SlideShare uma empresa Scribd logo
1 de 9
1.Internetas, pateikite jo apibrėžimus ir pagrindinius istorinius faktus; Internetas — tai pasaulinė
kompiuterių tinklų sistema, jungianti dešimtis tūkstančių atskirų kompiuterių tinklų. Internetas pastoviai
atsinaujina ir prisitaiko prie realybės. Šiam tinklui negalioja valstybių sienos. Kompiuterių tinklai
jungiami įvairiomis ryšio linijomis ir maršrutizatoriais kurie iš vieno tinklo gautus duomenų paketus
modifikuoja ir nukreipia į kitą tinklą. Prie interneto prisijungęs vartotojas gali naudotis elektroniniu paštu,
pasaulinio informacijos tinklo (angl. W(orld) W(ide) W(eb), WWW) duomenų masyvais, iš tinklo
kompiuterių atsisiųsti failų, juos naujinti, kopijuoti, šalinti (FTP), dalyvauti disku- sijų grupėse, kreiptis į
interneto ţiniasklaidą, kurti tinklalapius ir kita. Istorija: 1961 - keletas nepriklausomų JAV tyrimo grupių
pradėjo tobulinti informacijos persiuntimo paketais technologijas; 1964 - Masačūsetso moksli- ninkai
L.Kleinrock ir J.C.R.Licklider keliuose pranešimuose aprašė paketinio perdavimo technologiją ir ―Galak-
tikos tinklo‖ idėją; 1968 - pradėta kurti techninė įranga, galėjusi siuntinėti duomenis pirmuoju tinklu –
ARPNet; 1969 – ARPNet išbandytas. 50 kbps greičio linija buvo sujungtas keturių mazgų tinklas,
jungiantis Los Andţelo, Jutos univer- sitetų bei Stenfordo tyrimų instituto kompiuterius; 1972 - tinklas ir
elektroninis paštas pirmą kartą viešai pristatyti kompiuterinių komunikacijų konfe-rencijoje; 1983 -
ARPNet pasidalijo į du tinklus: MILNET – karinį ir ARPANET – civilinį. Abu tinklai buvo tarpusavyje
sujungti. Šis naujas darinys ir buvo pavadintas INTERNET; Lietuvoje: pirmi prisijungimai – 1991 m.
1993 m. - LITNET. Vė-liau atsirado ir kome-rcinių Interneto paslaugų tiekėjų, tai Omnitel, Bitė GSM,
Lietuvos telekomas, Penki kontinentai, Delfi ir kt. Dabar jų yra apie 100.
2.Apibūdinkite pagrindines interneto paslaugas, pateikite programų pavyzdžių, pagrindiniai
paslaugų veikimo principai
Pgr neto paslaug: Informacinė sistema WWW ( World Wide Web – pasaulinis voratinklis; Elektroninis
paštas; Failų persiun-timas FTP protokolu; Naujienų grupės; Prisijungimas prie nutolusių kompiuterių –
Telnet; Bendravimo realiame laike sistemos. PVZ: WWW naršyklės- Mozilla, Mozilla FireFox, MS
Internet Explorer, Netscape Navigator. Elektroninis paštas- Mozilla Mai,l Mozilla Thunderbird, Sylpheed,
MS Outlook Express, MS Outlook (Iš MS-Officce), Eudora, The Bat, Pegasus, Pine. Failų siuntimas-
FileZilla, GetLeft, WackGet, CuteFTP, FTP Commander, ir t.t. Naujienų grupės: Free Agent, Netscape
Messenger, Microsoft Outlook Express. Pokalbiai:- Skype, Gaim, Miranda IM, X-Chat, mIRC, IRC Toons
ir t.t.
3.Adresacija internete, URL, pateikite pavyzdžių; Konkretaus informacijos šaltinio adresui nurodyti
inter-nete naudojama vienoda adresų sistema – URL                    (Universal Resource Locator ). Pvz.:
<http://www.microsoft.com/frontpage/index.html> Protokolas. Kompiu-terio vardas. aplankas. Rinkmena.
Kiti URL adresų pavyzdţiai: ftp://ftp.vukhf.lt - FTP tarnybinė stotis file://C:/failai/internetas.jpg -
Rinkmena tame pačiame kompiuteryje mailto://darius.dilijonas@vukhf.lt - El. pašto adresas.
4.Hipertekstas, kaip vyksta duomenų mainai internete
Hipertekstas – tai tekstas, susietas su kitomis to paties doku-mento vietomis ir kitais dokumentais,
nesvarbu, ar laikomus tame pačia- me kompiuteryje, ar kompiuteryje bet kuriame kitame pasaulio taške.
Tokie saitai (nuorodos), priskirti bet kuriam teksto fragmentui ar kitam tinklapio objektui, vadinami
hipersaitais.Hipersaitas (nuoroda) – tai nurodomo objekto ar tinklapio URL adresas.
Suaktyvinus hipersaitą turintį teksto fragmentą ar kitą tinklapio objektą, kliento naršyklė siunčia uţklausas
jame nurodytu URL adresu. Adresatas jas analizuoja ir išsiunčia klientui reikalingus hipertekstinius
dokumentus, kuriuos jo naršyklė interpretuoja ir parodo kompiuterio ekrane. Ţiniatinklio duomenų
mainams organizuoti kliento kompiuteryje turi būti speciali programa, vadinama naršykle (Browser).
5.Paieškos įrankiai, principai, organiza-vimas, tipai (rakta-žodžiai, paieškos operatoriai, specialūs
ženklai) Informacijos ţiniatinklyje galima ieškoti dviem būdais: ―naršyti‖ po tinklą, pereinant iš vieno
tink-lapio į kitą bei bandant atspėti jų adresus arba naudoti specialius paieš-kos įrankius. Paieškos
įrankiai: Interneto adresų katalogai (WWW Directory) (tai svetainės, kurių tikslas – rinkti, grupuoti pagal
temas ir pateikti vartotojui WWW tinkluose esančią informaciją. Temos kata-loguose sisteminamos
hierarchiškai, pvz: : Menas         Architektūra        Konferencijos);Paieškos sistemos (varikliai) (Search
Engin) (tai svetainės, kurios indeksuoja pasauliniuose kom-piuterių tinkluose esančią informaciją, kuria
rastų dokumentų banką bei atlieka paiešką jame. Informacijai rinkti ir indeksuoti naudoja specialias
programas, vadinamas ―voriukais‖ (angl. spider). Šios programos pastoviai ―apţiūri‖ WWW svetainėse
esančius dokumentus ir perduoda duomenis apie juos į centrinio kompiuterio duomenų banką;
Elektroninės bibliotekos (Electronic, Virtual Library); Naujienų pokalbių grupės (Usenet Newsgroups)
(Naujienų pokalbių grupių svetainės skiriasi nuo aukščiau išvardintų tik tuo, kad jose galima ieškoti
specifinės informacijos: į įvairias grupes susibūrusių interneto vartotojų, kurie el. pašto pagalba keičiasi
informacija, pvz.: news.konferencijos.lt ); Web 2.0 paieškos sistemos(Web 2.0 Search): video, garso,
foto, trumpųjų ţinučių, tinklaraščių it kt; So-cialinė duomenų paieška(Social media Search): socialiniai
tinklai, socialiniai ţymėjimai.
6.Adresavimas internete, skaitmeniniai ir simboliniai adresai
Duomenų         perdavimui     tarp    kompiuterių      Internete    naudojamas   TCP/IP      (Transmission
Control/Protocol / Internet Protocol) protokolų rinkinys. Kompiuteriai adresuojami 32 bitų (4 baitų)
unikaliu adresu, nepasikartojančiu visame tinkle, vadinamu IP adresu. Tokius adresus galima uţrašyti
keliais būdais: 1) 11000001 11011011 10010010 00000011-dvejetainis skaičius; 2)3252392451-
dešimtainis skaičius; 3) C1 DB 92 03 -šešioliktainis skaičius; 4) 193.219.146.3- dešim-tainis su
tašku(pabaičiu). Skaitmeninis adresas = simbolinis adresas
A ir B tinklai skiriami stambiems internetinių paslaugų tiekėjams, JAV universitetams, o kitos
organizacijos (pvz. LITNET) gauna C klasės numerius. Pavyzdţiui, VGTU turi tinklų
numerius193.219.144.xxx – 193.219.149.xxx;
Skaitmeninis IP adresas: 193.219.146.3, 193.219.40.13; Simbolinis adresas (vardas): goda.vtu.lt;
voruta.vu.lt
7.Pagrindiniai interneto protokolai ir jų paskirtis. Kas yra DNS sistema ir DNS serveriai?
DNS sistema – duomenų bazių sistema, turinti informaciją apie sričių vardus ir jiems atitinkančius IP
adresus; DNS serveriai (vardų serveriai)– kompiuteriai, kurie vardus pakeičia į IP adresus ir atvirkščiai;
DNS serveriai taip pat sudaro hierarchinę struktūrą; TCP/IP (Transmission Control Protocol/Internet
protocol): pagrindinis Internet protokolas (taisyklių visuma), apibrėţiantis adresavimą Internet tinkle,
informacijos perdavimo tinklais taisykles, paketų dydį ir kitą tarnybinę informaciją. Kiti interneto
protokolai: ţiniatinklis http; el-paštas SMTP,POP3; Naujienų grupės NNTP; Failų perdavimas FTP.
8.Aukščiausio lygio adresų sričių pavadinimai, įsijungimo į internetą būdai ir interneto paslaugų
teikėjai (IPT). Aukščiausio lygio adresų sričių pavadinimai:.com – komercinės organizacijos; .edu -
mokslo įstaigos;.net - organizacijos tiesiogiai susijusios su Internet;.gov – JAV valstybinės
organizacijos;.mil – JAV karinės organi-zacijos;.org – kitos ne pelno siekiančios organizacijos;.CC –
dviraidis šalies kodas (CC – country code) .lt – Lietuva, .fr – Prancūzija, .dk – Danija. Pilnas domeninis
vardas              -          FQDN             (Full             qualified       Domain              name)
<kompiuterio_vardas>.<adresų_srities_vardas><kompiuterio vardas>tai:Kompiuteriui priskirtas vardas
reda, goda, niujorkas;Interneto protokolo pavadinimas ftp, pop, nntp;Interneto teikiamų paslaugų
pavadinimas www, mail, news;Pvz.: reda.vtu.lt, mail.takas.lt, www.vtu.lt; vienam kompiuteriui galima
priskirti kelis vardus
<adresų_srities_vardas> - vtu.lt, sc.vtu.lt, ktu.lt, omnitel.lt
9. Web 2.0 ir Web 1.0 apibrėžimai, struktūra ir istoriniai faktai, jų palyginimas; sistemų pavyzdžiai
Web 2.0 yra tinklas kaip platforma, apjungiantis visus sujungtus prietaisus. Terminu Web 2.0 vadinamos
naujos kartos interneto paslaugos ir technologijos. Web 2.0 sistemos yra tokios, kurios labiausiai išnau-
doja platformos kaip ideologijos savybes, pvz: programinė įranga teikiama kaip nuolatos atnaujinamos
paslaugos, kurios tampa geresnė-mis, priklausomai nuo to kaip jomis naudojasi vartotojai.Web
1.0sistemosyra tradicinės interneto sistemos, jos buvo orientuotos į informacijos pateikimą be stipraus
atgalinio ryšio, tai yra asmeniniai puslapiai, portalai, Web publikavimo sistemos, elektroninis paštas ir t.t.
Istorniai faktai: 2008 metais internetas pasiekė 1.407 milijardo varto-tojų; Web 2.0 sąvokaatsirado po
pirmosios O’Reilly Media kompa-nijos surengtos vadinamosios Web 2.0 konferencijos 2004m.
Keletas Web 2.0 ir Web 1.0 palyginimų:1) Web 1.0 buvo skirtas skaityti, Web 2.0 skirtas rašyti; 2) Web
1.0 buvo skirtas kompanijoms, Web 2.0 skirtas bendruomenėms; 3) Web 1.0 tai HTML, Web 2.0 tai XML
4) Web 1.0 tai asmeniniai puslapiai, Web 2.0 tai tinklaraščiai; 5) Web 1.0 skirtas portalams, Web 2.0
naudoja RSS; 6) Web 1.0 tai laidinės technologijos, Web 2.0 tai be laidės technologijos (mobilieji
telefonai, bevielė interneto prieiga) ir kt.
Sistemų pavyzdžiai: Web 1.0: DoubleClick, Ofoto, Akamai, Netscape ir kt.Web 2.0: Flickr, Wikipedia,
Youtube, Facebook, Twitter, Digg, Blogger ir kt.
10. Web 2.0 veikimo principai, Web sistemos kaip platforma
Web 2.0 veikimo principai: 1) Teikia duomenų valdymo paslaugas; 2) Vartotojai veikia kaip duomenų
šaltiniai; 3) Turinio kokybė ir kiekis priklauso nuo to kiek ţmonių dalyvauja jį kuriant; 4) Sindikavimas
(angl. Syndication); 5) Pakartotinis panaudojimas;Web sistemos kaip platforma:1) Vartotojai patys teikia
sau paslaugas per platformas. Paslaugos gali būti pritaikytos ma-ţoms grupėms vartotojų; 2) Dominuoja
vadina-mojo ―long tail‖ eko.; 3) Paslaugos tampa geresnėmis jeigu jomis naudojasi daugiau vartotojų; 4)
Tinklo efektas dėl vartotojų įdedamo indelio. Tai uţtikrina web 2.0 sistemų dominavimą internete; 5)
Decentralizuotos sistemų architektūros; 6) Minios išmintis. Pasitikėjimas vartotoju kaip kūrėju;
11. Vartotojas Web 2.0 aplinkoje, vartotojų generuojamas turinys. Kokie yra pagrindiniai
vartotojų savybių skirtumai Web 1.0 ir Web 2.0 sistemose?
Web 2.0 vartotojas jau nėra tik pasyvus stebėtojas, jis tampa turinio kūrėju, jo vertintoju, atsirado plačios
galimybės skleisti, dalintis informacija. Web 2.0 vartotojas: Buvimas online  Twitter, iGoggle, RSS.
Skaitmeninė saviraiška  YouTube, tinklaraščiai. Dalyvavimas (skaitymas ir rašymas)  Flickr,
Delicious. Web kaip aplikacijų platforma  Goggle dokumentai. Socialinis susirūpinimas/dalyvavimas
 Facebook, MySpace, One, LinkedIn.Vartotojų generuojamas turinys - blogai, video, foto, muzika,
įvairūs dokumentai ir t.t.
Pagrindiniai vartotojų savybių skirtumai: Web 1.0: Maţa turinio įvairovė, jo kūrimas yra brangus ir
lėtas, Dominuoja ne automatizuotas informacijos publikavimas, Vartotojai, naudoja profesionaliai
paruoštą turinį. Web 2.0: Sistemos suteikia vartotojams neribotas galimybes publikuoti duomenis ir
informaciją, vartotojai autoriai, generuoja turinį, Vartotojų balsas tampa svarbus. Didelis autorių kiekio
augimas, didelis turinio augimas.
12. Web sistemų plėtra - Web 3.0 sistemos. Sistemų pavyzdžiai. Kas laukia ateityje? Kaip socialinė
media įtakoja tradicines media priemones
Web 2.0 interaktyvumas, informacijos stūmimas ir traukimas, informacija įvairiakryptė. Pav.: socialiniai
tinklai kaip MySpace, Wikipedia, ir Facebook. Web 2.0 sistemų pavyzdţiai: 1)Socialiniai tinklai
(Facebook, Linkedin klase.lt, one.lt ir kita); 2)Wiki sistemos (Wikipedia ir kita); 3)Tinklaraščių sistemos
(bloger, blogas.lt ir kita) 4)mikro tinklaraščių sistemos (Twitter ir kita); 5)Socialinio ţymėjimo sistemos
(Digg, Reddit, Delicious ir kita); 6)Media dalinimosi priemonės (Flickr, YouTube, SlideShare ir kita);
Web 3.0 – stebinantis. Kaip pavyzdţiui 3D virtualus pasaulis, realus laikas, ţmonių, vietovių tiesioginis
nuskaitymas, integruoti ţaidimai, išsilavinimas ir netgi verslas. Visos ţiniask-laidos priemonės bus
virtualiame pasaulyje.
13. Informacinės visuomenės apibrėžimai, žmonijos vystymosi modelis
1) –tai tokia visuomenė, kurioje visi piliečiai prieina prie ţinių išteklių ir sugeba pasigaminti relevančią
informaciją savo profesinei ir kasdienei veiklai bei aktyviam dalyvavimui visose visuomenės srityse
(Kuhlen, 1995). 2) – tai ţinių visuomenė atvira, išsilavinusi, ir besimokanti visuomenė, kurios nariai gali
bei sugeba visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis tiek šalies, tiek pasaulio informacijos resursais,
vysto šalies švietimo sistemą, skatina mokslinius tyrimus ir jų rezultatų panaudojimą ir kt. Žmonijos
vystimosi modelis: yra 3 vystymosi bangos: 1)Agrarinė visuomenė– ekonominė ţmonių veikla
pagrindinai buvo siejama su maisto produktų gamyba, o ribojančiu veiksniu buvo dirbama ţemė.
2)Industrinė visuomenė- ekonominė ţmonių veikla nukreipta į prekių gamybą, o ribojančiu veiksniu buvo
kapitalas. 3)Informacinė visuo-menė– ekonominės veiklos pagrindu tampa informacijos parengimas ir
taikymas kitų gamybos formų veiksmingam funkcionavimui, o ribo-jančiu veiksniu – ţinios.
14.Informacinės visuomenės sampratos, apibūdinkite kiekvieną iš jų;
1)Technologinė. Informacija, telekomunikacijos, informacijos technologijos kartu sukuria sąlygas
informacinei visuomenei kurti: Informacija bei įvairių tipų kaupikliai; IT efektyviam informacijos
formavimui ir pateikimui; Telekomunikacijos sparčiam ir tiksliam skirtingų pavidalų bei formų
informacijos perdavimui įvairiais atstumais. 2)Ekonominė.Pramonės sukuriamos vertės maţėjimo bei IT
sukuriamos vertės didėjimo kreivių susikirtimo taškas yra informacinė visuomenė: vyksta perėjimas nuo
turto ekonomikos prie ţinių ekonomikos, ―kas valdo žinias tas valdo pasaulį‖. 3)Profesinė.Kompiuteriais
dirbančių asmenų skaičiaus santykis: S – kompiuterių specialistai; (4%); T – kompiuterių taikymo
specialistai; (16%); V – masinis kompiuterių vartotojas; (80%); Z – karta, vaikai kurie neįsivaizduoja
gyvenimo be kompiuterio.4)Erdvinė. Internetas panaikina sienas. Kompiuteriniai tinklai sujungia
milijonus pasaulio gyventojų į vieną didelį tinklą; 5)Kultūrinė.Kultūrą vis labiau uţplūsta informacija,
tačiau vis maţesnė jos dalis būna reikšminga ir suvokiama konkrečiam individui.
15.Informacinė visuomenė Lietuvoje ir ES, trumpai apibūdinkite perspektyvas ir vystymosi
tendencijas (ateities internetas -Web 3.0, daiktų internetas ir t.t.);
Web 1.0 labiausiai buvo naudojama 2000 metais, tačiau populiarumas smuko 2001 metais. Nuo 2004 iki
2010 vystantis Web 2.0 sistemai išaugo ir naudotojų skaičius. 2010-2020 yra planuojama Web 3 sistemų
era, o 2020 – 2030 Web 4.0. Lietuvos informacinės visuomenės būklę daugiausia lemia: socialinė padėtis,
išsimokslinimas, amţius ir pajamos. Lietuvoje internetu naudojasi maţdaug trečdaliu maţiau ţmonių negu
vidutiniškai ES valstybėse, o viso pasaulio vidurkį Lietuva viršijo apie tris kartus. Visos Lietuvos
kaimynės, t.y. šalys, turinčios su Lietuva bendrą sieną, internetu naudojosi rečiau. Tarp Baltijos šalių
Lietuva uţima tarpinę – tarp Estijos ir Latvijos – vietą.
16. 1)Socialinė medija, 2)jos elementai, ir 3)socialinio marketingo priemonės;
1)Socialinė mediayra media priemonės skirtos socialiam bendravimui. Jos naudoja visiems prieinamas ir
lanksčias publikavimo technologijas; Socialinė media, panaudodama web technologijas reklamos
monologus paverčia socialiniais dialogais; Interneto aplikacijų grupė, sukurta Web 2.0 technologijų
pagrindu, pritaikyta kurti ir dalintis vartotojo sukuriamu turiniu. 2)Elementai: Interaktyvumo (Vartotojo
kontrolė; Atsakomumas; Realaus laiko sąveika; Apjun-gtumas; Suasmeninimas; Paprastas naudojimas),
tinklo       ir     laisvo      bendra-vimo        apjungtumas         suku-ria       Web.2       technologijas.
3)Soc.Market.Priem.:a)Socialinės platformos: apima asmeninius socialinius tinklus, kaip Facebook ir
MySpace ir tokius kaip Wikipedia; b) Socialinis turinys: apima tinklaraščius, mikro tinklaraščius, foto ir
video ir kt.; c) Socialinė sąveika: elektroninis paštas, teksto ţinutės ir socialinės nuorodos ir kt.
17.Socialinių media priemonių klasifikavimas, pateikite socialinių media priemonių aplikačių
pavyzdžių;
Socialinės media priemonės klasifikuojamos pagal dalyvavimą/media įvairovę ir savęs
išreiškimą/atskleidimą. Taip pat galima išskirti media priemonių tipus:Bendradarbiavimo projektai,
tinklaraščiai ir mikro tinklaraščiai, turinio bendruomenės (angl. content communities), socialiniai tinklai,
virtualių ţaidimų pasaulis, ir virtualios bendruomenės. Socialinių media priemonių aplikačių pavyzdžiai:
1)Komunikacija: tinklaraščiai: Blogger; Socialiniai tinklai: Facebook, MySpace; Mikro tinklaraščiai:
Twitter;2)Bendradarbiavimas/ įvaizdţio formavimas: pvz Wiki sistemos: Wikia, Wikimedia; Socialinis
ţymėjimas: Delicious, Google Reader; Atsakymų puslapiai: Yahoo! Answers; 3)Multimedia: pvz
Nuotraukų ir meno kūrinių dalinimosi priemonės: Flickr, Photobucket, Picasa; Video dalinimosi
priemonės: Vimeo, YouTube; Realus laiko transliacijos (angl. Livecasting): Skype; Muzikos ir garso įrašų
dalinimosi priemonės: Last.fm; 4)Pramogos: pvz Virtualus pasaulis: Second Life,
18. 1)Socialinės media panaudojimas marketinge, 2)socialinė media ir jos matavimo procesas;
1)Viešieji ryšiai – socialinės medijos platformos nuo twitter.com iki facebook.com gali pasiekti
reikalingus ţmones ir perduoti jiems aktualią ţinutę; Klientų aptarnavimas – išmintingai naudojant
socialinę mediją galima sumaţinti klientų aptarnavimo centrų naštą, dalį jos perkeliant socialinėms
bendruo-menėms; Rinkos tyrimai– socialinė medija leidţia paţinti tikruosius vartotojų poreikius ir atveria
naujas galimybes vartotojų tyrimams;          Prekės ženklų marke-tingas– socialinės medijos dėka galima
kurti kokybiškai naujus ryšius su savo vartoto-jais; Pardavimų skati-nimas – net ir turint nedidelį gerbėjų
skaičių galima vykdyti efektyvias pardavimų skatinimo akcijas; Vartotojų edukacija – informacinės
technologijas suteikia visas galimybes pateikti vartotojams sudėtingą informaciją ţaismingai ir
suprantamai; Pardavimai – mobilioji bankinin-kystė; Produktų ar paslaugų vystymas – panaudokite
masių išmintį ir kurkite naujus produktus, aktualius vartotojams; Santykių su klientais valdymas (CRM).
2) Etapai: Koncepcija - Nustatomi projekto uţdaviniai atitinkantys verslo tikslus, KPI; Apibrėžimas -
Nustatyti, kaip socialine medija galima pasiekti ir bendrauti su norima auditorija, Dizainas- Nustatomos
svarbiausios vietos, kuriose turi būti prekės ţenklas, lankytojų srautų analitika; Trečiųjų šalių įrankiai:
