Kultūrinio turizmo ir paveldo globos sistemos plėtra Lietuvoje
1. Kultūrinio turizmo ir paveldo
globos sistemos plėtra Lietuvoje
Mindaugas Danys
mindaugas.danys@gmail.com
2. Idėja
• Perkelti iš JK (The National Trust) ir pritaikyti
Lietuvoje kultūros ir gamtos paveldo objektų
valdymo, priežiūros ir lankymo bei rinkodaros
sistemą optimizuojant valstybei ir
savivaldybėms priklausančio turto valdymą
bei įtraukiant į jo priežiūrą piliečius
3. Problemos įvardijimas
• Valdiški paveldo objektai neišnaudoja vieningos
rinkodaros ir visuomeninės partnerystės
privalumų, jiems trūksta motyvacijos kelti
paslaugų kultūrą bei didinti jų įvairovę.
• Nėra išnaudojami savanorystės teikiami
privalumai
• Nėra motyvacijos pritraukti išteklius iš skirtingų
šaltinių ir atstatyti ar prižiūrėti apleistus objektus
• Paveldo objektai per mažai išnaudojami turizmo
plėtrai ir neįneša tinkamo indėlio į šalies
ekonomiką
4. Britų modelio pristatymas
• The National Trust yra 1894 įkurta visuomeninė
organizacija, kuri turi savo nuosavybėje ir prižiūri
gamtos ir kultūros paveldo objektus, Anglijoje,
Velse ir Šiaurės Airijoje.
• 400 paveldo objektų, 250,000 ha žemės/miško,
700 km pakrantės
• 4 mln. narių, 60,000 savanorių
• Metinė narystę suteikia teisę nemokamai lankytis
objektuose
• www.nationaltrust.org.uk
5.
6. Trust pajamos ir išlaidos
• Pajamos: £406 mln. iš jų narystė (£125.2
mln.), turto nuoma (£105.6 mln.),
aukos/palikimai(£50.3 mln.) ir komercinės
veiklos pelnas £54.7 mln.
• Išlaidos £277.4 mln. turto priežiūra, išlaikymas
ir personalas
7.
8. Modelio perkėlimas į Lietuvą
• Pradėti nuo vieningos rinkodaros ir bilietavimo
sistemos, nekeičiant pavaldumo ir nuosavybės
• Lygiagrečiai sukurti savanorių įtraukimo programą
• Įtraukti Ūkio ministerijos, socialinių ir ekonominių
partnerių atstovus į valstybei priklausančių
paveldo objektų valdymą (kelti verslumo dvasią)
• Sukurti ir reklamuoti paslaugų standartų sistemą
• Susieti lankytojų srautus ir pajamas su paveldo
objektų valdytoju veiklos vertinimu (ar galima
pritaikyti valstybės valdomų įmonių
reorganizavimo patirtį?)
9. Nauda
• Išaugusios pajamos iš vietos ir užsienio lankytojų
• Diversifikuoti pajamų šaltiniai
• Pritrauktas savanoriškas darbas
• Įdiegti kokybės standartai
• Padidintas objektų patrauklumas
• Optimizuotas valdymas
• Efektyviau panaudotas valstybei priklausantis
turtas ir sutaupytos biudžeto lėšos jo priežiūrai
bei valdymui
10. Įgyvendinimo etapai
• Modelio pasirinkimas, juridinis statusas, biudžetas ir
pan.
• Bendra rinkodara, narystės modelis, pajamų
paskirstymo sistema
• Savanorių pritraukimas
• Kokybės standartų įvedimas ir valdymo efektyvumo
didinimas
• Pradėti nuo nacionalinių muziejų ir plėstis į
savivaldybių muziejus ir privačius objektus
• Perėjimas nuo rinkodarinių priemonių prie valdymo
modelio keitimo ir optimizavimo
11. Artimiausi žingsniai
• Modelio detalizavimas ir pristatymas suinteresuotoms
institucijoms ir soc. ekonominiams partneriams: KM,
KPD, VTD, muziejų asociacija ir t.t.
• Teisinių/administracinių barjerų įvertinimas
• Susitarimai su paveldo objektų valdytojais
• Visuomeninių organizacijų ir bendruomenių įtraukimas
• Paveldo objektų valdytojų mokymai
• Rinkodaros partnerio pasirinkimas
• Pirmo etapo projekto veiklos pradžia - 2013 m. turizmo
sezonas