Vilniau Barboros Radvilaitės pagrindinės mokyklos mokinės Amandos S. Arsabaitės studija apie šviesos spektrą.

1. Vilniaus Barboros R advilait ės
pagrindinė mokykla
Šviesos
spektras
Darbą atliko:
Amanda S. Arsabaitė 7 d
Darbo vadovė
M. Petrauskienė

2. Turinys
1. Šviesos suskilimas prizmėje
2. 7 spalvos
3. Baltos šviesos lūžimas prizmėje
4. Spektro spalvų animacija
5. Daiktų spalvos
6. Šviesos filtrai
7. Spalvų rūšys ir maišymas
8. Pagrindinės spalvos
9. Pagrindinių spalvų maišymas
10. Spalvų ratas
11. Vaivorykštė
12. Renė Dekartas
13. Vaivorikštės susidarymas
14. Antrinė vaivorykštė
15. Informacijos šaltiniai palvų rūšys ir maišymas

3. Šviesos suskilimas prizmėje
I. Niutonas 1666 m.
atliko šviesos
bandymus
užtemdytame
kambaryje pro
skylutę užuolaidoje
praleidęs šviesos
pluoštelį. Pluoštelio
kelyje buvo
pastatytas trikampis
stiklas- prizmė. Už
prizmės pastatytame
ekrane buvo stebimos
septynios spalvos.

4. Balta šviesa yra sudėtinė. Ją sudaro 7 spalvos:
Raudona
Oranžinė
Geltona
Žalia
Žydra
Mėlyna
Violetinė

5. Kiekvienas šviesos pluoštas,
eidamas per prizmę, lūžta
nevienodai.
Mažiausiai nuo pirminio kelio
nukrypsta raudonieji
spinduliai, daugiausia –
violetiniai.

6. Įsiminti spektro spalvų eilės
tvarką gali padėti filmukas →

7. Daiktų spalvos
Spalva – tai regėjimo pojūtis
Neskaidrūs kūnai yra tokios spalvos, kokios spalvos spindulius jie atspindi.
Žmogaus akis saulės šviesos spektre gali išskirti iki 160 įvairių atspalvių.

8. Gyvenime dažnai naudojami šviesos filtrai.
Jie praleidžia tik tam tikros spalvos
spindulius
Balta šviesa

9. Šviesos
filtrai
Balta šviesa
Gelfonas filtras

10. Šviesos
filtrai
Balta šviesa
Gelfonas filtras

11. Spalvų rūšys ir maišymas
Spalvų
rūšys ir
maišym
as

12. Pagrindinės spalvos:

13. Maišydami pagrindinių spalvų šviesos
spindulius tarpusavyje, galime gauti bet
kokios kitos spalvos šviesą

14. Spalvų ratas
Šitas dvylikos spalvų ratas parodo pagrindinius spalvų maišymo principus
Pagrindinės spalvos
Spalvų ratas formuojamas iš 3 pagrindinių spalvų, sudarančių lygiakraštį
trikampį: raudona, geltona ir mėlyna. Kitas žingsnis – antrinės spalvos. Jos taip
pat vaizduojamos trikampiais, esančiais šalia pirminių spalvų trikampio. Toks
spalvų grupavimas vadinamas absorbciniu, kadangi gaunamas rezultatas –
antrinė spalva sugeria daugiau šviesos nei pagrindinė.
Antrinės spalvos
Kuomet viena pirminių spalvų yra sumaišoma su kita, gaunama antrinė
spalva: žalia, oranžinė, violetinė.
Jų gali būti trys: oranžinė (gaunama sumaišius raudoną ir geltoną spalvas),
žalia (geltona + mėlyna), violetinė (mėlyna + raudona).
Trečiosios spalvos
Šios spalvos sukuriamos sumaišius vieną antrinę ir vieną pirminę spalvą, taigi iš
viso tris (kadangi antrinę spalvą sudaro dvi pirminės), pavyzdžiui – mėlyna +
violetinė.
Spalvų rate kiekviena ši trečioji spalva bus greta esančių spalvų kombinacija.
Trečiosios spalvos yra šešios: geltona-oranžinė, raudona-oranžinė, raudona-
violetinė, mėlyna-violetinė, mėlyna-žalia, geltona-žalia.
Spalvų seka šiame rate yra ta pati, kaip ir vaivorykštėje. Naudojantis ja, galima surasti visas įmanomas spalvų
kombinacijas.

15. Vaivorykštė
Vaivorykštė ko
gero yra pats
įspūdingiausia
s ir
spalvingiausia
s optinis
atmosferos
reiškinys.

16. XVII amžiuje šio reiškinio susidarymą beveik
visiškai pilnai ir teisingai paaiškino Renė Dekartas
Renė Dekartas (pranc. René Descartes, 1596 m. kovo 31 d. – 1650 m. vasario 11 d.) –
prancūzų filosofas, matematikas ir fizikas. Laikomas moderniosios filosofijos pradininku.
Žymiausias Renė Dekarto posakis – Cogito ergo sum („Mąstau, vadinasi, esu“).