interneto monitoringas, reklaminių kampanijų administ-ravimas; Realizacija - Aiškus apibendrintų
rezultatų pateikimas; Optimizacija - Rezultatų analizės ataskaita Reko-mendacijos reikiamoms
korekcijoms.
19.Organizacijos automatizavimo sistemos, apibūdinkite kiekvieną iš jų;
Organizacijos automatizavimo sistemos -Tai telekomunikacijomis paremtos informacinės sistemos,
kurios veikia, vykdo, saugo ir paskirsto elektroninius prane-šimus, dokumentus ir kitas bendravimo
formas tarp individo, darbo grupių ir organizacijų. Sisitemos:1)Elektroninės komunikavimo sistemos (tai
e-mail, balso paštas, faksimilė, skelbimų lenta, vide ekstas-paslaugos, socialinio komunikavi-mo sistemos,
viešosios info paslaugos. 2)Elekt-roninės bendravimo sistemos: tai Elekt-roninės susirinkimų/ susitikimų
sistemos, Sprendimų kambario konferencija – susitikimo kambarys su dideliu video ekranu,
telekomutavimas-darbas namie naudojantis „virtualia buveine―, darbas virtualiose sistemose.
3)Elektroninės leidybinės sistemos: tai teksto procesoriai skirti kurti redaguoti tikrinti ir t.t. tekstinę
medţiagą, Destop leidyba skirta kurti ir spauzdinti ţurnalus knygas ir kt., Kopijavimo sistemos, Virtualios
ir socialinės publikavimo sistemos. 4) Atvaizdavimo procesų sistemos: tai elektroninis dokumentų
valdymas, kompiuterinė grafika, pristatymo ir prezentacijų grafika ir daugiaterpės sistemos. 5) Buveinės
(ofiso) valdymo sistemos: tai Elektroniniai buveinės reikmenys, Elektroninės dienotvarkės, Uţduočių
valdymo sistemos ir OAS aspektai.
21.Turinio valdymo sistema, tipologija, pritaikymas
Turinio valdymo sistema – įvairūs programiniai įrankiai, supaprastinantys informacinių sistemų turinio
(tekstinio ir grafinio) valdymą taip, kad sukuriant bei keičiant turinį ar jo struktūrą nereikėtų jokių
specialiųjų (progra-mavimo) ţinių. Vienas pagrindinių turinio valdymo sistemos tikslų – uţtikrinti
sklandų daugelio naudotojų bendrą darbą. TVS tipologija nėra nusistovėjusi ir labai grieţta. Šios
kategorijos nėra labai ryškios ir turinčios akivaizdţių skirtumų. Daţnai turinio valdymo sistemos apima
vieną, kelias kategorijas ar dalinai dengia keletą: Svetainių turinio valdymo sistemos padeda įmonei
automatizuoti įvairius tinklalapių kūrimo, valdymo ir platinimo (pateikimo) aspektus. Web - pateikimas
(internete HTML) yra pagrindinis formatas, tačiau gali būti WAP, FLASH, PDF, spausdintuvui ir pan.
Transakcinės, transakcinės padeda organizacijoms valdyti e-komercijos veiksmus, operacijas
(transakcijas). Integruotos, integruotos su duomenų bazių valdymo sistema, valdo organizacijos
dokumentus ir turinį. Leidybinio turinio valdymo sistemos leidybinės skirtos leidinių (vadovėliai,
knygos, vadovai) gyvavimo ciklui valdyti. Mokymo mokymo(si) organizuoja mokslo programos ciklą
web - pagrindu. Korporaty-vinės korporatyvinės (įmonių, organizacijų) daţniausiai mišrios, nes konkreti
veiklos specifika diktuoja daugiau negu vieną funkcinius poreikius.
22.Kaip veikia TVS, pagrindiniai kompo-nentai ir infor-macijos publikavimo prival-umai; Sistemos
veikimo seka: Sukuriamas šablonas; Turinys, naudojantis specialiais redaktoriais, yra įvedamas kaip
neformatuotas tekstas arba kaip HTML tiesiai į duomenų bazę; Turinys yra pateikiamas per sukurtus
šablonus vartotojui; TVS naudojimas padeda paprasčiau publikuoti informaciją: Puslapiai gali būti
kuriami neišmanant HTML kalbos specifikos; Didelės apimties puslapių pakeitimai atliekami ţymiai
greičiau; Išplečiamas funkcionalumas, pridedant kitus Web komponentus: tinklaraščiai, RSS; Turinys yra
struktūri-zuojamas, todėl didėjo jo pakartotinis panaudojimas; TVS pagrindiniai komponentai: vartotojo
sąsaja informacijos publikavimui, turinio šablonų įvedimas, aplikacijų serveris, duomenų bazė, šablonai,
HTML puslapiai.
23.TVS informacijos architektūros sukūrimo procesas, standartinės funkcijos; Funkcijos:1)Prieigos
valdymas: kas ką gali daryti?; 2)Versijų kontrolė: versijų saugojimas; 3)Biblioteka: puslapių šablonai,
paveiksliu-kai, kita media; 4)Turinio saugykla: tekstas ir kita media, saugoma duomenų bazėse arba XML
saugyklose;5)Publikavimo funkcionalumas: puslapių kūrimas, naudojant turinį ir šablonus.
Sukūrimo procesas.
24.Tinklaraštis, rūšys ir tipai, mikro tinklaraščiai;
Tiklaraštis-internetinis dienoraštis; automatiškai formatuojami naujienų puslapiai. Tinklaraš-čiams
priskiriamos specializuotos interneto svetainės arba bendrųjų svetainių sritys, kuriose talpinamos daţnai
rašomos publikacijos, išdėstytos chronologine tvarka, kuriose autoriai, vadinamieji blogeriai
(tinklaraštininkai), išsako savo mintis, aprašo įvykius, paste-bėjimus, skleidţia savo idėjas ir paţiūras.
Rūšys ir tipai: tinklaraštis gali būti asmeninis arba organizacijos internetinis dienoraštis. Skirstoma
pagal: 1)paskirtį: marketingo dalis, karjeros priemonė. 2)dydį: normalus arba mikrotinklaraštis. 3)turinio
principą: vaizdaraštis, fototinklaraštis, nuorodinis. 4)kuo rašomas rinklaraštis: judrusis arba „moblogas―
rašomas pvz tel, stacionarusis rašomas pvz pele ar klaviat. 5)žanrą, turinį arba sritį: politinis, kultūrinis,
teisinis, mokslns. 6) Teminis (nišinis) tinklaraštis.7)„Dienoraštinis“ tinklaraštis. 8)Pagal autorinių teisių
režimą, autorystę.MIKRO TINKL.:Mikrotink-laraščiai nuo tinklaraščių skiriasi turinio apimti, pasiţymi
konkretumu. Naudojami tiek asmeninėje, tiek ir dalykinėje (pvz., verslo) srityse.Twitter yra mikro-
tinklaraščių ir socialinių tinklų sistema. Ji leidţia vartotojams siųsti ir skaityti kitų vartotojų ţinutes.
25.Pagrindiniai tinklaraščių sistemų komponentai, tipinė tinklaraščio struktūra;
KOMPONENTAI:Tinklaraščiai yra realizuojami tokiais pačiais principais kaip ir TVS sistemos;
Tinklaraščio Vartotojo sąsaja; turinio šablonai iš anksto apibrėţti; duomenų bazė» Aplikacijų serveris»
Šablonai» html psl. Tinklaraščiuose daţniausiai komentuo-jamas pasirinktos temos turinys, toks kaip
muzika, kinas, maistas, politika ar naujienos; daugelis tinklaraščių veikia kaip asmeniniai dienoraščiai.
Tipinis tinklaraštis sudarytas iš teksto, paveikslėlių ir nuorodų į kitus blogus, puslapius ar kitokią su
tinklaraščio tematika susijusią informaciją. STRUKTŪRA:sudaro: pavadinimas (tinkla-raščio arba
įrašo); pagrindinė dalis (pagrindinis įrašo turinys); nuoroda - viso straipsnio ar kito tinklaraščio URL
adresas; data - įrašo pateikimo data ir laikas. Papildomos dalys: komentarai (pvz., kaip būdas inicijuoti
diskusiją); skaitytojai gali palikti komentarų apie įrašo klaidas, išreikšti savo nuomonę apie įrašą ar įrašo
temą); įrašo kategorija, „Trackback― funkcija.
26.RSS, veikimo principas, privalumai ir trūkumai, RSS žinučių skaitymas;
RSS yra XML failų formatų šeima internetiniam duomenų rinkimui iš naujien-tinklių ir tinklaraščių.
Juo galima gauti pačias naujausias naujienas nuolatos jų neieškant. Tai tas pats kaip uţsisakyti laikraštį.
RSS naudingas tuomet, jeigu reikia vienu metu sekti daugybę informacijos šaltinių. Veikimas: RSS
agregatorius gali būti įsivaizduojamas, kaip RSS ţinučių naršyklė, kuri automatiškai tikrina ţinučių
šaltinius ir jas pateikia jums. Šios programos automatiškai aptinka, kad buvo paskelbta ţinutė ir ją iš karto
jums pateikia. Ţinutė aprašomas XML failo formatu. Privalumai: Maţiau informacijos paieškos, daugiau
skaitymo; Leidţia efektyviai sekti daţnai ir maţai atnaujinamus puslapius; Nėra šlamšto (spam) ir
reklamos; Atlaisvina elektroninį paštą nuo naujienų laiškų; Trūkumai: Kai kurie naujienų pranešimai turi
tik antraštes, bet neturi viso straipsnio; Ne visi puslapiai turui RSS; Žinučių skaitymas: reikalingas RSS
skaitymo programa, viena iš tokių programų yra Amphetadesk (veikia įdiegus į personalinį kompiuterį),
prieinama per web Bloglines, Google Reader arba Firefox naršyklė turi integruotą RSS skaitymo įrankį.
Vienas iš paprasčiausių būdų skaityti RSS ţinutes yra prisijungti prie sistemos, ji veikia per Web; yra
nemokama.
27.Socialinis žymėjimas, žymė, funkcijos ir trūkumai, pagrindinės žymių naudojimo problemos ir
nauda; Soc ţymėjimas: tai serverio pusės web paslauga leidţianti vartotojui kurti, valdyti ir dalintis
asmeninėmis ţymėmis su kitais bendruomenės nariais. Tai Web sistema kurioje galima kaupti mėgstamas
nuorodas ir ţymes; Pasiekiama internetu, ţymės saugomos interneto sistemose, o ne asmeniniame
kompiu-teryje, tuo skiriasi nuo interneto naršyklės adresyno; Viena iš esminių galimybių yra ţymėjimas,
kiekvienas gali saugoti puslapius nurodydamas ţymes. Žymė: (angl. tag) yra terminas susietas su dalimi
informacijos. Jie leidţia klasifikuoti ir atlikti informacijos paiešką. Funkcijos: Informacijos organi-
zavimo ir saugojimo metodas;Leidţia prieiti prie kitų vartotojų tematikų ir idėjų;Sujungia vartotojus
tarpusavyje; Trūkumai: Ţmonės tuos pačius dalykus vadina kitaip (blogs, blog, blogging); Sinonimai,
akronimai, homonimai ir daugia -kalbiškumo problema;Tarimo ir rašybos klaidos;Netinkamai naudojami
terminai; Problemos: jos ne kompiutery, kas atsitiks, kai jos nebeveiks? Kol kas nemokamos, daug
šiukšlių Nauda: naršant, norint įvertinti kitų asmenų nuomonę viena ir kita tematika, sekant naujoves,
nuolatinis naujienų sekimas;
28.Elektroninė komercija, jos vystymais ir veikla;
E. komercija-elektroninio verslo dalis ir pardavimo, pirkimo, paslaugų veikla, atliekama elektroninės
terpės pagalba. Elektroninis verslas apibrėţiamas kaip verslo operacijų atlikimas ir įmonės veiklos
organizavimas naudojant informacines technologijas duomenų perdavimo tinklų aplinkoje. E. Verslas: e.
komercija, e. servisas, e. marketingas, e. verslo kontaktai, e. projektų vadyba, e. Ofiso darbo
organizavimas, e. Ţmogiškųjų resursų vadyba, e. logistika ir kt. Vystymasis:e.paštas » Svetainė »
e.komercija» e.verslas» Tinklinės organizacijos »Skaitmeninės ekosistemos. Veikla: svarbiausios
įmonės veiklos sistemos per internetą, ekstranetą ar internetą tiesiogiai sujungiamos su svarbiausiais
veiklos nariais –darbuotojais, tiekėjais, gamintojais, klientais. Veikla apima visas santykių, susijusių su
tarptautinių ir nacionalinių sandorių sudarymu elektroniniu būdu, rūšis: pirkimą, pardavimą, el.
Varţytines, el. tarpininkavimą, tiekimą, uţsakymus, el. bankininkystę, draudimą, finansinę nuomą, ir kt.
29.El.verslo sandara ir teikiama nauda pagal sritis El. verslas = EC + BI + CRM + SCM + ERP; EC -
elektroninė komercija (pirkimas, pardavimas, paslaugos, paskirstymo kanalai, tiekimas)BI - verslo įţvalga
(Pirminės ir antrinės informacijos apie konkurentus, rinkas,vartotojus ir kt.) CRM – santykių su klientais
valdymas (Tiek verslo, tiek individualių klientų išlaikymas naudojant strategijas)SCM – Tiekimo
grandinės valdymas (Tiekimo kanalų valdymas siekiant efektyviai pristatyti prekes pirkėjui)ERP –
Įmonių išteklių planavimas ir su ja susijusios informacijos integravimas.Teik.naud pagal srit.: Ryšių su
visuomene sritis, Rėmimo sritis, Informacijos teikimo sritis, Klientų aptarnavimas, Apskaitos operacijų
automatizavimas, Prekių pristatymas ar paslaugų suteikimas, Ryšių su pirkėjais ir klientais vadyba
(CRM).
30.Elektroninės komercijos privalumai ir trūkumai;
Privalumai: Leidţia vykdyti el.veiklą santykinai maţomis sąnaudomis,nes išnyksta vietos ir laiko
apribojimai, vartotojai nori pasiekti produktus ir paslaugas 24 valandas per dieną,7 dienas per savaitę,
naikina tradicines patekimo į naujas rinkas klūtis, sudarydama galimybes verslo įmonėms plėtoti
el.veiklą,neatsiţvelgiant į jų kapitalo dydį, leidţia lengviau prisitaikyti prie aplinkos,operatyviau reaguoti į
rinkos pokyčius, sudaro sąlygas tiesiogiai bendrauti su vartotojais. Trūkumai: pirkėjas negali paliesti
prekės, pirkėjas nepatiria momentinio jos pirkimo dţiaugsmo, nemaţai ţmonių vis dar nepasitiki
el.parduotuvėmis ir el.sąsaja, el.komercijos globališkumas, nedidelis kompiuterizacijos lygis šalyje ir vis
dar per didelis prisijungimo prie interneto mokestis.
31.El. verslo modeliai, apibūdinkite juos ir pateikite pavyzdžių;
Skirstomi pagal: jų dalyvių vaidmenis (1.B2C – verslas vartotojui- 1.Šio modelio principu dirba didţioji
dalis elektroninių parduo-tuvių,siūlančių nusipirkti prekes virtualiose parduotuvėse)2. B2B – verslas
verslui. 3. C2C vartotojas vartotojui- internetiniai aukcionai; mainų sistemos. 4. G2B – valstybinės
institucijos verslui ;G2C – valstybi-nės institucijos vartotojui ir G2G – vyriausybė vyriausybei – mokesčių
deklaravimas,paţymų uţsakymas,socialinio draudimo e-sistemos ir t.t.),produktą ir paslau-gą (el
parduotuvės, aukcionai, bendrovių tinklapiai, paslaugos tiekimo modeliai, leidybos modeliai, pramoginiai
portalai).
32.E. Vyriausybė, E. viešosios paslaugos jų lygiai, prielaidos ir nauda;
E,vyriausybė:Vieša informacija laisvai prieinama el.būdu, Visos paslaugos,kurias teikia
vyriausybė,perkeltos į internetą. Pgr. dėmesys akcentuojamas į: viešasis administravimas remiasi
informacinėmis technologijomis, e-vyriausybė yra demok-ratijos stiprinimo priemonė, siekį padaryti
vyriausybę ir jos paslau-gas labiau prieinamas,
socialinio įtraukimo principą, galimybė piliečiams tvarkyti savo viešuosius reikalus, geresnį,paprastesnį ir
efektyvesnį informacijos naudojimą. E.viešosios paslaugos: 1) paslau-gos,suteikiančios asmeniui
galimybę jo buvimo vietoje skaitme-niniu pavidalu viešaisiais kompiuterių tinklais atlikti jo poreikius
tenkinačias įvairias procedūras ir gauti informaciją, 2) paslaugos,paprastai teikiamos uţ atlygį per nuotolį.
Paslaugos lygiai: 0- informacija neteikiama, 1- info. publikuojama on-line., 2- saveika (formų
atsisiuntimas), 3Dvipusis interaktyvumas, 4 – Transakcijos vyksta internetu,įskaitant pristatymą ir
apmokėji-mą. Prielaidos ir nauda:Prielaidos e.paslaugoms: teisinis reglamentavimas, modernios,saugios
ITT priemonės, kompetencija (valstybės tarnautojų ir bartotojų),valstybės ir savivaldos institucijų siekis
teikti viešąsiais e-paslaugas. Nauda: prieiga bet kada, prieiga iš bet kur, galimybės neįgaliesiems,
galimybė kaimo gyventojams, laiko taupymas.
33.Kas yra elektroninis parašas (pateikite pagrindinius apibrėži-mus), nauda, jo pritai-kymo sritys
Lietuvoje;
Elektroninis parašas: duomenys,kurie įterpiami,prijungiami ar logiškai susiejami su kitais duomenimis
pastarųjų autentiškumui patvirtinti ir pasirašan-čiam asmeniui identifikuoti; 1.Yra vienareikšmiai susietas
su pasirašančiu asmeniu; 2. leidţia identifikuoti pasirašantį asmenį 3. yra sukurtas priemonė-mis,kurias
pasirašantis asmuo gali tvarkyti tik savo valia; 4. yra susijęs su pasirašytais duomenimis taip,kad bet koks
šių duomenų pakeitimas yra pastebimas. Pritaikymo sritys Lietuvoje: nekilnojamojo turto ir adresų
registrų paslau-gos, valdţios vartų portalo paslaugos, VMI el.deklaravimo sistemos (EDS) paslaugos,
sodros EDAS.
34.Kas yra elektroninis sertifikatas, sertifikatų klasės, jų išdavimas;
Sertifikatas - elektroninis liudijimas, kuris susieja parašo tikrinimo duomenis su pasirašančiu asmeniu ir
patvirtina arba leidţia nustatyti pasirašančio asmens tapatybę. Yra 3 Sertifikato klasės: 1klasė: asmeninis
skaitmeninis sertifikatas (Šis sertifikatas identifikuoja tik pasirašančio asmens el. pašto adresą). Sertifikato
įsigyjimui pakanka atsiųsti paso, asmens tapatybės ar vair.paţym. kopiją. 2klasė: Paskirtis: el. pašto
apsauga, vartotojo tapatybės nustatymas (tame tarpe ir su SMART kortelė). 2 kl asmeninis skaitmeninis
sertifikatas (Šis sertifikatas vienareikš-miškai identifikuoja pasirašantį asmenį) Sertifikato įsigijimui yra
būtinas sertifikato uţsakovo tapatybės nustatymas vienoje iš CA Registravimo Tarnybų. 3klasė: kvalifi-
kuotas skaitmeninis sertifikatas (Šis sertifikatas vienareikš-miškai identifikuoja pasirašanti asmenį ir yra
kvalifikuotas). Sertifikato įsigijimui yra būtinas sertifikato uţsakovo tapatybės nustatymas vienoje iš CA
Registravimo Tarnybų. Sertifikatų pgr parametrai: viešo rakto ilgis 1024bit (RSA); parašo algoritmas
sha1RSA. Sertifikatą reikia uţsisakyti www.scc.lt
35.Media dalinimosi sistemos, On-line turinio kūrimo modeliai ir interneto naudojimo strategijos;
Media dalinimosi sistemos yra Web sistemos, kurios vartotojui leidţia talpinti, apdoroti ir publikuoti
įvairius media falus per internetą. Tokias siste-mas galima suskirstyti į: Video failų (youtube...);
Nuotraukų (picasa...); Muzikos (last.fm...); Failų dalinimosi sistemas (BitTorrent...). On-line turinio
kūrimo modeliai: vartotojai kūrėjai 1 proc., vartotojai per-kūrėjai 10 proc.-turinys: socialinė media
(dalyvavimas): facebook, last.fm, youtube, picasa, media...  vartotojas 85 proc.
Reklamos modelis: Pardavimų profesionalai; Specialistai; Media agentūros; Reklamos agentūros; 
prekės ţenklai.
36.Video informacijos dalinimosi sistemos, pagrindinės funkcijos, jų apribojimai, pateikite
pavyzdžių;
Video informacijos dalinimosi sistemos yra WWW sistemos leidţiančios vartotojams publikuoti video
medţiagą. Informacija gali būti publikuojama privačiam vartotojų ratui arba viešai. Video dalinimosi
paslaugas galime suklasifikuoti į: vartotojų kuriamos video medţiagos; video dalinimosi platformos; web
paremtas video informacijos redagavi-mas; Vartotojų kuriamos video medţiagos sistemos yra
nemokamos, tačiau turi apribojimus: talpinamos informacijos dydţiui; trukmei; tematikai; video failo
formatui; riboja netinkamo turinio talpinimą. Pavyzdţiai: youtube, video, yahoo, vimeo, blip.tv ir kt.
37.Nuotraukų dalinimosi sistemos, pagrindinės funkcijos, privalumai, pateikite pavyzdžių;
NTS (angl. Photo sharing) yra on-line sistema leidţianti vartotojui publikuoti ir dalintis nuotraukomis.
NTS funkcionalumas yra pateikiamas per web aplikacijas arba on-line sistemas. Šis terminas taip pat
apima on-line foto galerijas ir nuotraukų tinklaraščius (angl. photoblogs). Pirmoji tokia sistema pradėjo
veikti 1990 metais, teikė nuotraukų galerijos paslaugas. Vienos iš pirmųjų paţangesnių sistemų apsitaro
2000 metais: Yahoo! Photos, Flickr.
Pagrindinis tokių sistemų funkcionalumas apima: Nuotraukų organizavimą; Nuotraukų perţiūra;
Nuotraukų klasifika-vimas; Nuotraukų anotavimas (ţymės) ir komentarai; Integracija su foto kameromis;
Pavyzdţiai: PhanfarePicasaPiczo.comSmugMugSnapfishShutterflyWebshotsWikimedia Commons[5],
WoophyZooomr, flickr ir kt.
38.Failų dalinimosi sistemos, pagrindinės funkcijos, privalumai, pateikite pavyzdžių;
FDS (angl. file sharing) yra duomenų mainų sistema leidţianti vartotojams keistis skaitmeniniais
duomenis - kompiuterinėmis programomis, multi-media (audio, video), dokumentais, ir elektroninėmis
knygomis. Pirmoji tokia sistema Napster atsirado 1990 metai, kuri teismo sprendimu buvo išjungta.
Vėliau nuo 2000 metų pradėjo plisti p2p (angl. peer-to-peer), paskirstytos duomenų mainų sistemos:
Gnutella, Gnutella2, eDonkey2000, Kazaa ir BitTorrent. Naudojantis jomis yra parsiunčiama milijonai
nelegalių duomenų failų. Šiuo metu labai plačiai yra paplitę torrent'ai. Vienas iš tokių protokolų yra
BitTorrent, juo persiunčiami duomenys internetu sudaro apie 27-55% viso interneto duomenų srauto.
Torrentų informacijos siuntimui reikalinga programinė įranga, viena iš plačiausiai naudojamų yra
http://www.utorrent.-com/                       Failų           mainų          sistemų          palyginimas
http://en.wikipedia.org/wiki/Comparison_of_file_sharing_applications

