Ląstelės chemija Angliavandeniai Sacharidai Angliavandeniai Angliavandeniai Fosfolipidai Baltymai Riebalai_ Peptidai Aminorūgštys Baltymai RiebalaiLąstelės chemija Angliavandeniai Sacharidai Angliavandeniai Angliavandeniai Fosfolipidai Baltymai Riebalai_ Peptidai Aminorūgštys Baltymai RiebalaiLąstelės chemija Angliavandeniai Sacharidai Angliavandeniai Angliavandeniai Fosfolipidai Baltymai Riebalai_ Peptidai Aminorūgštys Baltymai RiebalaiLąstelės chemija Angliavandeniai Sacharidai Angliavandeniai Angliavandeniai Fosfolipidai Baltymai Riebalai_ Peptidai Aminorūgštys Baltymai RiebalaiLąstelės chemija Angliavandeniai Sacharidai Angliavandeniai Angliavandeniai Fosfolipidai Baltymai Riebalai_ Peptidai Aminorūgštys Baltymai RiebalaiLąstelės chemija Angliavandeniai Sacharidai Angliavandeniai Angliavandeniai Fosfolipidai Baltymai Riebalai_ Peptidai Aminorūgštys Baltymai RiebalaiLąstelės chemija Angliavandeniai Sacharidai Angliavandeniai Angliavandeniai Fosfolipidai Baltymai Riebalai_ Peptidai Aminorūgštys Baltymai RiebalaiLąstelės chemija Angliavandeniai Sacharidai Angliavandeniai Angliavandeniai Fosfolipidai Baltymai Riebalai_ Peptidai Aminorūgštys Baltymai RiebalaiLąstelės chemija Angliavandeniai Sacharidai Angliavandeniai Angliavandeniai Fosfolipidai Baltymai Riebalai_ Peptidai Aminorūgštys Baltymai Riebalai

1. Ląstelė – gyvybės pagrindas
Elona Petrošienė
Biologijos mokytoja metodininkė

2. Turinys
• Ląstelės cheminiai junginiai;
• Fermentai;
• Ląstelės sandara;
• Plazminė membrana ir pernaša;
• Fotosintezė ir kvėpavimas.

3. Organinės medžiagos
Dauguma šių medžiagų – labai didelės molekulės (makromolekulės), sudarytos iš
daugelio smulkių, pasikartojančių dalių. Makromolekulė vadinama polimeru (gr. k.
polys – „daug“ + meros – „dalis“), o jos pasikartojančios dalys – monomerais.
Polimerus sudarantys monomerai:
Polimeras Monomeras
Polisacharidas (angliavandenis) Monosacharidas (gliukozė)
Lipidas (riebalai) Glicerolis ir riebalų rūgštys
Baltymai Aminorūgštys
Nukleininės rūgštys Nukleotidas

4. Angliavandeniai (sacharidai) yra C, H ir O junginiai
Angliavandenių
grupės
Angliavandenio pavadinimas Sandara, fizinės savybės Reikšmė
Monosacharidai Gliukozė - C6H12O6, (vynuogių cukrus) Saldaus skonio, gerai tirpsta
H2O, skaidri kristalinė
medžiaga.
Gliukozė – pagrindinis daugelio ląstelių energijos šaltinis.
Gliukozei oksiduojantis (kvėpavimas), ta energija išsiskiria ir
suvartojama gyvybiniuose procesuose. Gliukozės yra gyvūnų
kraujyje, augalų vaisiuose ir meduje.
Saugoma polimerų pavidalu − augaluose kaip krakmolas,
gyvūnų organizmuose glikogeno pavidalu.
Disacharidai Sacharozė- C12H22O11, Sudaro α gliukozės ir β
fruktozės likučiai. Vandenyje
tirpsta gerai, saldaus skonio.
Sacharozė atlieka energetinę funkciją. Ji yra pagrindinis
gliukozės šaltinis žmogaus organizme (sudaro 99,4% nuo visų
gaunamų angliavandenių). Jos yra beržų, klevų suloje,
morkose, augalų vaisiuose, uogose, ypač daug cukriniuose
runkeliuose ir cukranendrėse. Iš jos gaminamas cukrus.

5. Angliavandenių
grupės
Angliavandenio pavadinimas
Sandara, fizinės savybės Reikšmė
Polisacharidai Krakmolas (C6H10O5)n Polimeras sudarytas iš gliukozės
molekulių. Balti grūdėti milteliai,
netirpūs šaltame vandenyje, etanolyje.
Karštame vandenyje krakmolas sudaro
koloidinį tirpalą – krakmolo kleisterį.
Atlieka rezervinę funkciją. Sudarytas iš gliukozės,
pagamintos fotosintezės metu. Kaupiamas grūdelių
pavidalų kaip atsarginė medžiaga šakniastiebiuose,
bulvių stiebagumbiuose ir svogūnuose (apie 30%),
kviečių ir kukurūzų grūduose (apie 70%), ryžiuose
(80%). Dygimo metu sėklose krakmolas skaidomas į
maltozę, kuri naudojama kaip energijos šaltinis.
Glikogenas (C6H10O5)n Šakotas polisacharidas, sudarytas iš
D-gliukozės liekanų. Balti amorfiniai
milteliai, gerai tirpsta vandenyje.
Kaip ir krakmolas atlieka rezervinę funkciją. Stuburinių
organizme glikogenas kaupiasi kepenyse ir raumenyse.
Kraujyje trūkstant gliukozės, organizmas jos pasigamina
skaidydamas glikogeną. Aptinkamas ir kai kurių
bakterijų, mielių, grybų organizmuose kaip atsarginė
maisto medžiaga.
Celiuliozė (C6H10O5)n Sudarytas iš β-gliukozės liekanų. Balta,
bekvapė, beskonė pluoštinė medžiaga.
Netirpsta vandenyje, eteryje,
etanolyje, sugeria drėgmę, atspari
tempimui.
Statybinė ir atraminė augalinės ląstelės medžiaga.
Aptinkama 20-40 % sienelėje. Celiuliozės molekulės
sudaro ląstelėse mikrofibriles ir lemia jų sienelių
patvarumą bei formą.

