1. Oro kokybės vertinimas pagal
spygliuočių bioindikacines savybes
Darbą atliko:
Tauragės ,,Šaltinio” pagr. m-klos
8b kl. mokinys Lukas Rudys
Darbo vadovas:
biologijos mokytoja-metodininkė
Gražina Liutkienė
Mokyklinė aplinkotyra - 2010
Šiauliai 2010-11-26
2. Įvadas
Atmosferos oras būtinas organizmo gyvybiniams
procesams. Žmogų neigiamai veikia padidėjęs
anglies dioksido kiekis ir kiti teršalai. Pagrindinę
teršalų dalį į atmosferos orą išmeta automobilių
transportas.
Užterštas oras yra pavojingas augalams bei
gyvūnams, nes kenkia medžių lapams, medžius
ima pulti ligos, nusilpusius labiau puola kenkėjai,
todėl gali išnykti miškai.
3. Eglės, pušys ir kiti spygliuočiai yra jautrūs oro taršai.
Būnant miške ir be jokių prietaisų galima pastebėti, kad
miško gilumoje augantys spygliuočiai vešlesni, žalesni,
turi daugiau spyglių nei augantys pakelėse.
Stebėjau egles, augančias prie kelio ir miško gilumoje,
pamačiau nemažai skirtumų. Kilo mintis, kad atidžiai
stebint šiuos medžius galima nustatyti aplinkos oro taršos
laipsnį ir atsakyti į klausimą, kodėl skiriasi eglių, augančių
pakelėje ir miško gilumoje, išorinės savybės ir kaip tai
susiję su oro tarša.
6. Uždaviniai
1. Įvertinti eglių spyglių netekimą.
2. Nustatyti spyglių amžių.
3. Ištirti spyglių vaško dangos
pažeidimus.
4. Atlikti žaliųjų dumblių dangos ant
spyglių įvertinimą.
7. Tyrimo metodika
Stebėjimus atlikau Tauragėje Oko miške.
Tyrimui pasirinkau 10 eglių: 5 iš jų auga
miško pakraštyje prie kelio, 5 – miško
gilumoje.
Tyriau spyglių netekimą, spyglių amžių,
pažeistą spyglių vaško dangą, žaliuosius
dumblius ir pagal šiuos tyrimus
nustatinėjau oro kokybę.
8. 1. Spyglių netekimo vertinimas
Pasirinkau dešimt
eglių. Stebėjau
vizualiai, kuriai klasei
priklauso eglės pagal
spyglių netekimą.
– Pirma klasė - 0-40%.
– Antra klasė - 40-80%.
– Trečia klasė - 80-100%.
9. 2. Spyglių amžiaus nustatymas
Apžiūrėjau eglių šakas ir
skaičiavau, kiek šakojasi
jų atžalos. Kiekvienais
metais eglės šaka paauga
tam tikrą ilgį, o kitais
metais pumpuro vietoje
vėl šakojasi į tris ūglius.
Eglių spyglių amžius
skirtingas: nuo 2005 m. iki
2009m.
10. 3. Spyglių vaško dangos pažeidimo
tyrimas
Pro didinamąjį stiklą ištyriau
20 šių metų spyglių. Jie auga
šakos gale.
Stebėjau, ar ant spyglių yra
dėmių.
Įvertinau jų skaičių balais:
- nėra dėmių (0-4 pažeisti spygliai);
- atsitiktinės dėmės (5-9 pažeisiti
spygliai);
- daug dėmių (10-20 pažeistų
spyglių).
11. 4. Žaliųjų dumblių dangos ant spyglių
įvertinimas
Tirti žaliuosius dumblius labai paprasta:
pabraukiame nagu per spyglį, kad
išsiaiškintume, ar jis padengtas
dumbliais.
Įvertinau juos balais:
- dumblių nėra (0-4 pažeisti spygliai);
- atsitiktiniai dumbliai (5-9 pažeisti spygliai);
- daug dumblių (10-20 pažeistų spyglių).
12. Spyglių netekimo įvertinimo rezultatai
Augimvietė
Eglių kiekis pagal klases
Pirma klasė
0-40%
Antra klasė
40-80%
Trečia klasė
80-100%
Pakelėje 1 4 0
Miško
gilumoje
5 0 0
16. Žaliųjų dumblių dangos ant spyglių
tyrimo rezultatai
Augimvietė
Eglių kiekis pagal kriterijus
Dumblių nėra
(0-4 pažeisti
spygliai)
Atsitiktiniai
dumbliai (5-9
pažeisti spygliai)
Daug dumblių
(10-20 pažeistų
spyglių)
Pakelėje 2 3 0
Miško
gilumoje
5 0 0
18. Išvados
1. Oro tarša yra didesnė pakelėje negu miško
tankmėje, nes:
– Įvertinus spyglių netekimą, nustatyta, kad didžioji
dauguma tirtų eglių pakelėje neteko 40%-80% spyglių;
– Ištyrus spyglių vaško dangą, nustatyta, kad 4 iš 5
pakelėje tirtų eglių spyglių pažeista vaško danga.
– Žalieji dumbliai rasti ant 3 iš 5 eglių, augančių pakelėje,
spyglių.
1. Hipotezė pasitvirtino pagal tirtas spygliuočių
bioindikacines savybes.