39.On-line video ir foto informacijos publikavimo modelis, media dalinimosi sistemų ateities gairės;
Media dalinimosi sistemos yra Web sistemos, kurios vartotojui leidţia talpinti, apdoroti ir publikuoti
įvairius media falus per internetą. Tokias siste-mas galima suskirstyti į: Video failų; Nuotraukų; Muzikos;
Failų dalinimosi sistemas.
40.Socialinis tinklas, jų tipai, funkcionalumas;
ST– socialinė struktūra, susidedanti iš individų, taip vadinamų „taškų― (angl. „node, ~s―), kurie yra
glaudţiai susiję vienu ar keliais tarpusavio ryšiais, tokiais kaip draugystė, giminystė, ekonominiai
santykiai, simpatija ar antipatija, seksualiniai ryšiai, tikėjimas (religi-ja), išsilavinimas, pomė-giai,
socialinė padėtis.
ST(Internetas) – interaktyvi interneto struktūra (interneto svetainė) vienijanti tam tikrą, bendrų interesų
turinčią narių grupę, kuri ir kuria konkrečios svetainės turinį ir virtualiai bendrauja tarpusavyje, automati-
zuotomis konkrečios svetainės priemonėmis. Socialiniai (interneto) tinklai – paskutiniu metu aktyviai
besivystanti interneto dalis, kuriai galima priskirti tiek paprastus diskusijų forumus, tiek sudėtingus
visuomeninius ir (ar) komercinius interneto projektus. Socialinių tinklų tipai:Bendrieji tinklai, tokie kaip
facebook.com, one.lt; Mokyklų ir universitetų, tokie kaip klase.lt; Kultūriniai (pavyzdţiui Europos);
Verslo, tokie kaip LinkedIn; Muzikos ir video, tokie kaip frype.lt; Sporto-footbo.com. Funkcionalumas:
Socialiniai tinklai suteikia galimybę lengviau bendrauti su draugais, susirasti senus paţįstamus ar
uţmegzti naujus kontaktus, patogiai ir greitai keistis informacija.
41.Socialinių tinklų komponentai, socialiniai tinklai verslui, jų teikiama nauda vartotojui;
Socialinių tinklų komponentai: Socialinių tinklų paslaugos apima:Asmeninio profilio
pristatymas;Socialinių ryšių valdymas (santykiai);Įvairias kitas paslaugas.Socialinių tinklų dabartis ir
ateitis:Profilis -> universalus identifikavimas;Santykiai -> asmeninis socialinis grafikas;Veiklos ->
socialinis veiklų kontekstas;Verslo modelis -> socialinė įtaka, kaip marketingo vertė. Socialiniai tinklai
verslui: „LinkedIn―, kurio pavadinimą galime versti kaip „susijungę―, yra visų pirma verslui skirtas
socialinis tinklas. Nauda: Jo pagalba galima valdyti verslo ryšius; Labai galinga priemonė darbo paieškai;
42.Socialinių tinklų privatumo problemos, patarimai, socialinių tinklų saugumui užtikrinti;
Problemos: 83% darbdavių naudoja paieškos sistemas, norėdami įvertinti potencialius darbuotojus;43%
kandidatų yra atmetami dėl on-line surastos informacijos;66% asmenų iki 20 metų nesuvokia, kad
socialiniuose tinkluose skelbiama informacija, gali pakenkti jų karjerai;33% studentų nesugeba įsivertinti
informacijos apie save, kuris skelbiama on-line;Puiki informacija vagims; Socialinių tinklų programėlės.
Patarimai: Naudokite sudėtinges-nius slaptaţodţius, nenaudokite to pačio slaptaţodţio skirtingose
sistemose;Suteikite, kuo maţiau asmeninės;Neleiskite trečiųjų šalių aplikacijoms naudoti jūsų asmeninių
duome-nų, jeigu tai galima; Visada įvertink kokius kvietimus priimti, o kokių ne, su kuo
bendrauti;Nesistenk visko išbandyti beatodairiškai – ţaidimai, reklamos, pasiūlymai ir t.t.; Trend Micro
Web Reputations Services gali padėti patikrinti ar puslapis yra patikimas; Patikrinkite kokią informaciją
apie save galite rasti per Google; Visuomet pagalvokite prieš paspaudţiant nuorodą!
43. Socialinių aplikacijų vartotojai, jų skirstymas, virtualus pasaulis, forumai;
Vartotojai: 18% Kūrėjai: rašo blogą, kelia savo sukurtus video, nuotraukas, mz,t.t.;25% Kritikai: aprašo/
reitinguoja produktus/ paslaugas, komentuoja kitų blogus, dalyvauja forumuose; 12% Kaupukai: naudoja
RSS, renka nuotraukas video ir pan., jas „tagina―, ţymi; 25% Visuomeniškas asmuo: aktyvus socialinių
tinklų dalyvis; 48% Naudotojai: skaito blogus, reitingu, įvertinimus, forumus, ţiūri video, klauso
muzikos; 44% Neaktyvūs. Virtualus pasaulis: Virtualus pasaulis yra kompiuterinė bendruomenės forma
realizuota kompiuteri-nėje modeliavimo aplinkoje, per kurią vartotojai gali bendrauti vienas su kitu bei
kurti įvairius objektus.Vartotojas virtualiame pasaulyje turi susikurti avatarą, tai yra savo
profilį.Populiariausia virtualios aplinkos platforma yra Second Life, tai internetinis virtualus pasaulis,
sukurtas 2003 m. Kartais Second Life pristatomas kaip ţaidimas, tačiau šis apibrėţimas diskutuotinas, nes
jame nėra ţaidimams būdingų atributų. Forumai: Internetinis forumas – tinklapis, kuriame galima
diskutuoti       įvairiomis    temomis:      Diskusijos.lt     http://www.diskusijos.lt/;    Bitė      Plius
http://www.biteplius.lt/lt/2club.main; Diskutuok.lt http://www.diskutuok.lt/ .Teminiai: Lietuvos viešųjų
bibliotekų forumas http://www.bibliotekos.lt/; Supermama.lt.

