Magnolijūnai

1. BOTANIKOS PAGRINDAI
MAGNOLIJŪNAI
(MAGNOLIOPHYTA)
I
VU GMF Botanikos ir genetikos
katedros lektorius
Sigitas Juzėnas

2. Spermatophyta

3. Pagrindinė šių be galo skirtingų augalų
jungiamoji grandis yra ypatinga reproduktyvinė
struktūra – žiedas (flos, arba anthos).
Magnolia – magnolija Salix – gluosnis Festuca – eraičinas
SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI

4. Žiedas – specializuotas, nešakotas, riboto augimo,
pakitęs - sutrumpėjusia ašimi ūglis.
Tipišku atveju žiedą sudaro žiedsostis ir prie jo
prisitvirtinę, tarpusavyje suartėję sterilūs (apyžiedis)
ir fertilūs (kuokeliai bei vaislapėliai) elementai.
SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI

5. SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
ABC žiedo vystymosi modelis
(suformuluotas 1991 m.
mokslininkų Enrico Coen ir Elliot Meyerowitz)
kuokeliai vaislapėliaivainiklapiaitaurėlapiai

6. SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
ABC žiedo vystymosi modelio pagrindimas

7. SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI

8. Vaislapėlių evoliucinė eilė
Vaislapėliai kilę iš archajinių pušūnų makrosporofilų.
SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI

10. SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
Daugumos magnolijūnų sėklapradžiai su dviem dangalais
(išimtys dauguma Poales ir dauguma Asteridae)

11. SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
Daugumos magnolijūnų sėklapradžiai su dviem dangalais
(išimtys dauguma Poales ir dauguma Asteridae)

12. Vyriškieji ir moteriškieji gametofitai ir susiformuoja labai
greitai, po 2-3 mitotinio mikrosporų ir makrosporų
dalinimusi.
Jie sudaryti tik iš kelių ląstelių:
žiedadulkėse yra vyriški gametofitai iš 2 ląstelių,
o sėklapradžiuose yra moteriški gametofitai iš 8 ląstelių
(gemalinis maišelis).
Gametofitai neturi gametangių
SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAISVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI

13. SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI

14. Dvigubas apvaisinimas –
vienas spermis susilieja su
kiaušialąste, kitas – su
dviem poliariniais
branduoliais.
Po apsivaisinimo iš
mezginės ir joje esančių
sėklapradžių atsiranda
vaisius su sėklomis.
SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI

15. Dvigubas apvaisinimas –
vienas spermis susilieja su kiaušialąste, kitas – su dviem poliariniais branduoliais.
Po apsivaisinimo iš mezginės ir joje esančių sėklapradžių atsiranda vaisius su sėklomis.
SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI

16. SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
Rėtiniai indai su
lydinčiosiomis ląstelėmis
Trachejos-tikrieji
vandens indai

17. MAGNOLIJŪNŲ GYVENIMO CIKLAS

18. MAGNOLIJŪNŲ EVOLIUCINĖS SĖKMĖS PRIEŽASTYS
Glaudūs magnolijūnų saitai su kai kuriais gyvūnais
Apdulkinimas – žiedadulkių patekimo ant piestelės
purkos procesas.

19. MAGNOLIJŪNŲ EVOLIUCINĖS SĖKMĖS PRIEŽASTYS
Glaudūs magnolijūnų saitai su kai kuriais gyvūnais
1879 m. vienas žymiausių visų laikų pasaulio1879 m. vienas žymiausių visų laikų pasaulio
gamtininkų Čarlzas Darvinasgamtininkų Čarlzas Darvinas savo
laiške Dž. Hukeriui (J. D. Hooker)
gaubtasėklių augalų liekanų staigų
padidėjimą mezozojaus eros kreidos
periodo vidurio paleobotaniniuose
mėginiuose pavadino “nepakenčiama
paslaptimi” (abominable mistery).
Charles Robert
Darwin, 1809-1882

23. 1) žiedai stambūs, pavieniai arba smulkūs, žiedynuose;
2) baltos spalvos, neryškūs;
3) stiprus vaisinis arba rūgimo kvapas;
4) įvairūs mitybiniai kūneliai žiedų dalių paviršiuje;
Seniausi apdulkintojai yra vabalai
Magnolia – magnolija Daucus – morka
Apdulkinimas

