1. Ekologija Santykiai ekosistemoje

2. Vidurūšiniai santykiai Vienos populiacijos organizmai gyvena vienoje teritorijoje ir naudojasi tais pačiais ištekliais. Jie yra priversti palaikyti tam tikrus tarpusavio santykius, kurie dažnai būna naudingi kartu gyvenantiems organizmams. Kitaip tariant, organizmams lengviau būna gyventi grupėms negu pavieniui. Tokiu atveju sakoma: organizmai kooperuojasi, arba bendradarbiauja.

3. Kooperacija Kooperacija yra būdingesnė gyvūnams negu augalams. Gyvūnai dažnai bendradarbiauja apsigynimo ir medžioklės tikslais. Pavyzdžiui vilkai, kurie medžioja gaujomis, ypač žiemą, kai rasti maisto sunkiau. Tai padeda jiems lengviau ir greičiau sugauti auką.

4. Bendradarbiavimas Bendradarbiavimas ne tik padeda lengviau apsirūpinti maistu ir apsiginti. Daugelis gyvūnų, ypač paukščių gali daugintis tik tada, kai šalia yra kiti jau perintys tos pačios rūšies paukščiai. Be abejo, daug lengviau būryje ir partnerį susirasti.

5. Tarpusavio santykiai Individų santykius populiacijoje apibūdina jų elgsena kitų populiacijos narių atžvilgiu. Elgsena priklauso nuo rūšies savybių ir gyvenimo būdo. Gyvūnų populiacijų individams būdingas pavienis ir grupinis gyvenimo būdas

6. Pavienis gyvenimo būdas Pavienis gyvenimo būdas yra tokia elgsena, kai individai gyvena nepriklausomai vieni nuo kitų. Jis būdingas daugumai rūšių, tačiau tik tam tikrais gyvenimo etapais. Visiškai pavienis skirtingų lyčių populiacijos individų egzistavimas gamtoje neįmanomas, tačiau kai kurioms rūšims būdingi labai silpni kontaktai. Vandens gyvūnams, kurių apvaisinimas yra išorinis, tiesioginis kontaktas nebūtinas. Kitų rūšių kontaktai trumpalaikiai, o didžiąją gyvenimo dalį tokių rūšių populiacijų nariai gyvena pavieniui. Tai būdinga žuvims varliagyviams, daugumai vabzdžių.

8. Šeima Populiacijoje formuojasi įvairios sudėties ir skirtingos egzistavimo trukmės šeimos. Pavyzdžiui, ančių poros susidaro žiemą, bet prasidėjus perėjimo sezonui, patinai palieka pateles ir jaunikliais nesirūpina.Gandrų, gulbių ir karvelių šeimos yra pastovios. Jose abu tėvai rūpinasi jaunikliais.

10. Kolonija Kolonija – tarpusavyje susijusių organizmų gyvenimo būdas. Jai būdinga sudėtinga individų tarpusavio santykių diferenciacija. Vienų kolonijos narių funkcija – mitybos organizavimas, kitų – apsauga nuo plėšrūnų ar dauginimasis. Kolonijas sudari kai kurie vandens dumbliai ir augalai, sausumos ir vandens gyvūnai. Veisimosi laikotarpiui susidaro kai kurių paukščių(pvz. kirų, žuvėdrų) sambūriai taip pat vadinami kolonijomis.

11. Būrys Būrys – laikina gyvūnų susitelkimo grupė, kuriai būdingas biologiškai naudingas veiksmų organizuotumas. Populiacijos individų telkimasis į būrius vadinamas agregacija. Būrius sudaro žinduoliai, paukščiai, žuvys. Būrio funkcijos : apsigynimas nuo priešų, migracija, maisto paieškos bei maitinimasis.

12. Būrys Taurieji elniai gyvena būriuose beveik ištisus metus. Šiai žinduolių rūšiai būdingi atskiri patinų ir patelių su jaunikliais būriai. Šeimyninius patelių būrius sudaro elnė su pirmamečiais ir antramečiais jaunikliais. Žiemos metu keli šeimyniniai būriai susijungia sudarydami didesnį būrį, kuriame yra ir jaunų (iki 3 m. amžiaus). Tokiam būriui vadovauja viena iš vyresniųjų patelių, turinti jauniklį. Jaunesnieji patinai sudaro didesnius būrius, o senesniųjų (7-11 m. amžiaus) patinų būriuose būna daugiau kaip 5-6 individai.

14. Banda Banda arba kaimenė yra vienos rūšies žinduolių ilgalaikė ir grupė pastovesnė negu būrys. Bandoje atliekamos pagrindinės populiacijos gyvenimo funkcijos: maitinimasis, gynimasis nuo priešų, dauginimasis, jauniklių priežiūra, migracija ir kt. būdami arti vieni kitų, bandos nariai panašiai elgiasi, jiems būdingas vienodas aktyvumas, ta pati judėjimo kryptis. Bandose gyvena dauguma porakanopių, beždžionių, banginių.

17. Neutralizmas Toks reiškinys, kai vienos rūšies populiacija nedaro jokio poveikio toje pačioje teritorijoje gyvenančiai kitos rūšies populiacijai. Nors santykiai tarp populiacijų tolerantiški, bet tarp pavienių individų gali kilti konfliktų.