Mais conteúdo relacionado

Mais procurados

Solution manual for Business Driven Technology 6th Edition by Baltzan
Solution manual for Business Driven Technology 6th Edition by BaltzanSolution manual for Business Driven Technology 6th Edition by Baltzan
Solution manual for Business Driven Technology 6th Edition by BaltzanAnnaVinogrado
 
Introduction To Health Care in Usa
Introduction To Health Care in UsaIntroduction To Health Care in Usa
Introduction To Health Care in UsaNainil Chheda
 
Step by Step Account Receivable Management Services for Hospitals by Sun Know...
Step by Step Account Receivable Management Services for Hospitals by Sun Know...Step by Step Account Receivable Management Services for Hospitals by Sun Know...
Step by Step Account Receivable Management Services for Hospitals by Sun Know...Michael Smith
 
Universal Health Insurance Coverage in the United States
Universal Health Insurance Coverage in the United StatesUniversal Health Insurance Coverage in the United States
Universal Health Insurance Coverage in the United StatesBrian Wells, MD, MS, MPH
 
49179288 purchase-management-in-hospitals-mirage - copy
49179288 purchase-management-in-hospitals-mirage - copy49179288 purchase-management-in-hospitals-mirage - copy
49179288 purchase-management-in-hospitals-mirage - copyVikash Rajnish
 

Mais procurados (6)

Solution manual for Business Driven Technology 6th Edition by Baltzan
Solution manual for Business Driven Technology 6th Edition by BaltzanSolution manual for Business Driven Technology 6th Edition by Baltzan
Solution manual for Business Driven Technology 6th Edition by Baltzan
 
Introduction To Health Care in Usa
Introduction To Health Care in UsaIntroduction To Health Care in Usa
Introduction To Health Care in Usa
 
Step by Step Account Receivable Management Services for Hospitals by Sun Know...
Step by Step Account Receivable Management Services for Hospitals by Sun Know...Step by Step Account Receivable Management Services for Hospitals by Sun Know...
Step by Step Account Receivable Management Services for Hospitals by Sun Know...
 