24. 1) žiedai ryškiaspalviai, paprastai mėlyni ar geltoni;
2) specifiniai ženklai (ornamentas), rodantys nektaro
buvimo vietą, dažnai matomi tik ultravioletinėje šviesoje;
3) saldus kvapas;
4) nektarinės vainikėlio vamzdelio viduje.
Svarbiausia grupė – plėviasparniai (bitės, kamanės)
Taraxacum – kiaulpienė
Apdulkinimas
UV šviesoje

25. 5) sudėtingi priėjimai, verčiantys
vabzdį įlįsti ir išlįsti specialiu
maršrutu, kad dulkinės ir purkos
prisiglaustų prie kūno tam tikrose
vietose ir reikalinga tvarka;
6) specialios nutūpimo aikštelės;
7) forma, panaši į pateles.
Svarbiausia grupė – plėviasparniai (bitės, kamanės)
Lamium – notrelė
Apdulkinimas

26. 1) žiedų spalva įvairi (raudona, geltona, mėlyna, violetinė);
2) naktinių drugių apdulkinami žiedai balti;
3) stiprus saldus kvapas, naktinių drugių apdulkinami žiedai
kvepia tik po saulėlydžio;
4) giliai esančios nektarinės, pasiekiamos tik drugių.
Dažni apdulkintojai yra drugeliai
Leucanthemum –
baltagalvė
Apdulkinimas

27. 1) žiedai ryškių, kontrastingų
spalvų, dažnai raudoni;
2) žiedai tvirti, dažnai piltuviški;
3) be kvapo;
4) gausus, bet vandeningas
nektaras (apie 5 % cukrų).
Paukščiai (kolibriai, kai
kurios papūgos)
apdulkina kai kuriuos
tropikinius augalus
(Fuchsia, Aloë, Canna,
Acacia, kai kurie kaktusai)
Eucalyptus – eukaliptas
Apdulkinimas

28. Šiuolaikinės morfogenetinės vaisių klasifikacijos
pagrindas – vaislapyno, iš kurio atsiranda vaisius, tipas:
1) apokarpiniai;
2) monokarpiniai;
5) lizikarpiniai.
3) sinkarpiniai;
4) parakarpiniai;
Vailapynas

29. Nesuaugtiniai – apokarpiniai sensu lato
Vailapynas
monokarpinis

30. Vailapynas
Suaugtiniai – cenokarpiniai sensu lato
sinkarpinis

31. Vailapynas
Sėklapardžių placentacijos būdai
parakarpinis lizikarpinissinkarpinis

32. Piestelės padėtis žiede

33. Po dvigubo apvaisinimo
iš sėklapradžių išsivysto sėklos,
o iš piestelės mezginės išauga vaisius (tikrasis).
Kitos žiedų dalys taip pat gali tapti vaisių dalimis.
Vaisiai

34. Pagal vaislapėlių tarpusavio ryšius ir
jų saitus su kitomis žiedo dalimis vaisiai skirstomi į
1) paprastus – susidaro iš vienos
mezginės (1 vaislapėlis arba
keli suaugę vaislapėliai)
Vaisiai
kaulavaisis
(slyva – Prunus)

35. Pagal atsidarymo pobūdį vaisiai skirstomi į
1) atsidarančius;
Vaisiai
legumen
capsula
(žirnis – Pisum)
(vilnamedis – Gossypium)

36. Pagal atsidarymo pobūdį vaisiai skirstomi į
2) Skeltinius (šizokarpiai);
Vaisiai
(notrelė – Lamium)

37. Pagal atsidarymo pobūdį vaisiai skirstomi į
3) uždaruosius
Vaisiai
achene – šiuo
atveju lukštavaisis
(saulėgrąža – Helianthus)

38. Vaisiai
achene – šiuo atveju
riešutėlis
(viksvuolė – Cyperus)
3) uždaruosius

39. Vaisiai
Žiedsostis ir hipantija išauga, virsta
spalvingu, sultingu erškėtvaisis.
Sudarytas iš sutelktinių
achene (riešutėliai) -
daugiariešutvaisis
(erškėtis – Rosa)
3) uždaruosius

40. 1) paprastus – susidaro iš vienos
mezginės
Vaisiai
bacca - uoga
Solanum lycopersicum
Pagal vaislapėlių tarpusavio ryšius ir
jų saitus su kitomis žiedo dalimis vaisiai skirstomi į

41. 1) paprastus – susidaro iš vienos
mezginės
Vaisiai
agurkvaisis

42. 1) paprastus – susidaro iš vienos
mezginės
Vaisiai
citrinvaisis (hesperidium)

