 march 22];4(5):98-6.
Available from LSMU
VB://www.lvb.lt/primo_library/libweb/action/search.do?