Universal Health Insurance Coverage in the United States
Universal Health Insurance Coverage in the United StatesUniversal Health Insurance Coverage in the United States
Universal Health Insurance Coverage in the United States
 
Medical claims management
Medical claims managementMedical claims management
Medical claims management
 
49179288 purchase-management-in-hospitals-mirage - copy
49179288 purchase-management-in-hospitals-mirage - copy49179288 purchase-management-in-hospitals-mirage - copy
49179288 purchase-management-in-hospitals-mirage - copy
 

Semelhante a Kk konspektas

Vrubliauskas k vi(f)9_3
Vrubliauskas k vi(f)9_3Vrubliauskas k vi(f)9_3
Vrubliauskas k vi(f)9_3Sharkanas
 
Kurasova, Olga ; Marcinkevičius, Virginijus ; Medvedev, Viktor ; Rapečka, Aur...
Kurasova, Olga ; Marcinkevičius, Virginijus ; Medvedev, Viktor ; Rapečka, Aur...Kurasova, Olga ; Marcinkevičius, Virginijus ; Medvedev, Viktor ; Rapečka, Aur...
Kurasova, Olga ; Marcinkevičius, Virginijus ; Medvedev, Viktor ; Rapečka, Aur...Lietuvos kompiuterininkų sąjunga
 
Ontologijų panaudojimas verslo ir informacinėms sistemoms intelektualizuoti
Ontologijų panaudojimas verslo ir informacinėms sistemoms intelektualizuotiOntologijų panaudojimas verslo ir informacinėms sistemoms intelektualizuoti
Ontologijų panaudojimas verslo ir informacinėms sistemoms intelektualizuotiSaulius Maskeliunas
 
Inform Technologiju Apzvalga 20080305
Inform Technologiju Apzvalga 20080305Inform Technologiju Apzvalga 20080305
Inform Technologiju Apzvalga 20080305Zigmas Bigelis
 

Semelhante a Kk konspektas (9)

Internetas
InternetasInternetas
Internetas
 
Vrubliauskas k vi(f)9_3
Vrubliauskas k vi(f)9_3Vrubliauskas k vi(f)9_3
Vrubliauskas k vi(f)9_3
 
Kurasova, Olga ; Marcinkevičius, Virginijus ; Medvedev, Viktor ; Rapečka, Aur...
Kurasova, Olga ; Marcinkevičius, Virginijus ; Medvedev, Viktor ; Rapečka, Aur...Kurasova, Olga ; Marcinkevičius, Virginijus ; Medvedev, Viktor ; Rapečka, Aur...
Kurasova, Olga ; Marcinkevičius, Virginijus ; Medvedev, Viktor ; Rapečka, Aur...
 
Paskaita nr5 modeliai
Paskaita nr5 modeliaiPaskaita nr5 modeliai
Paskaita nr5 modeliai
 
Ontologijų panaudojimas verslo ir informacinėms sistemoms intelektualizuoti
Ontologijų panaudojimas verslo ir informacinėms sistemoms intelektualizuotiOntologijų panaudojimas verslo ir informacinėms sistemoms intelektualizuoti
Ontologijų panaudojimas verslo ir informacinėms sistemoms intelektualizuoti
 
Paskaita nr1 savokos
Paskaita nr1 savokosPaskaita nr1 savokos
Paskaita nr1 savokos
 
Inform Technologiju Apzvalga 20080305
Inform Technologiju Apzvalga 20080305Inform Technologiju Apzvalga 20080305
Inform Technologiju Apzvalga 20080305
 
Unix pranesimu temos
Unix pranesimu temosUnix pranesimu temos
Unix pranesimu temos
 