43. Pagal vaislapėlių tarpusavio ryšius ir
jų saitus su kitomis žiedo dalimis vaisiai skirstomi į
2) sutelktinius – atsiranda iš kelių
laisvų to paties žiedo vaislapėlių
Vaisiai
sutelktinis daugiakaulavaisius

44. Pagal vaislapėlių tarpusavio ryšius ir
jų saitus su kitomis žiedo dalimis vaisiai skirstomi į
2) sutelktinius – atsiranda iš kelių
laisvų to paties žiedo vaislapėlių
Vaisiai
daugiariešutvaisius – šiuo
atveju fraga

45. 3) sudėtinius vaisius arba vaisynus –
susidaro iš tankių žiedynų
Ananas – ananasas
vaisius - sorozis
Vaisiai

46. 3) vaisynas – susidaro iš tankių žiedynų
Ficus carica (figa)
vaisynas - sikonis
Vaisiai

47. Vaisių tipai (sėklos juodos). A–E, sultingi neatsidarantys: A, kaulavaisis, 1-sėklis; B, kaulavaisis, 5-sėklis;
C, obuolys; D, viršutinė uoga; E, apatinė uoga; F–K, sausi atsidarantys; F, daugiasėklis lapavaisis; G,
lapavaisis su 2 sparnuotomis sėklomis; H, šizokarpis; I, ankštis; J, trūkvaisis; K, ankštara; L–P, dėžutės:
L, lokulicidinė; M, septicidinė; N, poricidinė; O, cirkumscisinė; P, šizokarpinė; Q–U, sausi neatsidarantys,
šalia pavaiduoti jų pjūviai: Q, lukštavaisis iš viršutinės mezginės; R, lukštavaisis iš apatinės mezginės su
skristuku; S, grūdvaisis; T, riešutėlis; U, sparnavaisis; V–X, sutelktiniai: V, erškėtvaisis; W, fraga; X,
kaulavaisynas; Y & Z, sudėtiniai vaisiai: Y, sikonis;

48. Vaisių ir sėklų plitimo (sklaidos) procesas
vadinamas diseminacija.
Ji vyksta dalyvaujant įvairiems abiotiniams ir
biotiniams veiksniams.
Vaisių platinimas

49. Diasporų platinimas vėju – anemochorija
Vaisių platinimas

50. Diasporų platinimas,
vandeniu – hidrochorija.
Cocos – kokospalmė
Vaisių platinimas

51. Svarbiausi vaisių ar sėklų sklaidos biotiniai agentai –
gyvūnai. Platinimas gyvūnų pagalba – zoochorija.
Žmogus šiais laikais yra vienas efektyviausių platintojų,
šis reiškinys vadinamas antropochorija
Vaisių platinimas

52. Platinimo agentai yra labai įvairūs:
žinduoliai, paukščiai, ropliai, žuvys, skruzdėlės, sliekai, moliuskai.
Vaisių platinimas

53. Pagrindiniai zoochorijos tipai:
•epizoochorija,
•endoozoochorija
•sinzoochorija.
Vaisių platinimas

54. Epizoochorija – pasyvus, maistui nenaudojamų augalų
vaisių ar sėklų platinimas.
Tokiems augalams būdingi ant įvairių žiedo ar žiedyno
dalių susiformavę kabliukai, kuriais jie prisitvirtina prie
gyvūnų odos ar plaukų.
Kai kurių augalų sėklos prilimpa išskiriamų gleivių dėka.
Varnalėšos (Arctium )
kabliški skraistlapiai
Vaisių platinimas

55. Endozoochorijos atveju augalų vaisiai ir sėklos suėdami,
pereina virškinimo traktą ir platinami kartu su ekskrementais.
Hipophae –
šaltalankis
Vaisiai maistingi, sultingi,
ryškiaspalviai, malonaus kvapo.
Sėklos su kieta luobele.
Endozoochorijos agentais
dažniausiai būna
paukščiai, šikšnosparniai,
beždžionės, graužikai,
meškos ir kiti plėšrūnai.
Vaisių platinimas

56. Sinzoochorija – maistui naudojamų augalų platinimas,
kai vaisiai ar sėklos nepatenka į virškinimo traktą.
Dažniausi agentai yra skruzdėlės, kurios platina daugelio
lapuočių miškuose augančių neaukštų žolių sėklas.
Sėkloms būdingos
elojosomos – gūbrelių
pavidalo prielipai,
kuriuose kaupiamos
aliejinės medžiagos.
Vaisių platinimas