6. Baltymai
Makromolekules sudaro monomerai – aminorūgštys, nuo kurių sekos grandinėje
priklauso baltymo struktūra ir atliekamos funkcijos. Visos aminorūgštys sudarytos iš
amino grupės (-NH2), prisijungusios prie anglies karboksilo grupės (-COOH) ir radikalo
(R). Aminorūgštys tarpusavyje jungiasi peptidine jungtimi per karboksilo (-COOH) ir
amino (-NH2) grupes. Taip susijungusios sudaro peptidą.

7. Baltymo struktūra
Pirminė
Aminorūgščių seka.
Kovalentinės (peptidinės) jungtys.
Pvz.: hormonas insulinas.
Antrinė
α spiralės struktūra;
β klostės struktūra.
Vandenilinės jungtys.
Pvz.:
• α spiralės struktūra – keratinas, todėl plaukai garbanoti;
• β klostės struktūra - šilko baltymas fibroinas, todėl lankstus ir atsparus
tempimui.

8. Baltymo struktūra
Polipeptido susilankstymas ir susisukimas.
Vandeniliniai, joniniai, kovalentiniai ryšiai,
hidroboninės R rupių sąveikos.
Pvz.: mioglobinas.
Keletas polipeptidų. Juos jungia vandenilinės
ir joninės jungtys.
Pvz.: Hemoglobinas. Ketvirtinės struktūros
baltymai sudaro daugelio virusų apvalkalus.
Tretinė Ketvirtinė

9. Katalizinė baltymų funkcija
Šią funkciją atlieka fermentai – biologiniai katalizatoriai, kurie greitina organizme
vykstančias reakcijas.
Fermentinės reakcijos
Sintezės
Skaidymo

10. Fermentinė skaidymo reakcija
1 - fermentas;
2 - substratas;
3 - fermento aktyvusis centras, reakcijos metu sudaro
fermento substrato kompleksą;
4 - produktai.
Kiekvienas fermentas turi aktyvųjį centrą, kuris gali prisijungti substratą. Konkretus fermentas veikia konkrečią medžiagą, todėl
fermento aktyvusis centras prisitaikęs sukibti su tam tikra medžiaga (kaip raktas spyną). Reakcijai pasibaigus gautas produktas
atsikabina nuo fermento, o pastarojo aktyvusis centras grįžta į pradinę būseną ir pasiruošęs priimti naują substrato molekulę.
Kadangi fermentai sudaro kompleksus tik su savo substratu, tai dažniausiai jų pavadinimai kyla iš substrato pavadinimo: lipidas –
lipazė, maltozė – maltazė, laktozė – laktazė.

11. Fermentines reakcijas greitinantys veiksniai
Veiksniai Paaiškinimas
Temperatūra Kylant temperatūrai molekulių judėjimas greitėja ir yra didesnė galimybė joms susiburti, taigi
didesnė galimybė įvykti reakcijoms. Peržengus optimalią temperatūrą, fermento aktyvumas
pradeda mažėti, nes baltymai denatūruojasi.
pH Kiekvienas fermentas turi savo optimalų ph. Pavyzdžiui: pepsino veiklai optimalus pH – 2,00,
seilių amilazei – 6,8, lipazės – 9,0. Esant mažesniam ar aukštesniam pH negu reikalingas
fermentui, reakcijos greitis mažėja. Sutrinka fermentų jungtys, pakinta aktyvusis centras, t. y.
fermentai negali susijungti su substratu, gali įvykti denatūracija.
Fermentų
koncentracija
Reakcijos greitis priklauso nuo aktyvių fermentų kiekio. Jei yra pakankamai substrato, veikiamo
tam tikros temperatūra ir pH, reakcijos greitis bus proporcingas fermentų koncentracijai.
Substrato
koncentracija
Esant pakankamam fermentų kiekiui, o substrato kiekiui taip pat didėjant, reakcijos greitis irgi
didėja. Kai pasiekiama maksimali riba, tada fermentai negali aktyvuoti reakcijos, nes visi jų
aktyvieji centrai užimti. Reakcijos greitis stabilizuojasi.

12. Denatūraciją sukeliantys veiksniai
Veiksniai Paaiškinimas
Organiniai
tirpikliai
Acetonas, benzinas, chloroformas, spiritas, toluenas ardo
baltymų struktūras, palaikančias jungtis. Spiritas greitai
denatūruoja bakterijų baltymus.
Sunkieji metalai Gyvsidabris, arsenas, varis, kadmis, cinkas, švinas suardo
jungtis ir denatūravę baltymai iškrenta nuosėdų pavidalu.
pH Šarmų, rūgščių, druskų koncentratų trumpalaikio veikimo
metu sutraukiamos joninės jungtys, ilgalaikio – peptidinės.
Temperatūra ir
spinduliavimas
Dėl virimo aukštos temperatūros, infraraudonųjų ir
ultravioletinių spindulių poveikio molekulėje atsiradusi
stipri vibracija nutraukia jungtis.
Denatūruotas baltymas:
substratas nebeatitinka
aktyviojo centro.