18. Alelopatija Kartu gyvenančių skirtingų rūšių populiacijų tarpusavio santykiai, kai vienos populiacijos individai stelbia arba naikina kitos populiacijos individus, išskirdami tam tikras dujines arba skystas chemines medžiagas. Augalai pro lapus, spyglius ar šaknis išskiria fitoncidus – tam tikras nuodingas medžiagas, apsaugančias juos nuo kenkėjų, parazitų, augalėdžių gyvūnų ar kitų augalų poveikio.

19. Amensalizmas Dviejų populiacijų tarpusavio santykiai, kai vienos populiacijos individai engia arba naikina kitos populiacijos individus, patys nepatirdami neigiamo engiamųjų atsako. Paplitęs tarp mikroorganizmų, bakterijų, grybų; sutinkamas ir tarp augalų. Pavyzdžiui, kai kurie pelėsiniai grybai išskiria bakterijas naikinančias medžiagas, nepatirdami neigiamo bakterijų poveikio.

20. Konkurencija Tai tokie santykiai, kai vienos populiacijos individai stengiasi išstumti kitos populiacijos individus iš jų užimamos teritorijos. Jeigu skirtingos populiacijos turi naudotis tais pačiais ištekliais (erdve, maisto medžiagomis), konkurencija tarp jų neišvengiama. Konkurencija tarp gyvūnų populiacijų atsiranda dėl maisto, teritorijos, poilsio ir rujos vietų. Konkurencija tarp skirtingų augalų rūšių populiacijų atsiranda dėl šviesos, maisto medžiagų, drėgmės.

21. Antagonizmas Vienos rūšies populiacijos individų įsitvirtinimas teritorijoje, pašalinus iš jos kitos rūšies populiacijos individus. Tai yra aktyviosios konkurencijos pasekmė, kai viena populiacija iš apgyventos teritorijos pašalina kitą, pvz., meškos – vilkus, liūtai – šakalus. Antagonizmas labai dažnas tarp įvairių rūšių mikroorganizmų.

22. Parazitizmas Santykiai tarp skirtingų rūšių populiacijų, kai vienos populiacijos organizmai (parazitai) naudojasi kitos populiacijos organizmais. (šeimininkais) kaip gyvenamąja aplinka arba maisto šaltiniu, tuo pačiu kenkdami šeimininkams. Išorinis parazitizmas pasireiškia tada, kai parazitas gyvena šeimininko kūno paviršiuje. Gyvūnų ir žmogaus parazitai yra uodai, erkės, blusos, utėlės, augalų – amarai, miltligė.

24. Hemiparazitizmas Hemiparazitizmas pastebimas tarp aukštesniųjų augalų. Pusiau parazitai šaknimis įauga į augalą maitintoją. Jie geba maitintis autotrofiškai, o vandenį bei mineralines medžiagas siurbia iš augalo maitintojo, nelabai jam kenkdami. Pusiau parazitinių augalų pavyzdžiu galėtų būti amalas, kurio genties atstovai plačiai paplitę atogrąžų ir paatogrąžų zonose.

25. Grobuoniškumas Skirtingų rūšių populiacijų tarpusavio santykių forma, kai vienos populiacijos individai minta kitos populiacijos individais, prieš tai juos užpuldami ir nužudydami. Plėšrūnai reguliuoja gyvūnų , kuriais maitinasi, populiacijos gausumą. Kadangi aukomis dažniausiai tampa nusilpę ir ligoti individai, plėšrūnai atlieka sanitarų vaidmenį, gerindami aukos populiacijos genofondą.

26. Komensalizmas Komensalizmas yra pastovūs arba laikini tarprūšiniai santykiai, kai vienos rūšies populiacijos individai turi naudos iš kitos rūšies populiacijos individų jiems nekenkdami. Komensalas maitinasi šeimininko maisto likučiais arba gyvena jo būste. Gyvūnai gamtoje turi nemažai komensalų, pvz. stambūs plėšrūnai (liūtai, tigrai) turi nemažai komensalų (hienų, šakalų).

27. Protokooperacija Biotoninių santykių forma, naudinga, bet nebūtina abiem populiacijoms. Ji patinkama augalų ir gyvūnų populiacijose. Varpiniai augalai,augdami kartu su aukštiniais augalais, tarnauja šiems kaip atrama, leidžianti ankštiniams pasiekti didesnį aukštį ir gauti daugiau šviesos. Ankštiniai augalai kaupia dirvoje azotą, kuriuo gali naudotis ir varpiniai.

28. Mutualizmas Mutualizmas – abiem populiacijom naudingi santykiai, kai tarp jų yra glaudus laikinas arba pastovus ryšys, teigiantis naudos abiem populiacijoms. Šie santykiai gali pasireikšti skirtingu sugyvenimo lygiu – nuo nevisiškai būtinų iki būtinų, kai populiacija negali išgyventi viena be kitos. Tipiški mutualistiniai santykiai egzistuoja tarp ankštinių augalų ir azotą fiksuojančių Rhizorbium genties gumbelinių bakterijų. Bakterijos geba paversti laisvą molekulinį azotą, patekusį su oru į jų gumbelių tarpuląsčius, prieinamu ankštiniams augalams ir joms pačioms.