Eidukis A Vi81 3
Eidukis A Vi81 3Eidukis A Vi81 3
Eidukis A Vi81 3
 

Kk konspektas

  • 1. 1.Internetas, pateikite jo apibrėžimus ir pagrindinius istorinius faktus; Internetas — tai pasaulinė kompiuterių tinklų sistema, jungianti dešimtis tūkstančių atskirų kompiuterių tinklų. Internetas pastoviai atsinaujina ir prisitaiko prie realybės. Šiam tinklui negalioja valstybių sienos. Kompiuterių tinklai jungiami įvairiomis ryšio linijomis ir maršrutizatoriais kurie iš vieno tinklo gautus duomenų paketus modifikuoja ir nukreipia į kitą tinklą. Prie interneto prisijungęs vartotojas gali naudotis elektroniniu paštu, pasaulinio informacijos tinklo (angl. W(orld) W(ide) W(eb), WWW) duomenų masyvais, iš tinklo kompiuterių atsisiųsti failų, juos naujinti, kopijuoti, šalinti (FTP), dalyvauti disku- sijų grupėse, kreiptis į interneto ţiniasklaidą, kurti tinklalapius ir kita. Istorija: 1961 - keletas nepriklausomų JAV tyrimo grupių pradėjo tobulinti informacijos persiuntimo paketais technologijas; 1964 - Masačūsetso moksli- ninkai L.Kleinrock ir J.C.R.Licklider keliuose pranešimuose aprašė paketinio perdavimo technologiją ir ―Galak- tikos tinklo‖ idėją; 1968 - pradėta kurti techninė įranga, galėjusi siuntinėti duomenis pirmuoju tinklu – ARPNet; 1969 – ARPNet išbandytas. 50 kbps greičio linija buvo sujungtas keturių mazgų tinklas, jungiantis Los Andţelo, Jutos univer- sitetų bei Stenfordo tyrimų instituto kompiuterius; 1972 - tinklas ir elektroninis paštas pirmą kartą viešai pristatyti kompiuterinių komunikacijų konfe-rencijoje; 1983 - ARPNet pasidalijo į du tinklus: MILNET – karinį ir ARPANET – civilinį. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti. Šis naujas darinys ir buvo pavadintas INTERNET; Lietuvoje: pirmi prisijungimai – 1991 m. 1993 m. - LITNET. Vė-liau atsirado ir kome-rcinių Interneto paslaugų tiekėjų, tai Omnitel, Bitė GSM, Lietuvos telekomas, Penki kontinentai, Delfi ir kt. Dabar jų yra apie 100. 2.Apibūdinkite pagrindines interneto paslaugas, pateikite programų pavyzdžių, pagrindiniai paslaugų veikimo principai Pgr neto paslaug: Informacinė sistema WWW ( World Wide Web – pasaulinis voratinklis; Elektroninis paštas; Failų persiun-timas FTP protokolu; Naujienų grupės; Prisijungimas prie nutolusių kompiuterių – Telnet; Bendravimo realiame laike sistemos. PVZ: WWW naršyklės- Mozilla, Mozilla FireFox, MS Internet Explorer, Netscape Navigator. Elektroninis paštas- Mozilla Mai,l Mozilla Thunderbird, Sylpheed, MS Outlook Express, MS Outlook (Iš MS-Officce), Eudora, The Bat, Pegasus, Pine. Failų siuntimas- FileZilla, GetLeft, WackGet, CuteFTP, FTP Commander, ir t.t. Naujienų grupės: Free Agent, Netscape Messenger, Microsoft Outlook Express. Pokalbiai:- Skype, Gaim, Miranda IM, X-Chat, mIRC, IRC Toons ir t.t. 3.Adresacija internete, URL, pateikite pavyzdžių; Konkretaus informacijos šaltinio adresui nurodyti inter-nete naudojama vienoda adresų sistema – URL (Universal Resource Locator ). Pvz.: <http://www.microsoft.com/frontpage/index.html> Protokolas. Kompiu-terio vardas. aplankas. Rinkmena. Kiti URL adresų pavyzdţiai: ftp://ftp.vukhf.lt - FTP tarnybinė stotis file://C:/failai/internetas.jpg - Rinkmena tame pačiame kompiuteryje mailto://darius.dilijonas@vukhf.lt - El. pašto adresas. 4.Hipertekstas, kaip vyksta duomenų mainai internete Hipertekstas – tai tekstas, susietas su kitomis to paties doku-mento vietomis ir kitais dokumentais, nesvarbu, ar laikomus tame pačia- me kompiuteryje, ar kompiuteryje bet kuriame kitame pasaulio taške. Tokie saitai (nuorodos), priskirti bet kuriam teksto fragmentui ar kitam tinklapio objektui, vadinami hipersaitais.Hipersaitas (nuoroda) – tai nurodomo objekto ar tinklapio URL adresas. Suaktyvinus hipersaitą turintį teksto fragmentą ar kitą tinklapio objektą, kliento naršyklė siunčia uţklausas jame nurodytu URL adresu. Adresatas jas analizuoja ir išsiunčia klientui reikalingus hipertekstinius dokumentus, kuriuos jo naršyklė interpretuoja ir parodo kompiuterio ekrane. Ţiniatinklio duomenų mainams organizuoti kliento kompiuteryje turi būti speciali programa, vadinama naršykle (Browser). 5.Paieškos įrankiai, principai, organiza-vimas, tipai (rakta-žodžiai, paieškos operatoriai, specialūs ženklai) Informacijos ţiniatinklyje galima ieškoti dviem būdais: ―naršyti‖ po tinklą, pereinant iš vieno tink-lapio į kitą bei bandant atspėti jų adresus arba naudoti specialius paieš-kos įrankius. Paieškos įrankiai: Interneto adresų katalogai (WWW Directory) (tai svetainės, kurių tikslas – rinkti, grupuoti pagal temas ir pateikti vartotojui WWW tinkluose esančią informaciją. Temos kata-loguose sisteminamos hierarchiškai, pvz: : Menas Architektūra Konferencijos);Paieškos sistemos (varikliai) (Search Engin) (tai svetainės, kurios indeksuoja pasauliniuose kom-piuterių tinkluose esančią informaciją, kuria rastų dokumentų banką bei atlieka paiešką jame. Informacijai rinkti ir indeksuoti naudoja specialias programas, vadinamas ―voriukais‖ (angl. spider). Šios programos pastoviai ―apţiūri‖ WWW svetainėse esančius dokumentus ir perduoda duomenis apie juos į centrinio kompiuterio duomenų banką; Elektroninės bibliotekos (Electronic, Virtual Library); Naujienų pokalbių grupės (Usenet Newsgroups)
  • 2. (Naujienų pokalbių grupių svetainės skiriasi nuo aukščiau išvardintų tik tuo, kad jose galima ieškoti specifinės informacijos: į įvairias grupes susibūrusių interneto vartotojų, kurie el. pašto pagalba keičiasi informacija, pvz.: news.konferencijos.lt ); Web 2.0 paieškos sistemos(Web 2.0 Search): video, garso, foto, trumpųjų ţinučių, tinklaraščių it kt; So-cialinė duomenų paieška(Social media Search): socialiniai tinklai, socialiniai ţymėjimai. 6.Adresavimas internete, skaitmeniniai ir simboliniai adresai Duomenų perdavimui tarp kompiuterių Internete naudojamas TCP/IP (Transmission Control/Protocol / Internet Protocol) protokolų rinkinys. Kompiuteriai adresuojami 32 bitų (4 baitų) unikaliu adresu, nepasikartojančiu visame tinkle, vadinamu IP adresu. Tokius adresus galima uţrašyti keliais būdais: 1) 11000001 11011011 10010010 00000011-dvejetainis skaičius; 2)3252392451- dešimtainis skaičius; 3) C1 DB 92 03 -šešioliktainis skaičius; 4) 193.219.146.3- dešim-tainis su tašku(pabaičiu). Skaitmeninis adresas = simbolinis adresas A ir B tinklai skiriami stambiems internetinių paslaugų tiekėjams, JAV universitetams, o kitos organizacijos (pvz. LITNET) gauna C klasės numerius. Pavyzdţiui, VGTU turi tinklų numerius193.219.144.xxx – 193.219.149.xxx; Skaitmeninis IP adresas: 193.219.146.3, 193.219.40.13; Simbolinis adresas (vardas): goda.vtu.lt; voruta.vu.lt 7.Pagrindiniai interneto protokolai ir jų paskirtis. Kas yra DNS sistema ir DNS serveriai? DNS sistema – duomenų bazių sistema, turinti informaciją apie sričių vardus ir jiems atitinkančius IP adresus; DNS serveriai (vardų serveriai)– kompiuteriai, kurie vardus pakeičia į IP adresus ir atvirkščiai; DNS serveriai taip pat sudaro hierarchinę struktūrą; TCP/IP (Transmission Control Protocol/Internet protocol): pagrindinis Internet protokolas (taisyklių visuma), apibrėţiantis adresavimą Internet tinkle, informacijos perdavimo tinklais taisykles, paketų dydį ir kitą tarnybinę informaciją. Kiti interneto protokolai: ţiniatinklis http; el-paštas SMTP,POP3; Naujienų grupės NNTP; Failų perdavimas FTP. 8.Aukščiausio lygio adresų sričių pavadinimai, įsijungimo į internetą būdai ir interneto paslaugų teikėjai (IPT). Aukščiausio lygio adresų sričių pavadinimai:.com – komercinės organizacijos; .edu - mokslo įstaigos;.net - organizacijos tiesiogiai susijusios su Internet;.gov – JAV valstybinės organizacijos;.mil – JAV karinės organi-zacijos;.org – kitos ne pelno siekiančios organizacijos;.CC – dviraidis šalies kodas (CC – country code) .lt – Lietuva, .fr – Prancūzija, .dk – Danija. Pilnas domeninis vardas - FQDN (Full qualified Domain name) <kompiuterio_vardas>.<adresų_srities_vardas><kompiuterio vardas>tai:Kompiuteriui priskirtas vardas reda, goda, niujorkas;Interneto protokolo pavadinimas ftp, pop, nntp;Interneto teikiamų paslaugų pavadinimas www, mail, news;Pvz.: reda.vtu.lt, mail.takas.lt, www.vtu.lt; vienam kompiuteriui galima priskirti kelis vardus <adresų_srities_vardas> - vtu.lt, sc.vtu.lt, ktu.lt, omnitel.lt 9. Web 2.0 ir Web 1.0 apibrėžimai, struktūra ir istoriniai faktai, jų palyginimas; sistemų pavyzdžiai Web 2.0 yra tinklas kaip platforma, apjungiantis visus sujungtus prietaisus. Terminu Web 2.0 vadinamos naujos kartos interneto paslaugos ir technologijos. Web 2.0 sistemos yra tokios, kurios labiausiai išnau- doja platformos kaip ideologijos savybes, pvz: programinė įranga teikiama kaip nuolatos atnaujinamos paslaugos, kurios tampa geresnė-mis, priklausomai nuo to kaip jomis naudojasi vartotojai.Web 1.0sistemosyra tradicinės interneto sistemos, jos buvo orientuotos į informacijos pateikimą be stipraus atgalinio ryšio, tai yra asmeniniai puslapiai, portalai, Web publikavimo sistemos, elektroninis paštas ir t.t. Istorniai faktai: 2008 metais internetas pasiekė 1.407 milijardo varto-tojų; Web 2.0 sąvokaatsirado po pirmosios O’Reilly Media kompa-nijos surengtos vadinamosios Web 2.0 konferencijos 2004m. Keletas Web 2.0 ir Web 1.0 palyginimų:1) Web 1.0 buvo skirtas skaityti, Web 2.0 skirtas rašyti; 2) Web 1.0 buvo skirtas kompanijoms, Web 2.0 skirtas bendruomenėms; 3) Web 1.0 tai HTML, Web 2.0 tai XML 4) Web 1.0 tai asmeniniai puslapiai, Web 2.0 tai tinklaraščiai; 5) Web 1.0 skirtas portalams, Web 2.0 naudoja RSS; 6) Web 1.0 tai laidinės technologijos, Web 2.0 tai be laidės technologijos (mobilieji telefonai, bevielė interneto prieiga) ir kt. Sistemų pavyzdžiai: Web 1.0: DoubleClick, Ofoto, Akamai, Netscape ir kt.Web 2.0: Flickr, Wikipedia, Youtube, Facebook, Twitter, Digg, Blogger ir kt. 10. Web 2.0 veikimo principai, Web sistemos kaip platforma
  • 3. Web 2.0 veikimo principai: 1) Teikia duomenų valdymo paslaugas; 2) Vartotojai veikia kaip duomenų šaltiniai; 3) Turinio kokybė ir kiekis priklauso nuo to kiek ţmonių dalyvauja jį kuriant; 4) Sindikavimas (angl. Syndication); 5) Pakartotinis panaudojimas;Web sistemos kaip platforma:1) Vartotojai patys teikia sau paslaugas per platformas. Paslaugos gali būti pritaikytos ma-ţoms grupėms vartotojų; 2) Dominuoja vadina-mojo ―long tail‖ eko.; 3) Paslaugos tampa geresnėmis jeigu jomis naudojasi daugiau vartotojų; 4) Tinklo efektas dėl vartotojų įdedamo indelio. Tai uţtikrina web 2.0 sistemų dominavimą internete; 5) Decentralizuotos sistemų architektūros; 6) Minios išmintis. Pasitikėjimas vartotoju kaip kūrėju; 11. Vartotojas Web 2.0 aplinkoje, vartotojų generuojamas turinys. Kokie yra pagrindiniai vartotojų savybių skirtumai Web 1.0 ir Web 2.0 sistemose? Web 2.0 vartotojas jau nėra tik pasyvus stebėtojas, jis tampa turinio kūrėju, jo vertintoju, atsirado plačios galimybės skleisti, dalintis informacija. Web 2.0 vartotojas: Buvimas online  Twitter, iGoggle, RSS. Skaitmeninė saviraiška  YouTube, tinklaraščiai. Dalyvavimas (skaitymas ir rašymas)  Flickr, Delicious. Web kaip aplikacijų platforma  Goggle dokumentai. Socialinis susirūpinimas/dalyvavimas  Facebook, MySpace, One, LinkedIn.Vartotojų generuojamas turinys - blogai, video, foto, muzika, įvairūs dokumentai ir t.t. Pagrindiniai vartotojų savybių skirtumai: Web 1.0: Maţa turinio įvairovė, jo kūrimas yra brangus ir lėtas, Dominuoja ne automatizuotas informacijos publikavimas, Vartotojai, naudoja profesionaliai paruoštą turinį. Web 2.0: Sistemos suteikia vartotojams neribotas galimybes publikuoti duomenis ir informaciją, vartotojai autoriai, generuoja turinį, Vartotojų balsas tampa svarbus. Didelis autorių kiekio augimas, didelis turinio augimas. 12. Web sistemų plėtra - Web 3.0 sistemos. Sistemų pavyzdžiai. Kas laukia ateityje? Kaip socialinė media įtakoja tradicines media priemones Web 2.0 interaktyvumas, informacijos stūmimas ir traukimas, informacija įvairiakryptė. Pav.: socialiniai tinklai kaip MySpace, Wikipedia, ir Facebook. Web 2.0 sistemų pavyzdţiai: 1)Socialiniai tinklai (Facebook, Linkedin klase.lt, one.lt ir kita); 2)Wiki sistemos (Wikipedia ir kita); 3)Tinklaraščių sistemos (bloger, blogas.lt ir kita) 4)mikro tinklaraščių sistemos (Twitter ir kita); 5)Socialinio ţymėjimo sistemos (Digg, Reddit, Delicious ir kita); 6)Media dalinimosi priemonės (Flickr, YouTube, SlideShare ir kita); Web 3.0 – stebinantis. Kaip pavyzdţiui 3D virtualus pasaulis, realus laikas, ţmonių, vietovių tiesioginis nuskaitymas, integruoti ţaidimai, išsilavinimas ir netgi verslas. Visos ţiniask-laidos priemonės bus virtualiame pasaulyje. 13. Informacinės visuomenės apibrėžimai, žmonijos vystymosi modelis 1) –tai tokia visuomenė, kurioje visi piliečiai prieina prie ţinių išteklių ir sugeba pasigaminti relevančią informaciją savo profesinei ir kasdienei veiklai bei aktyviam dalyvavimui visose visuomenės srityse (Kuhlen, 1995). 2) – tai ţinių visuomenė atvira, išsilavinusi, ir besimokanti visuomenė, kurios nariai gali bei sugeba visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis tiek šalies, tiek pasaulio informacijos resursais, vysto šalies švietimo sistemą, skatina mokslinius tyrimus ir jų rezultatų panaudojimą ir kt. Žmonijos vystimosi modelis: yra 3 vystymosi bangos: 1)Agrarinė visuomenė– ekonominė ţmonių veikla pagrindinai buvo siejama su maisto produktų gamyba, o ribojančiu veiksniu buvo dirbama ţemė. 2)Industrinė visuomenė- ekonominė ţmonių veikla nukreipta į prekių gamybą, o ribojančiu veiksniu buvo kapitalas. 3)Informacinė visuo-menė– ekonominės veiklos pagrindu tampa informacijos parengimas ir taikymas kitų gamybos formų veiksmingam funkcionavimui, o ribo-jančiu veiksniu – ţinios. 14.Informacinės visuomenės sampratos, apibūdinkite kiekvieną iš jų; 1)Technologinė. Informacija, telekomunikacijos, informacijos technologijos kartu sukuria sąlygas informacinei visuomenei kurti: Informacija bei įvairių tipų kaupikliai; IT efektyviam informacijos formavimui ir pateikimui; Telekomunikacijos sparčiam ir tiksliam skirtingų pavidalų bei formų informacijos perdavimui įvairiais atstumais. 2)Ekonominė.Pramonės sukuriamos vertės maţėjimo bei IT sukuriamos vertės didėjimo kreivių susikirtimo taškas yra informacinė visuomenė: vyksta perėjimas nuo turto ekonomikos prie ţinių ekonomikos, ―kas valdo žinias tas valdo pasaulį‖. 3)Profesinė.Kompiuteriais dirbančių asmenų skaičiaus santykis: S – kompiuterių specialistai; (4%); T – kompiuterių taikymo specialistai; (16%); V – masinis kompiuterių vartotojas; (80%); Z – karta, vaikai kurie neįsivaizduoja gyvenimo be kompiuterio.4)Erdvinė. Internetas panaikina sienas. Kompiuteriniai tinklai sujungia milijonus pasaulio gyventojų į vieną didelį tinklą; 5)Kultūrinė.Kultūrą vis labiau uţplūsta informacija, tačiau vis maţesnė jos dalis būna reikšminga ir suvokiama konkrečiam individui.