13. Žmogaus virškinamo trakto fermentai
Virškinamo
trakto dalis
Kur susidaro pH
Optimali
veikimo
temperatūra
Gaminami
fermentai
Substratas Produktai
Burnos ertmė Seilių liaukose 6,5-7,5 37,5-38 °C Amilazė Krakmolas Maltozė
Skrandis Skrandžio liaukos 2,0 39,5 °C Pepsinas Baltymai Polipeptidai
Plonoji žarna
Kasoje, klubinės
žarnos gleivinėje
7,0-8,5 40 °C Lipazė Riebalai
Riebalų rūgštys
+ glicerolis

14. Užduotis
Pavaizduotas bandymas kiaušinio baltymo skaidymui tirti. Į keturius
mėgintuvėlius buvo įdėta po vieną vienodo dydžio kietai virto kiaušinio
baltymo kubelį ir įpilta skirtingų tirpalų, kurių sudėtis nurodyta lentelėje.
Mėgintuvėlis laikomas 37 °C temperatūroje vieną parą.
Mėgintuvėlis Tirpalo sudėtis, jo pH
A 10 ml vandens, ph 7
B 10 ml pepsino tirpalo, ph 7
C 10 ml druskos rūgšties tirpalas, ph 2
D 10 ml pepsino tirpalo, 10 lašų druskos
rūgšties tirpalo, ph 2
1. Koks bandymo tikslas? (1 tšk.)
✓ Ištirti, kokioje terpėje (kokiomis sąlygomis) skaidomi baltymai.
2. Kaip galima nustatyti, ar kiaušinio baltymas buvo suskaidytas? (1 tšk.)
✓ Po paros palyginti mėgintuvėlius ir stebima, kuriame
mėgintuvėlyje baltymas išnyko.
3. Kuriame mėgintuvėlyje kiaušinio baltymas buvo visiškai suskaidytas?
Kodėl tik tame mėgintuvėlyje? (2 tšk.)
✓ Tik D mėgintuvėlyje. Baltymui skaidyti reikalinga rūgšti terpė ir
pepsinas (fermentas) – tokia pat terpė, kaip skrandyje.

15. 4. Nurodyti dvi bandymo sąlygas, kurios pagreitintų kiaušinio baltymo skaidymą. Paaiškinkite , kodėl skaidymas
pagreitėtų. (2 tšk.)
✓ Pakelti tirpalo temperatūrą, nes kylant temperatūrai greitėja molekulių judėjimas. Susmulkinti kiaušinio baltymą, kad
padidėtų substrato (baltymo) paviršius ir būtų lengviau prieinamas fermentui – pepsinui. / Maišyti mėgintuvėlio
turinį, kad pagreitėtų substrato (baltymo) ir fermento (pepsino) sąveika. / Didinti fermento (pepsino) koncentraciją,
nes didinant fermento koncentraciją, didėja tikimybė substratui susijungti su fermentu.
5. Kuriame mūsų virškinimo organe yra terpė artimiausia to mėgintuvėlio terpei, kuriame kiaušinio baltymas
buvo visiškai suskaidytas? (1 tšk.)
✓ Skrandyje.
6. Nurodykite tris būdus, kaip mūsų organizmas pagreitina maisto virškinimą. (3 tšk.)
✓ Maistas sukramtomas. Vyksta žarnyno peristaltika (maistas maišomas virškinamajame trakte). Palaikoma optimali
temperatūra. / Palaikomas optimalus pH. / Išskiriami virškinimo fermentai.

16. Baltymų medžiagų pernašos funkcija
Hemoglobinas
anglies dioksidas
deguonis oksihemoglobinas
=
+
=
karbohemoglobinas
+ =

17. Apsauginė baltymų funkcija
• Antikūnai prisitvirtina prie
mikroorganizmo paviršiuje esančių
svetimų medžiagų (antigenų). Susidarius
antigeno ir antikūno kompleksui
patogenas tampa nejudrus. Ši imuninė
reakcija padaro įsibrovėlį nekenksmingą.
• Iš baltymo fibrinogeno susidaro baltymas
fibrinas, kuris dalyvauja kraujo krešėjimo
procese.

18. Lipidai
Sudėtingi polimerai, kurių monomerai sudaryti iš glicerolio ir trijų
riebalų rūgščių. Būna sočiosios ir nesočiosios. Dauguma lipidų netirpsta
vandenyje, bet gerai tirpsta eteryje, chloroforme, benzole.

19. Lipidų reikšmė
Termoreguliacinė
Endogeninio vandens šaltinis
Energetinė
Rezervinė
Struktūrinė

20. Lipidų įvairovė
Lipidai Svarba
Steroidai
Fosfolipidai
Svarbūs tulžies, skrandžio sulčių veiklai, įeina į vitamino D sudėtį.
Augalų steroidai – fotosintetinantys pigmentai (korotinoidai).
Žinomiausias – cholesterolis. Aptinkamas plazminėse membranose,
galvos ir nugaros smegenyse, įeina į steroidinių hormonų sudėtį
(testosteronas, progesteronas). Perteklius sukelia aterosklerozę.
Pagrindinė plazminių membranos sudedamoji dalis. Sudaro glicerolis, riebalų
rūgštys ir fosfato grupė. Fosfolipidą sudaro galvutė ir uodegėlė. Galvutė sudaryta
iš glicerolio ir fosfatų, ji yra hidrofilinė, o uodegėlė iš riebalų rūgščių – hidrofobinė.
Išsidėsto dviem sluoksniais: galvutė nukreipta į išorę, uodegėlės į vidų. Toks
išsidėstymas sudaro skiriamąjį sluoksnį tarp dviejų tirpalų.

21. Užduotis
Paveiksle pavaizduota ląstelės membrana.
1.1. Kaip vadinami paveiksle raidėmis pažymėti membraną
sudarantys cheminiai junginiai? (2 tšk.)
✓ A - fosfolipidai;
✓ B - baltymai.
1.2. Apibūdinkite, kaip A dalies molekulių savybės lemia šių
molekulių išsidėstymą membranoje. (3 tšk.)
✓ Fosfolipidų molelekulės turi galvutę ir uodegėlę. Galvutės
nukreiptos į membranos išorę, nes jos yra hidrofilinės.
Uodegėlės atsisuka į vidinę membranos dalį, nes jos yra
hidrofobinės.
2. Nurodykite du procesus, kuriuose dalyvauja raide B pažymėtos
membranos dalys. (2 tšk.)
✓ Palengvintoje pernašoje (aktyviojoje pernašoje) ir
atpažinimo kaip receptoriai.