57. Sinzoochorijos būdu
plinta lazdyno riešutai ir
ąžuolo gilės.
Šių vaisių forma aptaki,
paviršius slidus,
todėl paukščiai, voverės ar
pelės kartais pameta
nešamus vaisius,
nesunaudoja jų sukauptų
atsargų.
Quercus – ąžuolas
Vaisių platinimas

58. Augalų sėklų sklaida gali vykti ir nedalyvaujant
jokiems tarpininkams.
Toks diasporų diseminacijos būdas – autochorija
Impatiens – sprigė
Vaisių platinimas

59. Žiedynai
Žiedynų sandaros elementai:
1) iš bamblių ir tarpubamblių
sudaryta pagrindinė ašis;
2) taip pat iš bamblių ir tarpubamblių
sudarytos nešakotos ar šakotos
šoninės ašys;
3) šoninių ašių riboto augimo
atsišakojimai su viršūniniais žiedais –
žiedkočiai;
4) bamblių vietose esantys lapai –
pažiedės;
5) žiedai.

60. Žiedynų tipai
Raceminių žiedynų
kiekviena ašis susidaro
monopodiškai iš vienos
apikalinės meristemos.
Raceminių žiedynų viršūniniai
žiedai yra patys jauniausi ir
pradeda žydėti vėliausiai.
Ciminių žiedynų šoninės
ašys susidaro simpodiškai iš
skirtingų apikalinių
meristemų.
Ciminių žiedynų viršūniniai
žiedai pradeda žydėti patys
pirmieji.

61. Žiedynai

62. Pavieniai žiedai -> žiedai žiedynuose
Žiedynai
Raceminiai

63. Pavieniai žiedai -> žiedai žiedynuose
Žiedynai
Ciminiai

64. http://www.life.illinois.edu/plantbio/digitalflowers/
Žiedo formulė ir diagrama
tulpmedis
(Liriodendron)

65. Žiedo formulė ir diagrama
http://www.life.illinois.edu/plantbio/digitalflowers/
arbūzas
(Citrullus)

66. http://www.life.illinois.edu/plantbio/digitalflowers/
Žiedo formulė ir diagrama
notrelė
(Lamium)

67. Gegužraibiniai (Orchidaceae)
klumpaitė
(Cypripedium)
Žiedo formulė ir diagrama

68. Gegužraibiniai (Orchidaceae)
Plačialapė klumpaitė
(Cypripedium calceolus)
Žiedo formulė ir diagrama

69. Gegužraibiniai (Orchidaceae)
Žiedo formulė ir diagrama

70. Arabidopsis thaliana mutantų tyrimai
Žiedo formulė ir diagrama

71. BOTANIKOS PAGRINDAI
MAGNOLIJŪNAI
(MAGNOLIOPHYTA)
II
VU GMF Botanikos ir genetikos
katedros lektorius
Sigitas Juzėnas

72. Praeito šimtmečio augalų
sistemose magnolijūnai
skirstomi į dvi klases:
Magnolijainiai –
Magnoliopsida
Lelijainiai –
Liliopsida
SKYRIUS MAGNOLIOPHYTA – MAGNOLIJŪNAI

73. SKYRIUS MAGNOLIOPHYTA – MAGNOLIJŪNAI

74. Požymis Magnoliopsida Liliopsida
Gemalas Paprastai su dviem sėklaskiltėmis,
kurios sėklos dygimo metu iškyla į
dirvos paviršių
Paprastai su viena sėklaskilte, kuri
sėklos dygimo metu lieka dirvoje
Lapai Paprasti arba sudėtiniai, beveik visada
su aiškiais lapkočiais ir lapalakščiais
Visada paprasti, jų lapkočiai ir
lapalakščiai dažniausiai nėra aiškūs
Gyslotumas Plunksniškas arba pirštiškas Lygiagretus arba lankiškas
Anatominė
sandara
Ašinėms struktūroms būdingas brazdas
ir antrinis storėjimas; apytakos sistema
sifonostelės ar eustelės tipo; floema su
parenchima; žievė ir šerdis labai aiškios
Ašinės struktūros be brazdo, antrinis
storėjimas nebūdingas; apytakos
sistema ataktostelės tipo; floema be
parenchimos;žievė ir šerdis neaiškios
Šaknys Pirminė gemalo šaknelė virsta
pagrindine šaknimi, nuo kurios išauga
šoninės šaknys; vienamečių augalų
šaknys liemeninės
Pirminė gemalo šaknelė nunyksta,
jos vietoje išauga pridėtinės šaknys;
vienamečių šaknys kuokštinės
Gyvenimo
forma
Sumedėję augalai arba iš jų neotenijos
būdu atsiradusios žolės
Žolės arba antrinės kilmės sumedėję
augalai
Žiedai Dažniausiai penkianariai arba
keturnariai, labai retai trinariai
Dažniausiai trinariai, labai retai
keturnariai arba dvinariai