  • 4. 15.Informacinė visuomenė Lietuvoje ir ES, trumpai apibūdinkite perspektyvas ir vystymosi tendencijas (ateities internetas -Web 3.0, daiktų internetas ir t.t.); Web 1.0 labiausiai buvo naudojama 2000 metais, tačiau populiarumas smuko 2001 metais. Nuo 2004 iki 2010 vystantis Web 2.0 sistemai išaugo ir naudotojų skaičius. 2010-2020 yra planuojama Web 3 sistemų era, o 2020 – 2030 Web 4.0. Lietuvos informacinės visuomenės būklę daugiausia lemia: socialinė padėtis, išsimokslinimas, amţius ir pajamos. Lietuvoje internetu naudojasi maţdaug trečdaliu maţiau ţmonių negu vidutiniškai ES valstybėse, o viso pasaulio vidurkį Lietuva viršijo apie tris kartus. Visos Lietuvos kaimynės, t.y. šalys, turinčios su Lietuva bendrą sieną, internetu naudojosi rečiau. Tarp Baltijos šalių Lietuva uţima tarpinę – tarp Estijos ir Latvijos – vietą. 16. 1)Socialinė medija, 2)jos elementai, ir 3)socialinio marketingo priemonės; 1)Socialinė mediayra media priemonės skirtos socialiam bendravimui. Jos naudoja visiems prieinamas ir lanksčias publikavimo technologijas; Socialinė media, panaudodama web technologijas reklamos monologus paverčia socialiniais dialogais; Interneto aplikacijų grupė, sukurta Web 2.0 technologijų pagrindu, pritaikyta kurti ir dalintis vartotojo sukuriamu turiniu. 2)Elementai: Interaktyvumo (Vartotojo kontrolė; Atsakomumas; Realaus laiko sąveika; Apjun-gtumas; Suasmeninimas; Paprastas naudojimas), tinklo ir laisvo bendra-vimo apjungtumas suku-ria Web.2 technologijas. 3)Soc.Market.Priem.:a)Socialinės platformos: apima asmeninius socialinius tinklus, kaip Facebook ir MySpace ir tokius kaip Wikipedia; b) Socialinis turinys: apima tinklaraščius, mikro tinklaraščius, foto ir video ir kt.; c) Socialinė sąveika: elektroninis paštas, teksto ţinutės ir socialinės nuorodos ir kt. 17.Socialinių media priemonių klasifikavimas, pateikite socialinių media priemonių aplikačių pavyzdžių; Socialinės media priemonės klasifikuojamos pagal dalyvavimą/media įvairovę ir savęs išreiškimą/atskleidimą. Taip pat galima išskirti media priemonių tipus:Bendradarbiavimo projektai, tinklaraščiai ir mikro tinklaraščiai, turinio bendruomenės (angl. content communities), socialiniai tinklai, virtualių ţaidimų pasaulis, ir virtualios bendruomenės. Socialinių media priemonių aplikačių pavyzdžiai: 1)Komunikacija: tinklaraščiai: Blogger; Socialiniai tinklai: Facebook, MySpace; Mikro tinklaraščiai: Twitter;2)Bendradarbiavimas/ įvaizdţio formavimas: pvz Wiki sistemos: Wikia, Wikimedia; Socialinis ţymėjimas: Delicious, Google Reader; Atsakymų puslapiai: Yahoo! Answers; 3)Multimedia: pvz Nuotraukų ir meno kūrinių dalinimosi priemonės: Flickr, Photobucket, Picasa; Video dalinimosi priemonės: Vimeo, YouTube; Realus laiko transliacijos (angl. Livecasting): Skype; Muzikos ir garso įrašų dalinimosi priemonės: Last.fm; 4)Pramogos: pvz Virtualus pasaulis: Second Life, 18. 1)Socialinės media panaudojimas marketinge, 2)socialinė media ir jos matavimo procesas; 1)Viešieji ryšiai – socialinės medijos platformos nuo twitter.com iki facebook.com gali pasiekti reikalingus ţmones ir perduoti jiems aktualią ţinutę; Klientų aptarnavimas – išmintingai naudojant socialinę mediją galima sumaţinti klientų aptarnavimo centrų naštą, dalį jos perkeliant socialinėms bendruo-menėms; Rinkos tyrimai– socialinė medija leidţia paţinti tikruosius vartotojų poreikius ir atveria naujas galimybes vartotojų tyrimams; Prekės ženklų marke-tingas– socialinės medijos dėka galima kurti kokybiškai naujus ryšius su savo vartoto-jais; Pardavimų skati-nimas – net ir turint nedidelį gerbėjų skaičių galima vykdyti efektyvias pardavimų skatinimo akcijas; Vartotojų edukacija – informacinės technologijas suteikia visas galimybes pateikti vartotojams sudėtingą informaciją ţaismingai ir suprantamai; Pardavimai – mobilioji bankinin-kystė; Produktų ar paslaugų vystymas – panaudokite masių išmintį ir kurkite naujus produktus, aktualius vartotojams; Santykių su klientais valdymas (CRM). 2) Etapai: Koncepcija - Nustatomi projekto uţdaviniai atitinkantys verslo tikslus, KPI; Apibrėžimas - Nustatyti, kaip socialine medija galima pasiekti ir bendrauti su norima auditorija, Dizainas- Nustatomos svarbiausios vietos, kuriose turi būti prekės ţenklas, lankytojų srautų analitika; Trečiųjų šalių įrankiai: interneto monitoringas, reklaminių kampanijų administ-ravimas; Realizacija - Aiškus apibendrintų rezultatų pateikimas; Optimizacija - Rezultatų analizės ataskaita Reko-mendacijos reikiamoms korekcijoms. 19.Organizacijos automatizavimo sistemos, apibūdinkite kiekvieną iš jų; Organizacijos automatizavimo sistemos -Tai telekomunikacijomis paremtos informacinės sistemos, kurios veikia, vykdo, saugo ir paskirsto elektroninius prane-šimus, dokumentus ir kitas bendravimo formas tarp individo, darbo grupių ir organizacijų. Sisitemos:1)Elektroninės komunikavimo sistemos (tai e-mail, balso paštas, faksimilė, skelbimų lenta, vide ekstas-paslaugos, socialinio komunikavi-mo sistemos,
  • 5. viešosios info paslaugos. 2)Elekt-roninės bendravimo sistemos: tai Elekt-roninės susirinkimų/ susitikimų sistemos, Sprendimų kambario konferencija – susitikimo kambarys su dideliu video ekranu, telekomutavimas-darbas namie naudojantis „virtualia buveine―, darbas virtualiose sistemose. 3)Elektroninės leidybinės sistemos: tai teksto procesoriai skirti kurti redaguoti tikrinti ir t.t. tekstinę medţiagą, Destop leidyba skirta kurti ir spauzdinti ţurnalus knygas ir kt., Kopijavimo sistemos, Virtualios ir socialinės publikavimo sistemos. 4) Atvaizdavimo procesų sistemos: tai elektroninis dokumentų valdymas, kompiuterinė grafika, pristatymo ir prezentacijų grafika ir daugiaterpės sistemos. 5) Buveinės (ofiso) valdymo sistemos: tai Elektroniniai buveinės reikmenys, Elektroninės dienotvarkės, Uţduočių valdymo sistemos ir OAS aspektai. 21.Turinio valdymo sistema, tipologija, pritaikymas Turinio valdymo sistema – įvairūs programiniai įrankiai, supaprastinantys informacinių sistemų turinio (tekstinio ir grafinio) valdymą taip, kad sukuriant bei keičiant turinį ar jo struktūrą nereikėtų jokių specialiųjų (progra-mavimo) ţinių. Vienas pagrindinių turinio valdymo sistemos tikslų – uţtikrinti sklandų daugelio naudotojų bendrą darbą. TVS tipologija nėra nusistovėjusi ir labai grieţta. Šios kategorijos nėra labai ryškios ir turinčios akivaizdţių skirtumų. Daţnai turinio valdymo sistemos apima vieną, kelias kategorijas ar dalinai dengia keletą: Svetainių turinio valdymo sistemos padeda įmonei automatizuoti įvairius tinklalapių kūrimo, valdymo ir platinimo (pateikimo) aspektus. Web - pateikimas (internete HTML) yra pagrindinis formatas, tačiau gali būti WAP, FLASH, PDF, spausdintuvui ir pan. Transakcinės, transakcinės padeda organizacijoms valdyti e-komercijos veiksmus, operacijas (transakcijas). Integruotos, integruotos su duomenų bazių valdymo sistema, valdo organizacijos dokumentus ir turinį. Leidybinio turinio valdymo sistemos leidybinės skirtos leidinių (vadovėliai, knygos, vadovai) gyvavimo ciklui valdyti. Mokymo mokymo(si) organizuoja mokslo programos ciklą web - pagrindu. Korporaty-vinės korporatyvinės (įmonių, organizacijų) daţniausiai mišrios, nes konkreti veiklos specifika diktuoja daugiau negu vieną funkcinius poreikius. 22.Kaip veikia TVS, pagrindiniai kompo-nentai ir infor-macijos publikavimo prival-umai; Sistemos veikimo seka: Sukuriamas šablonas; Turinys, naudojantis specialiais redaktoriais, yra įvedamas kaip neformatuotas tekstas arba kaip HTML tiesiai į duomenų bazę; Turinys yra pateikiamas per sukurtus šablonus vartotojui; TVS naudojimas padeda paprasčiau publikuoti informaciją: Puslapiai gali būti kuriami neišmanant HTML kalbos specifikos; Didelės apimties puslapių pakeitimai atliekami ţymiai greičiau; Išplečiamas funkcionalumas, pridedant kitus Web komponentus: tinklaraščiai, RSS; Turinys yra struktūri-zuojamas, todėl didėjo jo pakartotinis panaudojimas; TVS pagrindiniai komponentai: vartotojo sąsaja informacijos publikavimui, turinio šablonų įvedimas, aplikacijų serveris, duomenų bazė, šablonai, HTML puslapiai. 23.TVS informacijos architektūros sukūrimo procesas, standartinės funkcijos; Funkcijos:1)Prieigos valdymas: kas ką gali daryti?; 2)Versijų kontrolė: versijų saugojimas; 3)Biblioteka: puslapių šablonai, paveiksliu-kai, kita media; 4)Turinio saugykla: tekstas ir kita media, saugoma duomenų bazėse arba XML saugyklose;5)Publikavimo funkcionalumas: puslapių kūrimas, naudojant turinį ir šablonus. Sukūrimo procesas. 24.Tinklaraštis, rūšys ir tipai, mikro tinklaraščiai; Tiklaraštis-internetinis dienoraštis; automatiškai formatuojami naujienų puslapiai. Tinklaraš-čiams priskiriamos specializuotos interneto svetainės arba bendrųjų svetainių sritys, kuriose talpinamos daţnai rašomos publikacijos, išdėstytos chronologine tvarka, kuriose autoriai, vadinamieji blogeriai (tinklaraštininkai), išsako savo mintis, aprašo įvykius, paste-bėjimus, skleidţia savo idėjas ir paţiūras. Rūšys ir tipai: tinklaraštis gali būti asmeninis arba organizacijos internetinis dienoraštis. Skirstoma pagal: 1)paskirtį: marketingo dalis, karjeros priemonė. 2)dydį: normalus arba mikrotinklaraštis. 3)turinio principą: vaizdaraštis, fototinklaraštis, nuorodinis. 4)kuo rašomas rinklaraštis: judrusis arba „moblogas― rašomas pvz tel, stacionarusis rašomas pvz pele ar klaviat. 5)žanrą, turinį arba sritį: politinis, kultūrinis, teisinis, mokslns. 6) Teminis (nišinis) tinklaraštis.7)„Dienoraštinis“ tinklaraštis. 8)Pagal autorinių teisių režimą, autorystę.MIKRO TINKL.:Mikrotink-laraščiai nuo tinklaraščių skiriasi turinio apimti, pasiţymi konkretumu. Naudojami tiek asmeninėje, tiek ir dalykinėje (pvz., verslo) srityse.Twitter yra mikro- tinklaraščių ir socialinių tinklų sistema. Ji leidţia vartotojams siųsti ir skaityti kitų vartotojų ţinutes. 25.Pagrindiniai tinklaraščių sistemų komponentai, tipinė tinklaraščio struktūra;
  • 6. KOMPONENTAI:Tinklaraščiai yra realizuojami tokiais pačiais principais kaip ir TVS sistemos; Tinklaraščio Vartotojo sąsaja; turinio šablonai iš anksto apibrėţti; duomenų bazė» Aplikacijų serveris» Šablonai» html psl. Tinklaraščiuose daţniausiai komentuo-jamas pasirinktos temos turinys, toks kaip muzika, kinas, maistas, politika ar naujienos; daugelis tinklaraščių veikia kaip asmeniniai dienoraščiai. Tipinis tinklaraštis sudarytas iš teksto, paveikslėlių ir nuorodų į kitus blogus, puslapius ar kitokią su tinklaraščio tematika susijusią informaciją. STRUKTŪRA:sudaro: pavadinimas (tinkla-raščio arba įrašo); pagrindinė dalis (pagrindinis įrašo turinys); nuoroda - viso straipsnio ar kito tinklaraščio URL adresas; data - įrašo pateikimo data ir laikas. Papildomos dalys: komentarai (pvz., kaip būdas inicijuoti diskusiją); skaitytojai gali palikti komentarų apie įrašo klaidas, išreikšti savo nuomonę apie įrašą ar įrašo temą); įrašo kategorija, „Trackback― funkcija. 26.RSS, veikimo principas, privalumai ir trūkumai, RSS žinučių skaitymas; RSS yra XML failų formatų šeima internetiniam duomenų rinkimui iš naujien-tinklių ir tinklaraščių. Juo galima gauti pačias naujausias naujienas nuolatos jų neieškant. Tai tas pats kaip uţsisakyti laikraštį. RSS naudingas tuomet, jeigu reikia vienu metu sekti daugybę informacijos šaltinių. Veikimas: RSS agregatorius gali būti įsivaizduojamas, kaip RSS ţinučių naršyklė, kuri automatiškai tikrina ţinučių šaltinius ir jas pateikia jums. Šios programos automatiškai aptinka, kad buvo paskelbta ţinutė ir ją iš karto jums pateikia. Ţinutė aprašomas XML failo formatu. Privalumai: Maţiau informacijos paieškos, daugiau skaitymo; Leidţia efektyviai sekti daţnai ir maţai atnaujinamus puslapius; Nėra šlamšto (spam) ir reklamos; Atlaisvina elektroninį paštą nuo naujienų laiškų; Trūkumai: Kai kurie naujienų pranešimai turi tik antraštes, bet neturi viso straipsnio; Ne visi puslapiai turui RSS; Žinučių skaitymas: reikalingas RSS skaitymo programa, viena iš tokių programų yra Amphetadesk (veikia įdiegus į personalinį kompiuterį), prieinama per web Bloglines, Google Reader arba Firefox naršyklė turi integruotą RSS skaitymo įrankį. Vienas iš paprasčiausių būdų skaityti RSS ţinutes yra prisijungti prie sistemos, ji veikia per Web; yra nemokama. 27.Socialinis žymėjimas, žymė, funkcijos ir trūkumai, pagrindinės žymių naudojimo problemos ir nauda; Soc ţymėjimas: tai serverio pusės web paslauga leidţianti vartotojui kurti, valdyti ir dalintis asmeninėmis ţymėmis su kitais bendruomenės nariais. Tai Web sistema kurioje galima kaupti mėgstamas nuorodas ir ţymes; Pasiekiama internetu, ţymės saugomos interneto sistemose, o ne asmeniniame kompiu-teryje, tuo skiriasi nuo interneto naršyklės adresyno; Viena iš esminių galimybių yra ţymėjimas, kiekvienas gali saugoti puslapius nurodydamas ţymes. Žymė: (angl. tag) yra terminas susietas su dalimi informacijos. Jie leidţia klasifikuoti ir atlikti informacijos paiešką. Funkcijos: Informacijos organi- zavimo ir saugojimo metodas;Leidţia prieiti prie kitų vartotojų tematikų ir idėjų;Sujungia vartotojus tarpusavyje; Trūkumai: Ţmonės tuos pačius dalykus vadina kitaip (blogs, blog, blogging); Sinonimai, akronimai, homonimai ir daugia -kalbiškumo problema;Tarimo ir rašybos klaidos;Netinkamai naudojami terminai; Problemos: jos ne kompiutery, kas atsitiks, kai jos nebeveiks? Kol kas nemokamos, daug šiukšlių Nauda: naršant, norint įvertinti kitų asmenų nuomonę viena ir kita tematika, sekant naujoves, nuolatinis naujienų sekimas; 28.Elektroninė komercija, jos vystymais ir veikla; E. komercija-elektroninio verslo dalis ir pardavimo, pirkimo, paslaugų veikla, atliekama elektroninės terpės pagalba. Elektroninis verslas apibrėţiamas kaip verslo operacijų atlikimas ir įmonės veiklos organizavimas naudojant informacines technologijas duomenų perdavimo tinklų aplinkoje. E. Verslas: e. komercija, e. servisas, e. marketingas, e. verslo kontaktai, e. projektų vadyba, e. Ofiso darbo organizavimas, e. Ţmogiškųjų resursų vadyba, e. logistika ir kt. Vystymasis:e.paštas » Svetainė » e.komercija» e.verslas» Tinklinės organizacijos »Skaitmeninės ekosistemos. Veikla: svarbiausios įmonės veiklos sistemos per internetą, ekstranetą ar internetą tiesiogiai sujungiamos su svarbiausiais veiklos nariais –darbuotojais, tiekėjais, gamintojais, klientais. Veikla apima visas santykių, susijusių su tarptautinių ir nacionalinių sandorių sudarymu elektroniniu būdu, rūšis: pirkimą, pardavimą, el. Varţytines, el. tarpininkavimą, tiekimą, uţsakymus, el. bankininkystę, draudimą, finansinę nuomą, ir kt. 29.El.verslo sandara ir teikiama nauda pagal sritis El. verslas = EC + BI + CRM + SCM + ERP; EC - elektroninė komercija (pirkimas, pardavimas, paslaugos, paskirstymo kanalai, tiekimas)BI - verslo įţvalga (Pirminės ir antrinės informacijos apie konkurentus, rinkas,vartotojus ir kt.) CRM – santykių su klientais valdymas (Tiek verslo, tiek individualių klientų išlaikymas naudojant strategijas)SCM – Tiekimo grandinės valdymas (Tiekimo kanalų valdymas siekiant efektyviai pristatyti prekes pirkėjui)ERP –