22. Užduotis
1. Nurodyti tris saulėgrąžų sėklose esančių riebalų savybes, būdingas visiems riebalams.
(2tšk.)
✓ Netirpsta vandenyje, tirpsta daugelyje organinių tirpiklių, lengvesni už vandenį.
2. Kodėl citoplazmoje riebalai sudaro lašelius? (1tšk.)
✓ Todėl, kad riebalai neištirpsta citoplazmoje, nes dėl hidrofobinių savybių, netirpsta
vandenyje.
3. Paaiškinti, kokią reikšmę saulėgrąžai turi jos sėklose sukaupti riebalai. (2tšk.)
✓ Riebalai naudojami sėkloms dygstant kaip daug energijos turinti maisto medžiaga.
4. Kokių lipidų yra daugiausiai ląstelės membranose? (1tšk.)
✓ Fosfolipidų.
5. Paaiškinti, kaip šių lipidų savybės nulemia membranos laidumą medžiagoms? (3tšk.)
✓ Fosfolipido molekulė turi hidrofilinę galvutę ir dvi hidrofobines uodegėles. Per
membranos lipidų hidrofobinių uodegėlių sluoksnį negali praeiti jonai ir vandenyje
tirpios medžiagos.
Paveiksle parodyta saulėgrąžos sėklaskiltės mikroskopinė nuotrauka. Ląstelių citoplazmoje matyti daug baltų riebalų ląšelių.

23. Testas
1. Paveiksle pavaizduota aminorūgštis. Tarp kurių cheminių
elementų, jungiantis aminorūgštims susidaro peptidinis
ryšys?
A. Anglies ir anglies
B. Anglies ir azoto
C. Anglies ir deguonies
D. Azoto ir azoto
2. Kuri iš šių ypatybių būdinga tik fermentui ?
A. Sudarytas iš aminorūgščių
B. Katalizuoja tik vieną biocheminę reakciją
C. Aktyvumas priklauso nuo temperatūros
D. Tirpsta vandenyje
4. Kurių organinių medžiagų molekulę sudaro visi šie
cheminiai elementai : C, H, O, N ir P ?
A. Angliavandenių
B. Riebalų
C. Baltymų
D. Nukleorūgščių
3. Kuri medžiaga įsiurbiama į kraują nesuskaidyta ?
A. Baltymai
B. Riebalai
C. Gliukozė
D. Krakmolas

24. Užduotis
1. Kurios funkcijos neatlieka angliavandeniai?
A. Yra energijos šaltinis
B. Perduoda genetinę informaciją į baltymo sintezės vietą;
C. Suteikia sienelėms tvirtumo
D. Vartojama ląstelė kaip atsarginė maisto medžiaga
4.1. Kuriais skaičiais pažymėti šių reakcijų
substratai?
A. 1 ir 5 B. 2 ir 6 C. 3 ir 7 D. 4 ir 8
4.2. Kuriais skaičiais pažymėti šių reakcijų
produktai?
A. 1 ir 5 B. 2 ir 6 C. 3 ir 7 D. 4 ir 8
2. Kurio angliavandenio sukaupta klaustuko vietoje?
A. Celiuliozės
B. Glikogeno
C. Krakmolo
D. Chitino
3. Kurio angliavandenio sukaupta klaustuko vietoje?
A. Celiuliozės
B. Glikogeno
C. Krakmolo
D. Chitino

25. DNR ir RNR palyginimas
Lyginamieji
elementai
DNR RNR
Vieta ląstelėje Branduolyje, plastidėse,
mitochondrijose.
Branduolyje, mitochondrijose,
ribosomose, plastidėse
Citoplazmoje.
Molekulės
sandara
Dvi polinukleotidinės grandinės,
susijungusios į vieną dvigubą
grandinę, susisukusia spirale.
Viena polinukleotidinė grandinė.
Nukleotido sandara Azotinė bazė;
Angliavandenis;
Fosforo rūgšties liekana (fosfatas).
Azotinė bazė;
Angliavandenis;
Fosforo rūgšties liekana
(fosfatas).
Azotinės bazės Adeninas (A);
Timinas (T);
Citozinas (C);
Guaninas (G).
Adeninas (A);
Urocilas (U);
Citozinas (C);
Guaninas (G).
Angliavan-
denis
Deoksiribozė Ribozė
Savybės Stabili, dvigubėja (replikuojasi),
išlieka visą organizmo gyvenimo
laiką.
Nestabili (labili), nesugeba dvigubėti. Išlieka,
kol reikalinga baltymo sintezei.
Funkcijos Saugo genetinę informaciją ir
perduoda naujoms kartoms.
Realizuoja genetinę informaciją per baltymų
sintezę.

26. Užduotis
1. Kaip vadinamos raidėmis E, K, M ir P pažymėtos DNR molekulės dalys?
E K M P
A Fosfatinė grupė Ribozė Adeninas Citozinas
B Fosfatinė grupė Deoksiribozė Citozinas Adeninas
C Deoksiribozė Fosfatinė grupė Citozinas Adeninas
D Fosfatinė grupė Deoksiribozė Timinas Guaninas
2. Kurie ryšiai pažymėti skaičiais 1 ir 2?
1 2
A Vandeniliniai ryšiai tarp azotinių bazių Kovalentiniai ryšiai tarp fosfatinės grupės ir
deoksiribozės liekanos
B Kovalentiniai ryšiai tarp fosfatinės
grupės ir deoksiribozės liekanos
Vandeniliniai ryšiai tarp azotinių bazių
C Vandeniliniai ryšiai tarp fosfatinės
grupės ir deoksiribozės liekanos
Kovalentiniai ryšiai tarp azotinių bazių
D Kovalentiniai ryšiai tarp azotinių bazių Vandeniliniai ryšiai tarp fosfatinės grupės ir
deoksiribozės liekanos

27. Užduotis
1. Jei viena DNR grandinę sudaro nukleotidai –A-A-G-C-T-T-G-C-, tai antrąją
grandinę sudarys atitinkamai:
A. -G-G-A-T-C-C-A-T-;
B. -T-T-C-G-A-A-C-G- ;
C. -G-C-T-A-G-C-T-A-;
D. -C-C-T-A-G-G-A-.
2. Kuri iRNR molekulės bazių seka paveiksle pažymėta klaustuku?