76. Klasė MAGNOLIOPSIDA – MAGNOLIJANIAI
1.23,000 r. Asteraceae,
2.19,500 r. Orchidaceae,
3.18,000 r. Fabaceae.
Pasaulyje stambiausios šeimos
1.Asteraceae,
2.Poaceae,
3.Cyperaceae/Rosaceae
Lietuvoje stambiausios šeimos

77. Laurus nobilis – kilnusis lauramedis (Lauraceae)
Visžalis krūmas ar
medelis, kilęs iš
Juodosios jūros
pakrantės
Lapai odiški, turi daug
eterinių aliejų
Vaisius – kaulavaisis !!!
Poklasis Magnolijažiedžiai – Magnoliidae
O kas yra bacca laurus?


78. Poklasis Gvazdikažiedžiai – Caryophyllidae

79. Poklasis Gvazdikažiedžiai – Caryophyllidae
Caryophyllaceae –
gvazdikiniai

80. Opuntia –
opuncija
Cactaceae – kaktusiniai
Naudojami gyvatvorėms,
pluoštui gauti, baldams,
alkoholį gaminti (tekila),
vaisiai valgomi.
Meksikos
herbas
Poklasis Gvazdikažiedžiai – Caryophyllidae
bacca

81. Poklasis Dilenijažiedžiai – Dilleniidae
Brassicaceae
(sin. Cruciferae) –
bastutiniai
(sin. kryžmažiedžiai)

82. Poklasis Dilenijažiedžiai – Dilleniidae
Brassicaceae
(sin. Cruciferae) –
bastutiniai
(sin. kryžmažiedžiai)
baltažiedis vairenis
(Arabidopsis thaliana)

83. Poklasis Erškėčiažiedžiai – Rosidae
Fabaceae
(sin. Leguminosae) –
pupiniai
(sin. ankštiniai)

84. Poklasis Notreliažiedžiai – Lamiidae
Lamiaceae
(sin. Labiatae) –
notreliniai
(sin. lūpažiedžiai)
Lamium maculatum
– dėmėtoji notrelė

85. Poklasis Notreliažiedžiai – Lamiidae
Olea europaea – europinis alyvmedis (Oleaceae)
Kilęs iš Viduržemio jūros regiono.
Taip pat auginamas Amerikoje,
Pietų Afrikoje, Australijoje.
Apie 10 metrų aukščio
visžalis medis
Kaulavaisiuose –
alyvuogėse yra 60-70 %
aliejų, taip pat baltymų,
angliavandenių,
vitaminų, mineralinių
medžiagų

86. LelijainiųLelijainių ((=Vienaskil=Vienaskilčiųčių)) ––LiliopsidaLiliopsida
((==MonocotyledoneaeMonocotyledoneae)) klasėsklasės poklasiaipoklasiai::
• Triuriažiedžiai (Triurididae)
• Arekažiedžiai (=palmės) (Arecidae)
• Dumblialaiškiažiedžiai (Alismatidae)
• Lelijažiedžiai (Liliidae)
• Komelinažiedžiai (Commelinidae)
• Aronažiedžiai (Aridae)

87. LelijainiųLelijainių ((=Vienaskil=Vienaskilčiųčių)) ––LiliopsidaLiliopsida
((==MonocotyledoneaeMonocotyledoneae)) klasėsklasės poklasiaipoklasiai::
• Arekažiedžiai (=palmės) (Arecidae)
Datulinis finikas
(Phoenix dactylifera)
Palmė nykštukė
(Chamaerops humilis)
seišelinės lodoicės
(Lodoicea maldivica)
vaisius
seišelinės lodoicės
(Lodoicea maldivica)
vaisius

88. Lelijažiedžiai (Liliidae)
Poklasiui priklauso apie 34 000 rūšių augalai iš daugiau nei 40 šeimų.
Siaurąja prasme traktuojamas lelijažiedžių poklasis atsirado praeito amžiaus
septintajame dešimtmetyje A. Kronkvistui (Cronquist) pasiūlius išskirti du labai
didelio Liliidae poklasio mažesnius lelijažiedžių ir komelinažiedžių poklasius.
Siauresnės apimties lelijažiedžiams daugiausia priklauso vabzdžių, o
komelinažiedžiams (Commelinidae) – vėjo apdulkinami augalai.