  • 7. Įmonių išteklių planavimas ir su ja susijusios informacijos integravimas.Teik.naud pagal srit.: Ryšių su visuomene sritis, Rėmimo sritis, Informacijos teikimo sritis, Klientų aptarnavimas, Apskaitos operacijų automatizavimas, Prekių pristatymas ar paslaugų suteikimas, Ryšių su pirkėjais ir klientais vadyba (CRM). 30.Elektroninės komercijos privalumai ir trūkumai; Privalumai: Leidţia vykdyti el.veiklą santykinai maţomis sąnaudomis,nes išnyksta vietos ir laiko apribojimai, vartotojai nori pasiekti produktus ir paslaugas 24 valandas per dieną,7 dienas per savaitę, naikina tradicines patekimo į naujas rinkas klūtis, sudarydama galimybes verslo įmonėms plėtoti el.veiklą,neatsiţvelgiant į jų kapitalo dydį, leidţia lengviau prisitaikyti prie aplinkos,operatyviau reaguoti į rinkos pokyčius, sudaro sąlygas tiesiogiai bendrauti su vartotojais. Trūkumai: pirkėjas negali paliesti prekės, pirkėjas nepatiria momentinio jos pirkimo dţiaugsmo, nemaţai ţmonių vis dar nepasitiki el.parduotuvėmis ir el.sąsaja, el.komercijos globališkumas, nedidelis kompiuterizacijos lygis šalyje ir vis dar per didelis prisijungimo prie interneto mokestis. 31.El. verslo modeliai, apibūdinkite juos ir pateikite pavyzdžių; Skirstomi pagal: jų dalyvių vaidmenis (1.B2C – verslas vartotojui- 1.Šio modelio principu dirba didţioji dalis elektroninių parduo-tuvių,siūlančių nusipirkti prekes virtualiose parduotuvėse)2. B2B – verslas verslui. 3. C2C vartotojas vartotojui- internetiniai aukcionai; mainų sistemos. 4. G2B – valstybinės institucijos verslui ;G2C – valstybi-nės institucijos vartotojui ir G2G – vyriausybė vyriausybei – mokesčių deklaravimas,paţymų uţsakymas,socialinio draudimo e-sistemos ir t.t.),produktą ir paslau-gą (el parduotuvės, aukcionai, bendrovių tinklapiai, paslaugos tiekimo modeliai, leidybos modeliai, pramoginiai portalai). 32.E. Vyriausybė, E. viešosios paslaugos jų lygiai, prielaidos ir nauda; E,vyriausybė:Vieša informacija laisvai prieinama el.būdu, Visos paslaugos,kurias teikia vyriausybė,perkeltos į internetą. Pgr. dėmesys akcentuojamas į: viešasis administravimas remiasi informacinėmis technologijomis, e-vyriausybė yra demok-ratijos stiprinimo priemonė, siekį padaryti vyriausybę ir jos paslau-gas labiau prieinamas, socialinio įtraukimo principą, galimybė piliečiams tvarkyti savo viešuosius reikalus, geresnį,paprastesnį ir efektyvesnį informacijos naudojimą. E.viešosios paslaugos: 1) paslau-gos,suteikiančios asmeniui galimybę jo buvimo vietoje skaitme-niniu pavidalu viešaisiais kompiuterių tinklais atlikti jo poreikius tenkinačias įvairias procedūras ir gauti informaciją, 2) paslaugos,paprastai teikiamos uţ atlygį per nuotolį. Paslaugos lygiai: 0- informacija neteikiama, 1- info. publikuojama on-line., 2- saveika (formų atsisiuntimas), 3Dvipusis interaktyvumas, 4 – Transakcijos vyksta internetu,įskaitant pristatymą ir apmokėji-mą. Prielaidos ir nauda:Prielaidos e.paslaugoms: teisinis reglamentavimas, modernios,saugios ITT priemonės, kompetencija (valstybės tarnautojų ir bartotojų),valstybės ir savivaldos institucijų siekis teikti viešąsiais e-paslaugas. Nauda: prieiga bet kada, prieiga iš bet kur, galimybės neįgaliesiems, galimybė kaimo gyventojams, laiko taupymas. 33.Kas yra elektroninis parašas (pateikite pagrindinius apibrėži-mus), nauda, jo pritai-kymo sritys Lietuvoje; Elektroninis parašas: duomenys,kurie įterpiami,prijungiami ar logiškai susiejami su kitais duomenimis pastarųjų autentiškumui patvirtinti ir pasirašan-čiam asmeniui identifikuoti; 1.Yra vienareikšmiai susietas su pasirašančiu asmeniu; 2. leidţia identifikuoti pasirašantį asmenį 3. yra sukurtas priemonė-mis,kurias pasirašantis asmuo gali tvarkyti tik savo valia; 4. yra susijęs su pasirašytais duomenimis taip,kad bet koks šių duomenų pakeitimas yra pastebimas. Pritaikymo sritys Lietuvoje: nekilnojamojo turto ir adresų registrų paslau-gos, valdţios vartų portalo paslaugos, VMI el.deklaravimo sistemos (EDS) paslaugos, sodros EDAS. 34.Kas yra elektroninis sertifikatas, sertifikatų klasės, jų išdavimas; Sertifikatas - elektroninis liudijimas, kuris susieja parašo tikrinimo duomenis su pasirašančiu asmeniu ir patvirtina arba leidţia nustatyti pasirašančio asmens tapatybę. Yra 3 Sertifikato klasės: 1klasė: asmeninis skaitmeninis sertifikatas (Šis sertifikatas identifikuoja tik pasirašančio asmens el. pašto adresą). Sertifikato įsigyjimui pakanka atsiųsti paso, asmens tapatybės ar vair.paţym. kopiją. 2klasė: Paskirtis: el. pašto apsauga, vartotojo tapatybės nustatymas (tame tarpe ir su SMART kortelė). 2 kl asmeninis skaitmeninis sertifikatas (Šis sertifikatas vienareikš-miškai identifikuoja pasirašantį asmenį) Sertifikato įsigijimui yra būtinas sertifikato uţsakovo tapatybės nustatymas vienoje iš CA Registravimo Tarnybų. 3klasė: kvalifi-
  • 8. kuotas skaitmeninis sertifikatas (Šis sertifikatas vienareikš-miškai identifikuoja pasirašanti asmenį ir yra kvalifikuotas). Sertifikato įsigijimui yra būtinas sertifikato uţsakovo tapatybės nustatymas vienoje iš CA Registravimo Tarnybų. Sertifikatų pgr parametrai: viešo rakto ilgis 1024bit (RSA); parašo algoritmas sha1RSA. Sertifikatą reikia uţsisakyti www.scc.lt 35.Media dalinimosi sistemos, On-line turinio kūrimo modeliai ir interneto naudojimo strategijos; Media dalinimosi sistemos yra Web sistemos, kurios vartotojui leidţia talpinti, apdoroti ir publikuoti įvairius media falus per internetą. Tokias siste-mas galima suskirstyti į: Video failų (youtube...); Nuotraukų (picasa...); Muzikos (last.fm...); Failų dalinimosi sistemas (BitTorrent...). On-line turinio kūrimo modeliai: vartotojai kūrėjai 1 proc., vartotojai per-kūrėjai 10 proc.-turinys: socialinė media (dalyvavimas): facebook, last.fm, youtube, picasa, media...  vartotojas 85 proc. Reklamos modelis: Pardavimų profesionalai; Specialistai; Media agentūros; Reklamos agentūros;  prekės ţenklai. 36.Video informacijos dalinimosi sistemos, pagrindinės funkcijos, jų apribojimai, pateikite pavyzdžių; Video informacijos dalinimosi sistemos yra WWW sistemos leidţiančios vartotojams publikuoti video medţiagą. Informacija gali būti publikuojama privačiam vartotojų ratui arba viešai. Video dalinimosi paslaugas galime suklasifikuoti į: vartotojų kuriamos video medţiagos; video dalinimosi platformos; web paremtas video informacijos redagavi-mas; Vartotojų kuriamos video medţiagos sistemos yra nemokamos, tačiau turi apribojimus: talpinamos informacijos dydţiui; trukmei; tematikai; video failo formatui; riboja netinkamo turinio talpinimą. Pavyzdţiai: youtube, video, yahoo, vimeo, blip.tv ir kt. 37.Nuotraukų dalinimosi sistemos, pagrindinės funkcijos, privalumai, pateikite pavyzdžių; NTS (angl. Photo sharing) yra on-line sistema leidţianti vartotojui publikuoti ir dalintis nuotraukomis. NTS funkcionalumas yra pateikiamas per web aplikacijas arba on-line sistemas. Šis terminas taip pat apima on-line foto galerijas ir nuotraukų tinklaraščius (angl. photoblogs). Pirmoji tokia sistema pradėjo veikti 1990 metais, teikė nuotraukų galerijos paslaugas. Vienos iš pirmųjų paţangesnių sistemų apsitaro 2000 metais: Yahoo! Photos, Flickr. Pagrindinis tokių sistemų funkcionalumas apima: Nuotraukų organizavimą; Nuotraukų perţiūra; Nuotraukų klasifika-vimas; Nuotraukų anotavimas (ţymės) ir komentarai; Integracija su foto kameromis; Pavyzdţiai: PhanfarePicasaPiczo.comSmugMugSnapfishShutterflyWebshotsWikimedia Commons[5], WoophyZooomr, flickr ir kt. 38.Failų dalinimosi sistemos, pagrindinės funkcijos, privalumai, pateikite pavyzdžių; FDS (angl. file sharing) yra duomenų mainų sistema leidţianti vartotojams keistis skaitmeniniais duomenis - kompiuterinėmis programomis, multi-media (audio, video), dokumentais, ir elektroninėmis knygomis. Pirmoji tokia sistema Napster atsirado 1990 metai, kuri teismo sprendimu buvo išjungta. Vėliau nuo 2000 metų pradėjo plisti p2p (angl. peer-to-peer), paskirstytos duomenų mainų sistemos: Gnutella, Gnutella2, eDonkey2000, Kazaa ir BitTorrent. Naudojantis jomis yra parsiunčiama milijonai nelegalių duomenų failų. Šiuo metu labai plačiai yra paplitę torrent'ai. Vienas iš tokių protokolų yra BitTorrent, juo persiunčiami duomenys internetu sudaro apie 27-55% viso interneto duomenų srauto. Torrentų informacijos siuntimui reikalinga programinė įranga, viena iš plačiausiai naudojamų yra http://www.utorrent.-com/ Failų mainų sistemų palyginimas http://en.wikipedia.org/wiki/Comparison_of_file_sharing_applications 39.On-line video ir foto informacijos publikavimo modelis, media dalinimosi sistemų ateities gairės; Media dalinimosi sistemos yra Web sistemos, kurios vartotojui leidţia talpinti, apdoroti ir publikuoti įvairius media falus per internetą. Tokias siste-mas galima suskirstyti į: Video failų; Nuotraukų; Muzikos; Failų dalinimosi sistemas. 40.Socialinis tinklas, jų tipai, funkcionalumas; ST– socialinė struktūra, susidedanti iš individų, taip vadinamų „taškų― (angl. „node, ~s―), kurie yra glaudţiai susiję vienu ar keliais tarpusavio ryšiais, tokiais kaip draugystė, giminystė, ekonominiai santykiai, simpatija ar antipatija, seksualiniai ryšiai, tikėjimas (religi-ja), išsilavinimas, pomė-giai, socialinė padėtis. ST(Internetas) – interaktyvi interneto struktūra (interneto svetainė) vienijanti tam tikrą, bendrų interesų turinčią narių grupę, kuri ir kuria konkrečios svetainės turinį ir virtualiai bendrauja tarpusavyje, automati-
  • 9. zuotomis konkrečios svetainės priemonėmis. Socialiniai (interneto) tinklai – paskutiniu metu aktyviai besivystanti interneto dalis, kuriai galima priskirti tiek paprastus diskusijų forumus, tiek sudėtingus visuomeninius ir (ar) komercinius interneto projektus. Socialinių tinklų tipai:Bendrieji tinklai, tokie kaip facebook.com, one.lt; Mokyklų ir universitetų, tokie kaip klase.lt; Kultūriniai (pavyzdţiui Europos); Verslo, tokie kaip LinkedIn; Muzikos ir video, tokie kaip frype.lt; Sporto-footbo.com. Funkcionalumas: Socialiniai tinklai suteikia galimybę lengviau bendrauti su draugais, susirasti senus paţįstamus ar uţmegzti naujus kontaktus, patogiai ir greitai keistis informacija. 41.Socialinių tinklų komponentai, socialiniai tinklai verslui, jų teikiama nauda vartotojui; Socialinių tinklų komponentai: Socialinių tinklų paslaugos apima:Asmeninio profilio pristatymas;Socialinių ryšių valdymas (santykiai);Įvairias kitas paslaugas.Socialinių tinklų dabartis ir ateitis:Profilis -> universalus identifikavimas;Santykiai -> asmeninis socialinis grafikas;Veiklos -> socialinis veiklų kontekstas;Verslo modelis -> socialinė įtaka, kaip marketingo vertė. Socialiniai tinklai verslui: „LinkedIn―, kurio pavadinimą galime versti kaip „susijungę―, yra visų pirma verslui skirtas socialinis tinklas. Nauda: Jo pagalba galima valdyti verslo ryšius; Labai galinga priemonė darbo paieškai; 42.Socialinių tinklų privatumo problemos, patarimai, socialinių tinklų saugumui užtikrinti; Problemos: 83% darbdavių naudoja paieškos sistemas, norėdami įvertinti potencialius darbuotojus;43% kandidatų yra atmetami dėl on-line surastos informacijos;66% asmenų iki 20 metų nesuvokia, kad socialiniuose tinkluose skelbiama informacija, gali pakenkti jų karjerai;33% studentų nesugeba įsivertinti informacijos apie save, kuris skelbiama on-line;Puiki informacija vagims; Socialinių tinklų programėlės. Patarimai: Naudokite sudėtinges-nius slaptaţodţius, nenaudokite to pačio slaptaţodţio skirtingose sistemose;Suteikite, kuo maţiau asmeninės;Neleiskite trečiųjų šalių aplikacijoms naudoti jūsų asmeninių duome-nų, jeigu tai galima; Visada įvertink kokius kvietimus priimti, o kokių ne, su kuo bendrauti;Nesistenk visko išbandyti beatodairiškai – ţaidimai, reklamos, pasiūlymai ir t.t.; Trend Micro Web Reputations Services gali padėti patikrinti ar puslapis yra patikimas; Patikrinkite kokią informaciją apie save galite rasti per Google; Visuomet pagalvokite prieš paspaudţiant nuorodą! 43. Socialinių aplikacijų vartotojai, jų skirstymas, virtualus pasaulis, forumai; Vartotojai: 18% Kūrėjai: rašo blogą, kelia savo sukurtus video, nuotraukas, mz,t.t.;25% Kritikai: aprašo/ reitinguoja produktus/ paslaugas, komentuoja kitų blogus, dalyvauja forumuose; 12% Kaupukai: naudoja RSS, renka nuotraukas video ir pan., jas „tagina―, ţymi; 25% Visuomeniškas asmuo: aktyvus socialinių tinklų dalyvis; 48% Naudotojai: skaito blogus, reitingu, įvertinimus, forumus, ţiūri video, klauso muzikos; 44% Neaktyvūs. Virtualus pasaulis: Virtualus pasaulis yra kompiuterinė bendruomenės forma realizuota kompiuteri-nėje modeliavimo aplinkoje, per kurią vartotojai gali bendrauti vienas su kitu bei kurti įvairius objektus.Vartotojas virtualiame pasaulyje turi susikurti avatarą, tai yra savo profilį.Populiariausia virtualios aplinkos platforma yra Second Life, tai internetinis virtualus pasaulis, sukurtas 2003 m. Kartais Second Life pristatomas kaip ţaidimas, tačiau šis apibrėţimas diskutuotinas, nes jame nėra ţaidimams būdingų atributų. Forumai: Internetinis forumas – tinklapis, kuriame galima diskutuoti įvairiomis temomis: Diskusijos.lt http://www.diskusijos.lt/; Bitė Plius http://www.biteplius.lt/lt/2club.main; Diskutuok.lt http://www.diskutuok.lt/ .Teminiai: Lietuvos viešųjų bibliotekų forumas http://www.bibliotekos.lt/; Supermama.lt.