28. Prokariotai

29. Eukariotinės ląstelės

30. Užduotis
1. Užrašykite organelę, kurioje sintetinami virškinimo fermentai. (1 tšk.)
✓ ŠET.
2. Remdamiesi paveikslu aprašykite, kaip kasos fermentai patenka į
kasos lataką. (3 tšk.)
✓ Iš endoplazminio tinklo atsiskiria virškinimo fermentais
užpildytos pūslelės. Jos patenka į Goldžio aparatą. Iš Goldžio
aparato juda link plazminės membranos. Susiliejus pūslelėms
su plazmine membrana fermentai egzocitozės būdu išskiriami iš
kasos ląstelės į kasos lataką.
3. Kas dar, be temperatūros, gali turėti įtakos virškinimo fermentinių
reakcijų greičiui? (1 tšk.)
✓ Substrato kiekis (ph).
4. Apibūdinti fermentų specifiškumą. (2 tšk.)
✓ Vienas virškinimo fermentas katalizuoja tik vieno substrato
skaidymą, nes fermento aktyviajame centre atpažįstamas ir gali
prisijungti tik vienas fermentas.
Paveiksle pavaizduotas kasos ląstelės, gaminančios virškinimo fermentus, fragmentas.

31. Užduotis
Paveiksle pavaizduota žinduolio pieno liaukos pieną gaminanti ląstelė.
1. Kokios struktūros pažymėtos raidėmis A, D, E ir F? (3 tšk.)
✓ A – ŠET; D – gaurelis; E – branduolys; F – LET.
2. Kuo pieną gaminančioms ląstelėms svarbios D pažymėtos struktūros? (1tšk.)
✓ Padidina paviršių, per kurį išskiriamas pienas.
3. Nurodykite raides, kuriomis pažymėtos organelės sintetina pieno baltymus,
pieno riebalus: ( 2tšk.)
✓ pieno baltymus - A (ŠET);
✓ pieno riebalus - F (LET);
4. Iš kokių junginių susidaro riebalai? (2tšk.)
✓ Iš glicerolio ir riebalų rūgščių.
5. Kokio tipo audinį sudaro pieną gaminančios ląstelės? (1tšk.)
✓ Epitelinį audinį.
6. Nurodykite, kokiais dviem būdais maisto medžiagos ir vanduo iš pieną
gaminančios ląstelės išskiriamos į pieno lataką. (2tšk.)
✓ Difuzijos ir egzocitozės (aktyviosios pernašos) būdu.

32. Eukariotinių ir prokariotinių ląstelių
palyginimas
Ląstelės sandara,
gyvybiniai procesai
Prokariotinės ląstelės
Eukariotinės ląstelės
Augalų Gyvūnų
Plazminė membrana + + +
Ląstelės sienelė Yra (polisacharidas –
mureinas)
Yra (celiuliozės) -
Branduolys Nėra Yra Yra
DNR Yra (viena žiedinė molekulė) Yra (chromosomos) Yra (chromosomos)
Mitichondrija Nėra Yra Yra
Chloroplastai Nėra Yra Nėra
Endoplazminis tinklas Nėra Yra Yra
Ribosomos Yra (mažesnės) Yra Yra
Vakuolės Nėra Yra (centrinė vakuolė) Yra (mažos)

33. Ląstelės sandara,
gyvybiniai procesai
Prokariotinės ląstelės Eukariotinės ląstelės
Augalų Gyvūnų
Goldžio aparatas Nėra Yra Yra
Lizosomos Nėra Yra Yra visada
Citoskeletas Nėra Yra Yra
Centriolės Nėra Nėra Yra
Mikrokūneliai Nėra Paprastai yra Paprastai yra
Blakstienėlės ar žiuželiai Yra Nėra (žiedinių augalų)
Yra (paparčių, samanų)
Dažnai yra
Mityba Autotrofai (fototropai ir
chemotropai);
Heterotrofai (saprotrofai
ir paratrofai)
Autotrofai Heterotrofai
Kvėpavimas Mezosomoje, anaerobai -
citoplazmoje
Mitochondrijų kristose Mitochondrijų kristose
Ląstelių specializacija Nebūdinga (vienaląsčiai) Ląstelės diferencijuotos
(audiniai, organai)
Ląstelės diferencijuotos
(audiniai, organai, organų
sistemos)

34. Užduotis
Paveiksle pavaizduotos ląstelės.
1. Kuri ląstelė augalo? (1 tšk.)
✓ B ląstelė.
2. Kuri ląstelė prokariotinė? (1 tšk.)
✓ A ląstelė.
3. Kodėl taip manote? (1 tšk.)
✓ Nes neturi branduolio ir membraninių organelių.
4. Kokią funkciją atlieka Q pažymėta ląstelės A struktūra? (1 tšk.)
✓ Judėjimo.
5. Nurodykite tris struktūras, kurias gali turėti ir augalų, ir bakterijų
ląstelės? (2 tšk.)
✓ Augalų ir bakterijų ląstelės turi sienelės; ribosomas ir
plazminę membraną (arba citoplazmą ir DNR).