89. Lelijažiedžiai (Liliidae)
Lelijažiedžių įvairovė Lietuvoje
Gyvenimo formų spektras neįvairus.
Dauguma (beveik 90%) yra geofitai.

90. Lelijiniai (Liliaceae)
Miškinė lelija
(Lilium martagon)
Lelija (lot. Lilium) – lelijinių (Liliaceae)
šeimos augalų gentis, kuriai priklauso
daugiametės svogūninės žolės, turinčios
kiaušiniškus svogūnus ir stačius lapuotus
stiebus. Vaisius – dėžutė.

91. Gegužraibiniai (Orchidaceae)
Antroji pagal dydį gaubtasėklių šeima
( po kokios šeimos?)

92. Gegužraibiniai (Orchidaceae)

93. Gegužraibiniai (Orchidaceae)

94. Gegužraibiniai (Orchidaceae)
Rusvoji lizduolė
(Neottia nidus-avis)

95. gymnostemis
resupinacija

96. polinarijumas
polinijakotelispagalvėlė

97. Gegužraibiniai (Orchidaceae)

98. Musinis ofris
(Ophrys insectifera)
mimikrija

99. Žiedo forma mėgdžioja kamanes
patelę, net savo plaukuotumu
(Ophrys apifera)
Vapsva bando poruotis
Pseudokopuliacija (feromonai ir forma)

100. Bromeliniai (Bromeliaceae)

101. Bromelinių (Bromeliaceae) šeimos
arealas

102. Migliniai (Poaceae)
(Varpiniai (Gramineae))

103. Migliniai (Poaceae)
(Varpiniai (Gramineae))Žiedynas - varpa
Apatinis varpažvynis
Viršutinis varpažvynis
Viršutinis žiedažvynis
Apatinis žiedažvynis

104. Migliniai (Poaceae)
(Varpiniai (Gramineae))

105. Bambukininių pošeimis
Migliniai (Poaceae)
(Varpiniai (Gramineae))

106. Migliniai (Poaceae)
(Varpiniai (Gramineae))
retakeriaitankiakeriai
šakniastiebiniai

107. Migliniai (Poaceae)
(Varpiniai (Gramineae))
Paprastasis kvietys
(Triticum aestivum)
Žiedai susitelkę į varputes, o jos – į sudėtinius žiedynus (varpa, kekė, šluotelė)
Vienametis augalas. Tik kelios rūšys yra
laukinės, o visos kitos – kultūrinės.
Laukinės rūšys auga sausringose stepių ir
pusdykumių srityse. Kultūrinės rūšys
auginamos beveik visame Žemės rutulyje,
tik kai kurios rūšys turi siaurus arealus.
Iš visų grūdinių kviečiai yra nuo seno
labiausiai paplitusi kultūra. Kviečių grūdai
rasti Kaukaze, priešistorinio laikmečio
archeologiniuose paminkluose.
Šiuo metu yra virš 30 tūkstančių kviečių
veislių. Lietuvoje auginamas paprastasis
kvietys (Triticum aestivum). Taip pat yra
išvestos kelios vietinės derlingos veislės.

108. A. Paprastasis kvietys(Triticum aestivum); B. Sėjamasis rugys
(Secale cereale); C. Kvietrugys (Triticosecale).
http://waynesword.palomar.edu/ecoph12.htm

109. Migliniai (Poaceae)
(Varpiniai (Gramineae))
Paprastasis kukurūzas
(Zea mays)
Kukurūzai kilę iš Pietų Amerikos. Vėliau
paplito Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje.
Pagal pasėlių plotą kukurūzai užima
antrąją vietą pasaulyje po kviečių.
Lietuvoje kukurūzai auginami nuo XIX a.. Iš
pradžių darželiuose, o nuo 1955 m. kaip
pašarinė lauko kultūra.

110. LelijainiųLelijainių ((=Vienaskil=Vienaskilčiųčių)) ––LiliopsidaLiliopsida
((==MonocotyledoneaeMonocotyledoneae)) klasėsklasės poklasiaipoklasiai::

111. Aroniniai (Araceae)
Aroninių šeimos arealas
Etiopinė kalija
(Zantedeschia aethiopica )
Gigantiškasis amorfofalas
(Amorphophallus titanum )

112. Aroniniai (Araceae)
Pelkinis žinginys
(Cala palustris)

113. PASKAITA BAIGTA
