SlideShare uma empresa Scribd logo
1 de 19
Oro kokybės vertinimas pagal
spygliuočių bioindikacines savybes
Darbą atliko:
Tauragės ,,Šaltinio” pagr. m-klos
8b kl. mokinys Lukas Rudys
Darbo vadovas:
biologijos mokytoja-metodininkė
Gražina Liutkienė
Mokyklinė aplinkotyra - 2010
Šiauliai 2010-11-26
Įvadas
 Atmosferos oras būtinas organizmo gyvybiniams
procesams. Žmogų neigiamai veikia padidėjęs
anglies dioksido kiekis ir kiti teršalai. Pagrindinę
teršalų dalį į atmosferos orą išmeta automobilių
transportas.
 Užterštas oras yra pavojingas augalams bei
gyvūnams, nes kenkia medžių lapams, medžius
ima pulti ligos, nusilpusius labiau puola kenkėjai,
todėl gali išnykti miškai.
 Eglės, pušys ir kiti spygliuočiai yra jautrūs oro taršai.
 Būnant miške ir be jokių prietaisų galima pastebėti, kad
miško gilumoje augantys spygliuočiai vešlesni, žalesni,
turi daugiau spyglių nei augantys pakelėse.
 Stebėjau egles, augančias prie kelio ir miško gilumoje,
pamačiau nemažai skirtumų. Kilo mintis, kad atidžiai
stebint šiuos medžius galima nustatyti aplinkos oro taršos
laipsnį ir atsakyti į klausimą, kodėl skiriasi eglių, augančių
pakelėje ir miško gilumoje, išorinės savybės ir kaip tai
susiję su oro tarša.
Tyrimo tikslas
Nustatyti aplinkos, kurioje auga eglės,
oro užterštumą.
Hipotezė
Pakelėse oro tarša didesnė nei miško
gilumoje.
Uždaviniai
1. Įvertinti eglių spyglių netekimą.
2. Nustatyti spyglių amžių.
3. Ištirti spyglių vaško dangos
pažeidimus.
4. Atlikti žaliųjų dumblių dangos ant
spyglių įvertinimą.
Tyrimo metodika
 Stebėjimus atlikau Tauragėje Oko miške.
 Tyrimui pasirinkau 10 eglių: 5 iš jų auga
miško pakraštyje prie kelio, 5 – miško
gilumoje.
 Tyriau spyglių netekimą, spyglių amžių,
pažeistą spyglių vaško dangą, žaliuosius
dumblius ir pagal šiuos tyrimus
nustatinėjau oro kokybę.
1. Spyglių netekimo vertinimas
 Pasirinkau dešimt
eglių. Stebėjau
vizualiai, kuriai klasei
priklauso eglės pagal
spyglių netekimą.
– Pirma klasė - 0-40%.
– Antra klasė - 40-80%.
– Trečia klasė - 80-100%.
2. Spyglių amžiaus nustatymas
 Apžiūrėjau eglių šakas ir
skaičiavau, kiek šakojasi
jų atžalos. Kiekvienais
metais eglės šaka paauga
tam tikrą ilgį, o kitais
metais pumpuro vietoje
vėl šakojasi į tris ūglius.
 Eglių spyglių amžius
skirtingas: nuo 2005 m. iki
2009m.
3. Spyglių vaško dangos pažeidimo
tyrimas
 Pro didinamąjį stiklą ištyriau
20 šių metų spyglių. Jie auga
šakos gale.
 Stebėjau, ar ant spyglių yra
dėmių.
 Įvertinau jų skaičių balais:
- nėra dėmių (0-4 pažeisti spygliai);
- atsitiktinės dėmės (5-9 pažeisiti
spygliai);
- daug dėmių (10-20 pažeistų
spyglių).
4. Žaliųjų dumblių dangos ant spyglių
įvertinimas
 Tirti žaliuosius dumblius labai paprasta:
pabraukiame nagu per spyglį, kad
išsiaiškintume, ar jis padengtas
dumbliais.
 Įvertinau juos balais:
- dumblių nėra (0-4 pažeisti spygliai);
- atsitiktiniai dumbliai (5-9 pažeisti spygliai);
- daug dumblių (10-20 pažeistų spyglių).
Spyglių netekimo įvertinimo rezultatai
Augimvietė
Eglių kiekis pagal klases
Pirma klasė
0-40%
Antra klasė
40-80%
Trečia klasė
80-100%
Pakelėje 1 4 0
Miško
gilumoje
5 0 0
Visos miško gilumoje tirtos eglės priklauso pirmajai klasei.
Spyglių vaško dangos pažeidimų
įvertinimo rezultatai
Augimvietė
Eglių kiekis pagal kriterijus
Nėra dėmių
(0-4 pažeisti
spygliai)
Atsitiktinės
dėmės (5-9
pažeisti spygliai)
Daug dėmių
(10-20 pažeistų
spyglių)
Pakelėje 1 4 0
Miško
gilumoje
4 1 0
Didžioji dalis pakelėje augančių eglių turi atsitiktines dėmes ant spyglių.
Žaliųjų dumblių dangos ant spyglių
tyrimo rezultatai
Augimvietė
Eglių kiekis pagal kriterijus
Dumblių nėra
(0-4 pažeisti
spygliai)
Atsitiktiniai
dumbliai (5-9
pažeisti spygliai)
Daug dumblių
(10-20 pažeistų
spyglių)
Pakelėje 2 3 0
Miško
gilumoje
5 0 0
Ant miško gilumoje augančių eglių spyglių žaliųjų dumblių nėra.
Išvados
1. Oro tarša yra didesnė pakelėje negu miško
tankmėje, nes:
– Įvertinus spyglių netekimą, nustatyta, kad didžioji
dauguma tirtų eglių pakelėje neteko 40%-80% spyglių;
– Ištyrus spyglių vaško dangą, nustatyta, kad 4 iš 5
pakelėje tirtų eglių spyglių pažeista vaško danga.
– Žalieji dumbliai rasti ant 3 iš 5 eglių, augančių pakelėje,
spyglių.
1. Hipotezė pasitvirtino pagal tirtas spygliuočių
bioindikacines savybes.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ

Mais conteúdo relacionado

Mais de Mokyklinė aplinkotyra2010 (18)

Medziai ziema2
Medziai ziema2Medziai ziema2
Medziai ziema2
 
Bot tako augalai4
Bot tako augalai4Bot tako augalai4
Bot tako augalai4
 
Alternatyvi skalbimo priemonė2
Alternatyvi skalbimo priemonė2Alternatyvi skalbimo priemonė2
Alternatyvi skalbimo priemonė2
 
Zenklai3
Zenklai3Zenklai3
Zenklai3
 
Miegapeles2
Miegapeles2Miegapeles2
Miegapeles2
 
Rokiskiopauksciai3
Rokiskiopauksciai3Rokiskiopauksciai3
Rokiskiopauksciai3
 
Sosnovskio barsciu paplitimas_siauliu_mieste_geras
Sosnovskio barsciu paplitimas_siauliu_mieste_gerasSosnovskio barsciu paplitimas_siauliu_mieste_geras
Sosnovskio barsciu paplitimas_siauliu_mieste_geras
 
Muilas4
Muilas4Muilas4
Muilas4
 
Vandenskokybe2
Vandenskokybe2Vandenskokybe2
Vandenskokybe2
 
Gyvunai keliuose3
Gyvunai keliuose3Gyvunai keliuose3
Gyvunai keliuose3
 
Eziuole2
Eziuole2Eziuole2
Eziuole2
 
Kompostas ir jo gyventojai (3)
Kompostas ir jo gyventojai (3)Kompostas ir jo gyventojai (3)
Kompostas ir jo gyventojai (3)
 
Skaidytojai2
Skaidytojai2Skaidytojai2
Skaidytojai2
 
Aliejai3
Aliejai3Aliejai3
Aliejai3
 
Sumed aug iv_mok_parke2
Sumed aug iv_mok_parke2Sumed aug iv_mok_parke2
Sumed aug iv_mok_parke2
 