35. Eukariotinių ląstelių palyginimas
Panašumai
1. Ląstelės sudarytos iš apvalkalėlio, citoplazmos su organėlėmis, branduolio;
2. Panaši medžiagų apykaita ir apsirūpinimas energija;
3. Vienodas paveldimumo kodas;
4. Labai panaši cheminė sudėtis;
5. Panašus ląstelių dalijimasis.
Skirtumai
Organelės, medžiagos,
funkcijos
Augalinė ląstelė Gyvūninė ląstelė Grybinė ląstelė
Ląstelės sienelė Celiuliozinė sienelė Nėra Daugumos sienelė
sudaryta iš polisacharido
chitino
Plastidės • Chloroplastai
• Chromoplastai
• Leukoplastai
Nėra Nėra

36. Skirtumai
Organelės, medžiagos,
funkcijos
Augalinė ląstelė Gyvūninė ląstelė Grybinė ląstelė
Vakuolės Stambi centrinė vakuolė.
Dėl osmosinės vandens
absorbcijos susidaro
turgorinis slėgis.
Būna smulkių, trumpai
gyvuojančių.
Turi. Kaupiamos organinės
medžiagos (glikogenas,
volutinas, lipidai)
Ląstelės centras
(centriolės)
Augalai neturi. Turi
dumbliai (priklauso
protistams).
Turi visos ląstelės
(dalyvauja susidarant
dalijimosi verpstei)
Būna retai
Atsarginės maisto
medžiagos
Krakmolas Glikogenas Glikogenas
ATP sintezė Chloroplastuose,
mitochondrijose
Mitochondrijose Mitochondrijose
Mityba Autotrofai Heterotrofai Heterotrofai

37. Užduotis
Paveiksle pavaizduota augalo ląstelė ir pirmuonis euglena.
1.1. Kiap vadinama augalo ląstelės struktūra, kuri turi celiuliozės? Užrašykite pavadinimą ir šią
struktūrą žyminčią raidę. (1 tšk.)
✓ Sienelė – A.
1.2. Kokias funkcijas atlieka ši struktūra? (2 tšk.)
✓ Suteikia ląstelei tvirtumo ir palaiko formą.
2. Naudodamiesi paveikslu lentelėje įrašykite tris struktūras, būdingas tiek augalo, tiek
euglenos ląstelėms, ir nurodykite šių struktūrų funkcijas. (3 tšk.)
3. Paaiškinti, kodėl eugleną galime pavadinti organizmu, o atskiros augalo ląstelės – ne. (2 tšk.)
✓ Euglenos ląstelė atlieka visas organizmo funkcijas, o augalo ląstelė yra diferencijuota
ir atlieka tik savo funkcijas.

38. Asimiliacinis audinys
Audinio ląstelės plonomis sienelėmis. Šio
audinio ląstelės išsidėsčiusios dviem
sluoksniais ir sudaro statinį mezofilį ir
purųjį mezofilį.
• Statinis mezofilis, sudarytas iš pailgų
ląstelių, intensyviau vykdo
fotosintezę.
• Purusis mezofilis yra sudarytas iš
netaisyklingos formos ląstelių su
dideliais oro pripildytais tarpuląsčiais.
Vyksta dujų mainai, greitėja
fotosintezė.

39. Apytakiniai audiniai
Sudaro:
• Rėtiniai indai – gyvos ląstelės,
aptinkamos karnienoje. Jais teka
augalo pagamintos organinės
medžiagos.
• Vandens indai – negyvos ląstelės,
aptinkamos medienoje. Jais teka
vanduo su ištirpusiomis mineralinėmis
medžiagomis.

40. Indų kūleliai
Indų kūleliai – grupėmis susitelkę augalų
apytakos elementai. Dažniausiai yra šaknies
centriniame velene, lapų gyslose, stiebuose.

41. Užduotis
Paveiksle pavaizduotas augalo lapo skersinis pjūvis.
1.1. Nurodykite raides, žyminčias audinį, kuriame vyksta fotosintezė. (1 tšk.)
✓ B ir C.
1.2. Kodėl šiame audinyje gali vykti fotosintezė? (1 tšk.)
✓ Šiame audinyje yra chloroplastų.
1.3. Kaip vadinamas šis audinys? (1 tšk.)
✓ Asimiliacinis audinys.
2. Fotosintezės metu susidaro gliukozė. Nurodykite du angliavandenius, kurie vėliau augale sintetinami iš
gliukozės.(2tšk.)
✓ Krakmolas.
✓ Celiuliozė (sacharozė, fruktozė).
3. Lapuose susidarę angliavandeniai pernešami į šaknis. Nurodykite, kam šaknų ląstelėms reikalingi šie
angliavandeniai? (1 tšk.)
✓ Šaknų ląstelėse viduląstelinio kvėpavimo metu skaidant gliukozę gaunama energija, kuri
reikalinga visiems vykstantiems gyvybiniams procesams.
4. Pavasarį iš beržų kamienų tekinama saldi sula. Kuria kryptimi ir kokiais audiniais ji teka kamienu?
(1 tšk.)
✓ Kryptis: iš šaknų į šakas.
✓ Audinys: medienos vandens indai.

42. Užduotis
1. Kokią funkciją ląstelėse atlieka lizosomos?
A. Virškinimo.
B. Lipidų sintezės.
C. Baltymų sintezės.
D. Kvėpavimo.
2. Paveiksle pavaizduoti dviskilčio augalo stiebo ir
šaknies pjūviai. Kokiais skaičiais pažymėta mediena?
A. 1 ir 2.
B. 1 ir 4.
C. 2 ir 3.
D. 2 ir 4.

43. Epiteliniai (dengiamieji) audiniai
Ląstelės labai glaudžiai prigludusios viena
prie kitos, mažai tarpląstelinės medžiagos.
Nėra kraujagyslių, todėl minta difuziškai -
maisto medžiagomis iš giliau esančio
jungiamojo audinio kapiliarų.

44. Nervinis audinys
Nervinis audinys formuoja nervų sistemą, o
ši reguliuoja audinių ir organų veiklą bei
palaiko organizmo ryšį su aplinka. Jis
susideda iš neuronų ir neuroglijos ląstelių.

45. Jungiamasis audinys - kraujas
Sudarytas iš kraujo ląstelių (eritrocitų,
leukocitų, trombocitų) ir skystos tarpląstelinės
medžiagos - kraujo plazmos.