17. Vaivorikštės susidarymas
Norint perprasti vaivorykštės susidarymą, pakanka panagrinėti
šviesos sklidimą viename vandens laše. Lygiagrečių saulės šviesos
spindulių pluoštelis, kirsdamas priekinę lašo sienelę lūžta ir yra
išsklaidomas į spalvotų spindulių spektrą. Kiekvienos spalvos
spindulys sklinda šiek tiek skirtingu kampu, atsispindi nuo galinės
lašo sienelės ir išeidamas iš lašo vėl lūžta. Taip maža vandens sfera
veikia visai kaip stiklinė Niutono prizmė. Kiekvienai iš lašo
išėjusių spindulių spalvai egzistuoja savitas mažiausio nuokrypio
nuo pradinės sklidimo krypties kampas - nuo 42 laipsnių raudonai
šviesai, iki 40 violetinei. Visų kitų spalvų spindulių atlenkimo
kampai patenka į šį intervalą, kuris ir lemia regimąjį vaivorykštės
lanko plotį, tai yra atstumą tarp violetinio ir raudonojo kraštų.
Vaivorykštės lanko spindulys ir yra jau minėtieji 42 laipsniai, o centras
sutampa su priešingu Saulei tašku, kuris dieną visada būna žemiau horizonto
linijos. Būtent todėl beveik visada matome tik mažiau nei pusę vaivorykštės
lanko (kitą dalį užstoja horizontas), o jei Saulė aukščiau nei 42 laipsniai -
spektro danguje išvis nepavyks pamatyti. Tai, žinoma, negalioja aukštai virš
žemės paviršiaus esantiems stebėtojams (ant aukšto kalno ar lėktuve), kurie,
idealiu atveju, gali matyti net ir visą vaivorykštės apskritimą.
Tik palyginti nedidelė dalis lietaus lašų atlenkia šviesos spindulius anksčiau
minėtais kampais ir formuoja vaivorykštę. Dauguma kitų atlenkiami
didesniais kampais. Jie taip pat lūžta ir yra išsklaidomi į spalvas, tačiau
spalvotųjų spindulių kryptys susimaišo, tad žemiau vaivorykštės lanko
matome tik pašviesėjusį dangų. Kita vertus, spinduliai negali būti atlenkiami
mažesniu kampu, todėl susidaro tamsesnė dangaus sritis esanti virš
vaivorykštės, vadinamoji Aleksandro juosta, kurios plotis apie 9 laipsnius.

18. Antrinė vaivorykštė
Virš tamsiosios juostos kartais galima pamatyti antrinę vaivorykštę.
Ji susidaro šviesos spinduliui atsispindėjus vandens lašo viduje du
kartus. Dėl papildomo antrojo atspindžio, spalvos antrinėje
vaivorykštėje apsiverčia - nuo raudonos lanko viduje iki violetinės
išorėje. Šios vaivorykštės lankas didesnis (spindulys apie 51 laispnį) ir
platesnis, tačiau ne toks ryškus - kiekvieno atspindžio vandens laše
metu prarandama dalis šviesos intensyvumo. Labai retai gali būti
matoma ir trečioji vaivorykštė, o keletas stebėtojų pranešė matę net ir
ketvirtosios eilės juostą. Šios vaivorykštės turėtų susidaryti dėl trijų ar
daugiau atspindžių vandens lašo viduje ir būti matomos Saulės pusėje.
Deja, jų šviesumas dažniausiai būna per menkas ir pastebėti jas
akinančioje Saulės šviesoje beveik neįmanoma. Laboratorijose
naudojant šiuolaikinius lazerinius šviesos šaltinius, galima stebėti ne tik
trečiosios, bet ir kur kas aukštesnių eilių vaivorykštes (net tiki 200-
tosios eilės).

19. Vaivorykštė gali atsirasti ir mėnulio šviesoje, nors
šio dangaus kūno atspindima šviesa ir yra daug
kartų silpnesnė nei Saulės. Tokią vaivorykštę
lengviausia pamatyti pilnaties metu (tada Mėnulis
šviesiausias), priešingoje mėnuliui pusėje.

20. Informacijos šaltiniai
• Video nuorodos:
• http://www.youtube.com/watch?v=tRNy2i75tCc&feature=related
• http://www.youtube.com/watch?v=xzmXrC-Yzfc&feature=related
• Paveiksliukai:
• http://google/image
• www.google.com
• www.google.lt
• http://en.wikipedia.org/wiki/File:Prism-rainbow.svg
• http://www.steves-digicams.com/knowledge-center/test-prints-getting-the-a-grade.html
• http://kids.britannica.com/comptons/art-15458/English-physicist-and-mathematician-Sir-Isaac-Newton-disperses-sunlight-through
• http://www.school-for-champions.com/science/light_dispersion.htm
• http://en.wikipedia.org/wiki/File:Prism.png
• http://startswithabang.com/?p=1759
• http://www.artfromthesoul.com/MoonbowEnlarged.html
• http://www.vivaboo.com/a-double-rainbow-and-luck-is-on-its-way/
• http://desktopwallpaper-s.com/23-Windows-7/-/Rainbow_Magic_Images/
• http://en.wikipedia.org/wiki/Prism_%28optics%29
• http://wowearytya.blogas.lt/vaivorykste-ir-seni-pamirsti-stebuklai-53.html
• http://www.natures-desktop.com/cloud-wallpapers/rainbow-blue-sky.php
• Tekstinės uorodos:
• V. Valentinavičius. Fizika 7. Kaunas: „Šviesa“, 2003
• http://proin.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=9&VIEW_KL=0&VIEW_ATS=1&VIEW_NATS=1&KL_KODAS=93
• http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaivoryk%C5%A1t%C4%97
• http://olimpiados.lt.server.it-projektai.eu/fiz/fizikiena/1013.html
• http://www.grzegorzmilos.com/blog/
• http://tamsoje.lt/?p=546
• http://lt.wikipedia.org/wiki/Ren%C3%A9_Descartes