Zverysjaunuolyne4
Zverysjaunuolyne4Zverysjaunuolyne4
Zverysjaunuolyne4
 
Vabzdziai is arti4
Vabzdziai is arti4Vabzdziai is arti4
Vabzdziai is arti4
 
Degu3
Degu3Degu3
Degu3
 

Oro kokybės tyrimas3

  • 1. Oro kokybės vertinimas pagal spygliuočių bioindikacines savybes Darbą atliko: Tauragės ,,Šaltinio” pagr. m-klos 8b kl. mokinys Lukas Rudys Darbo vadovas: biologijos mokytoja-metodininkė Gražina Liutkienė Mokyklinė aplinkotyra - 2010 Šiauliai 2010-11-26
  • 2. Įvadas  Atmosferos oras būtinas organizmo gyvybiniams procesams. Žmogų neigiamai veikia padidėjęs anglies dioksido kiekis ir kiti teršalai. Pagrindinę teršalų dalį į atmosferos orą išmeta automobilių transportas.  Užterštas oras yra pavojingas augalams bei gyvūnams, nes kenkia medžių lapams, medžius ima pulti ligos, nusilpusius labiau puola kenkėjai, todėl gali išnykti miškai.
  • 3.  Eglės, pušys ir kiti spygliuočiai yra jautrūs oro taršai.  Būnant miške ir be jokių prietaisų galima pastebėti, kad miško gilumoje augantys spygliuočiai vešlesni, žalesni, turi daugiau spyglių nei augantys pakelėse.  Stebėjau egles, augančias prie kelio ir miško gilumoje, pamačiau nemažai skirtumų. Kilo mintis, kad atidžiai stebint šiuos medžius galima nustatyti aplinkos oro taršos laipsnį ir atsakyti į klausimą, kodėl skiriasi eglių, augančių pakelėje ir miško gilumoje, išorinės savybės ir kaip tai susiję su oro tarša.
  • 4. Tyrimo tikslas Nustatyti aplinkos, kurioje auga eglės, oro užterštumą.
  • 5. Hipotezė Pakelėse oro tarša didesnė nei miško gilumoje.
  • 6. Uždaviniai 1. Įvertinti eglių spyglių netekimą. 2. Nustatyti spyglių amžių. 3. Ištirti spyglių vaško dangos pažeidimus. 4. Atlikti žaliųjų dumblių dangos ant spyglių įvertinimą.
  • 7. Tyrimo metodika  Stebėjimus atlikau Tauragėje Oko miške.  Tyrimui pasirinkau 10 eglių: 5 iš jų auga miško pakraštyje prie kelio, 5 – miško gilumoje.  Tyriau spyglių netekimą, spyglių amžių, pažeistą spyglių vaško dangą, žaliuosius dumblius ir pagal šiuos tyrimus nustatinėjau oro kokybę.
  • 8. 1. Spyglių netekimo vertinimas  Pasirinkau dešimt eglių. Stebėjau vizualiai, kuriai klasei priklauso eglės pagal spyglių netekimą. – Pirma klasė - 0-40%. – Antra klasė - 40-80%. – Trečia klasė - 80-100%.
  • 9. 2. Spyglių amžiaus nustatymas  Apžiūrėjau eglių šakas ir skaičiavau, kiek šakojasi jų atžalos. Kiekvienais metais eglės šaka paauga tam tikrą ilgį, o kitais metais pumpuro vietoje vėl šakojasi į tris ūglius.  Eglių spyglių amžius skirtingas: nuo 2005 m. iki 2009m.
  • 10. 3. Spyglių vaško dangos pažeidimo tyrimas  Pro didinamąjį stiklą ištyriau 20 šių metų spyglių. Jie auga šakos gale.  Stebėjau, ar ant spyglių yra dėmių.  Įvertinau jų skaičių balais: - nėra dėmių (0-4 pažeisti spygliai); - atsitiktinės dėmės (5-9 pažeisiti spygliai); - daug dėmių (10-20 pažeistų spyglių).
  • 11. 4. Žaliųjų dumblių dangos ant spyglių įvertinimas  Tirti žaliuosius dumblius labai paprasta: pabraukiame nagu per spyglį, kad išsiaiškintume, ar jis padengtas dumbliais.  Įvertinau juos balais: - dumblių nėra (0-4 pažeisti spygliai); - atsitiktiniai dumbliai (5-9 pažeisti spygliai); - daug dumblių (10-20 pažeistų spyglių).
  • 12. Spyglių netekimo įvertinimo rezultatai Augimvietė Eglių kiekis pagal klases Pirma klasė 0-40% Antra klasė 40-80% Trečia klasė 80-100% Pakelėje 1 4 0 Miško gilumoje 5 0 0
  • 13. Visos miško gilumoje tirtos eglės priklauso pirmajai klasei.
  • 14. Spyglių vaško dangos pažeidimų įvertinimo rezultatai Augimvietė Eglių kiekis pagal kriterijus Nėra dėmių (0-4 pažeisti spygliai) Atsitiktinės dėmės (5-9 pažeisti spygliai) Daug dėmių (10-20 pažeistų spyglių) Pakelėje 1 4 0 Miško gilumoje 4 1 0
  • 15. Didžioji dalis pakelėje augančių eglių turi atsitiktines dėmes ant spyglių.
  • 16. Žaliųjų dumblių dangos ant spyglių tyrimo rezultatai Augimvietė Eglių kiekis pagal kriterijus Dumblių nėra (0-4 pažeisti spygliai) Atsitiktiniai dumbliai (5-9 pažeisti spygliai) Daug dumblių (10-20 pažeistų spyglių) Pakelėje 2 3 0 Miško gilumoje 5 0 0
  • 17. Ant miško gilumoje augančių eglių spyglių žaliųjų dumblių nėra.
  • 18. Išvados 1. Oro tarša yra didesnė pakelėje negu miško tankmėje, nes: – Įvertinus spyglių netekimą, nustatyta, kad didžioji dauguma tirtų eglių pakelėje neteko 40%-80% spyglių; – Ištyrus spyglių vaško dangą, nustatyta, kad 4 iš 5 pakelėje tirtų eglių spyglių pažeista vaško danga. – Žalieji dumbliai rasti ant 3 iš 5 eglių, augančių pakelėje, spyglių. 1. Hipotezė pasitvirtino pagal tirtas spygliuočių bioindikacines savybes.