46. Testas
1. Kuriame audinyje yra mažiausiai tarpląstelinės medžiagos?
A. Jungiamajame
B. Epiteliniame
C. Raumeniniame
D. Nerviniame
2. Kokiu būdu anglies dioksidas patenka į lapą?
A. Difuzijos
B. Osmoso
C. Transpiracijos
D. Aktyviosios pernašos
3. Kuriam iš šių procesų nenaudojama energija?
A. Aktyviajai pernašai
B. Osmosui
C. Egzocitozei
D. Fagocitozei
6. Augalo žiotelės tiesiogiai dalyvauja:
A. Fotosintezės reakcijose
B. Dujų apykaitoje
C. Kvėpavimo reakcijose
D. Organinių medžiagų pernašoje
4. Kokią funkciją atlieka lapų gyslos?
A. Aprūpina lapą vandeniu.
B. Garina vandenį.
C. Gamina maistą lapo minkštimo
ląstelėms.
D. Vykdo fotosintezę.
5. Kuri augalo lapo struktūra atlieka tokią pačią fukciją
kaip žmogaus plaučių alveolės?
A. Purusis asimiliacinis audinys.
B. Dengiamasis audinys.
C. Vandens indai.
D. Rėtiniai indai.

47. Osmoso įtaka ląstelėms

48. Užduotis
Dvi skirtingų organizmų karalysčių ląstelės (A ir B) buvo įdėtos į stiklinę su distiliuotu vandeniu.
1. Koks tirplas supa ląsteles? (1 tšk.)
✓ Hipotoninis tirpalas.
2. Per kokius ląstelės apvalkalo darinius praeis vandens molekulės? (2 tšk.)
✓ A ląstelės – pro ląstelės sienelę ir pro plazminę membraną.
✓ B ląstelės - pro plazminę membraną.
3. Kaip pasikeis abi ląstelės, palaikytos valandą distiliuotame vandenyje? (2 tšk.)
✓ A ląstelė – išsipūs, sienelė išsitemps, centrinė vakuolė – padidės.
✓ B ląstelė – susprogs, nes suplyš plazminė membrana.
4. Kaip pasikeis A ląstelė palaikyta cukraus tirpale? (3 tšk.)
✓ A ląstelė neteko skysčių ir centrinė vakuolė susitraukė, ląstelės membrana atšoko nuo ląstelės
sienelės (įvyko plazmolizė).
5. Nupieškite, kaip atrodytų ląstelė, palaikyta cukraus tirpale. (1 tšk.)

49. Užduotis
1. Paaškinti kaip maistas patenka į amebą. (2tšk.)
✓ Mitybos būdas fagocitozė. Pseudopodijos apgaubia maisto dalelę ir susiglaudžia, plazminė membrana
susilieja, ir maisto dalelė patenka į ląstelės vidų.
Arba
✓ Ameba pseudopodijomis apgaubia bakteriją. Susidaro pūslelė, kuri atsiskiria nuo plazminės membranos į
amebos vidų.
2. Apibūdinti lizosomų sandarą ir funkcijas amebos ląstelėje. (3 tšk.)
✓ Lizosomos yra vienmembraninės pūslelės, kuriose yra virškinimo fermentų. Susidaro Goldžio aparate. Jos
susilieja su vakuolę (suformuoja virškinimo vakuolę) ir virškina patekusį maistą.
3. Nurodykite, kokios medžiagos susidaro amebai suvirškinus bakterijas . (3 tšk.)
✓ Amebos ląstelėje susidaro aminorūgščių, gliukozės, glicerolio ir riebiųjų rūgščių.
4. Kam ameba panaudoja virškinimo metu susidariusias medžiagas? (2 tšk.)
✓ Susidariusias medžiagas panaudoja energijai gauti, savo ląstelės baltymams bei kitiems junginiams sintetinti.
5. Kaip ameba pašalina nesuvirškintas medžiagas. (1 tšk.)
✓ Šalinamosios vakuolės vykstant egzocitozei susilieja su plazmine membrana ir nesuvirškintos medžiagos
pašalinamos iš ląstelės.

51. Fotosintezė
Fotosintezė – organininių junginių
sintezė, kurios metu panaudojama
Saulės šviesos energija, H2O, mineralinės
medžiagos, dalyvauja fermentai ir
pigmentas chlorofilas. Jos metu iš labai
mažai energijos turinčių medžiagų,
CO2 ir H2O pagaminama daug energijos
turinti gliukozė ir išskiriamas molekulinis
deguonis. Fotosintezės procesui svarbūs
beveik visi lapo audiniai.

52. Fotosintezė vyksta dviem etapais
Nuo šviesos priklausomos reakcijos (šviesos fazė
vyksta ant tilakoidus sudarančios membranos).
Kad vyktų reakcijos, turi būti 2 šviesą
sugeriančios fosistemos: FS1 ir FS2. Pasigamina
ATP, vandenilis, deguonis ir NADPH + H.
Nuo šviesos nepriklausomos reakcijos
(tamsos fazė vyksta stromoje) Nuoseklios
reakcijos , kurioms vykti nereikalinga
šviesa, vadinamos Kalvino ciklu.
Pasigamina gliukozė.
Fotosintezė
Nuo šviesos priklausomos reakcijos
(vyksta chloroplastų tilakoiduose)
Kad vyktų reakcijos, turi būti 2 šviesą
sugeriančios fosistemos: FS1 ir FS2.
Pasigamina ATP, deguonis ir NADPH.
Nuo šviesos nepriklausomos reakcijos
(vyksta chloroplastų stromoje)
Nuoseklios reakcijos, kurioms vykti
nereikalinga šviesa, vadinamos Kalvino
ciklu. Pasigamina gliukozė.
Fotosintezė

53. Fotosintezės etapų palyginimas
Lyginamas procesas,
objektas
Nuo šviesos priklausančios reakcijos
(šviesos fazė)
Nuo šviesos nepriklausančios reakcijos
(tamsos fazė – Kalvino ciklas)
Matoma šviesa Šviesa būtina chlorofilo elektronams
sužadinti.
Nereikalinga šviesa.
Vieta Vyksta chloroplastų tilakoiduose. Vyksta chloroplastų stromoje.
Pradinės medžiagos H2O, chlorofilas, fermentai, ADP, fosforas. Prasideda, kai iš aplinkos patenka CO2 ir šviesos
fazėje susidariusi ATP ir NADPH.
Galutinės medžiagos ATP, NADPH, O2 (fotolizė), kuris pašalinamas
pro lapų žioteles.
Pagaminama gliukozė.
Energija Energija naudojama ir gaminama. Energija naudojama.

54. Piruvatas
C3H4O3
Etilo alkoholis
C2H5OH
Pieno rūgštis
C3H6O3
CO2, H2O, ATP
Gliukozė
C6H12O6
-O2
+O2
-O2
ATP
(raumenys)
(mielės)
Aerobinis
skaidymas
Anaerobinis
skaidymas
Gliukozės molekulės skaidymas

55. Aerobinis kvėpavimas
Glikolizė
Vieta – citozolyje
Gliukozė skyla į dvi piruvato
molekules. Susidaro 2 ATP.
Pereinamoji reakcija
Vieta – mitochondrijų matrikse.
Iš piruvato susidaro acetil-CoA,
atskyla 2 CO2 .
Krebso ciklas
Vieta - mitochondrijų matrikse.
Baigiama skaidyti gliukozė,
susidaro 4 CO2 ir 2 ATP.
Elektronų pernašos grandinė
Vieta - mitochondrijų kristose.
Elektronams judant savo pernašos
sistema, atpalaiduojama energija, kuri
naudojama ATP sintezei. Susidaro 34 ATP
ir vanduo. Reikalingas O2.

56. Užduotis
Pavaizduotos dvi eukrationinės ląstelės organelės.
1. Kurioje iš šių organėlių vyksta kvėpavimas ir kurioje – fotosintezė? (1 tšk.)
✓ 1 – kvėpavimas; 2- fotosintezė.
2. Lentelėje įrašykite membraninių struktūrų, kuriose susidaro ATP, pavadinimus ir jas žyminčius skaičius (2 tšk.)
3. Kodėl ląstelei reikalinga ATP? (1 tšk.)
✓ ATP reikalinga kaip energijos šaltinis ląstelėje vykstantiems procesams.
4. Lentelėje įrašykite pavadinimus struktūrų, kuriose vyksta Krebso ciklas ir fotosintezės tamsos fazės reakcijos. Nurodykite šias struktūras žyminčias raides.
(2 tšk.)
5. Koks produktas susidaręs Krebso ciklo reakcijose, gali būti panaudotas fotosintezėje? (1 tšk.)
✓ Anglies dioksidas.
6. Koks produktas, susidaręs fotosintezės tamsos fazėje, gali būti panaudotas kvėpavimo reakcijose? (1 tšk.)
✓ Angliavandeniai.
7. Paaiškinkite chloroplastų ir mitochondrijų vaidmenį perduodant saulės energiją visiems organizmams. (3 tšk.)
✓ Saulės energija chloroplastuose verčiama cheminių junginių energija, organiniai junginiai mitochondrijose panaudojami ATP gaminti, o ATP darbui
naudoja visi organizmai.

57. Testas
1. Kas susidaro rūgstant angliavandeniams ?
A. Etilo alkoholis ir anglies dioksidas
B. Etilo alkoholis ir deguonis
C. Pieno rūgštis ir deguonis
D. Pieno rūgštis ir vanduo
2. Kuri ląstelinio kvėpavimo etapų seka nurodyta teisingai ?
A. Elektronų pernašos grandinė, Krebso ciklas,
glikolizė
B. Elektronų pernašos grandinė, glikolizė, Krebso
ciklas
C. Glikolizė, Krebso ciklas, elektronų pernašos
grandinė
D. Glikolizė, elektronų pernašos grandinė, Krebso
ciklas
3. Kuriose ląstelėse vyksta alkoholinis rūgimas?
A. Bakterijų ir mielių
B. Gyvūninėse
C. Tik augalų
D. Augalų ir mielių
4. Glikolizė vyksta ...?
A. mitochondrijų matrikse
B. mitochondrijų kristose
C. citozolyje
D. chloroplastų stromoje

58. Užduotis
1. Kokia organelė pavaizduota ? (1 tšk)
✓ Mitochondirija.
2. Parašyti kvėpavimo reakcijos lygtį. (1 tšk)
✓ C6H12O6 + 6O2 ---> 6CO2 + 6H2O + energija ( 34-38 ATP).
3. Kurio kvėpavimo etapo metu į aplinką išskiriamas anglies dioksidas ? (1 tšk)
✓ Krebso ciklas. Pereinamosios reakcijos metu.
4. Kokiu skaičiumi pažymėta ir kaip vadinasi vieta, kurioje vyksta šis procesas ? (1 tšk)
✓ Procesas vyksta 4 skaičiumi pažymėtame mitochondrijos matrikse.
5. Aprašyti, kaip vyksta kvėpavimo etapas, kuriame susidaro daugiausiai energijos. (2 tšk)
✓ Daugiausiai energijos susidaro elektronų pernašos sistemoje. Elektronams judant pernašos sistema, atpalaiduojama energija, kuri
naudojama ATP sintezėje.
6. Kokiu skaičiumi pažymėta ir kaip vadinasi vieta, kurioje vyksta šis procesas ? (1 tšk)
✓ Skaičiumi 3, mitochondrijų kristos /mitochondrijų vidinė membrana.
7. Paaiškinkite, kodėl po intensyvios treniruotės mokiniui skauda raumenis. (2 tšk)
✓ Fizinio krūvio metu susidarė deguonies stygius / ląstelės kvėpavo anaerobiškai/ vyko rūgimas.
✓ Raumenyse susidarė pieno rūgštis / laktatas.
8. Paaiškinti, kaip bakterijos, gyvenančios aplinkoje be deguonies, gauna energijos. (3 tšk)
✓ Bakterijos vykdo rūgimą / fermentaciją / anaerobinį kvėpavimą. Rūgimo metu skaidoma gliukozė / angliavandeniai / organiniai junginiai.
Pradinis rūgimo etapas glikolizė. Gliukozė skyla į dvi piruvato molekules. Atsipalaiduoja dvi ATP molekulės / energijos atsipalaiduoja
nedaug, nes angliavandeniai suskaidomi nevisiškai.