Mais conteúdo relacionado
Mais de Swedbank Lietuvoje (20)
Euro zonos skolų krizė, pristato Nerijus Mačiulis, 2011 12
- 1. Euro zonos skolų krizė
dr. Nerijus Mačiulis
Vyriausiasis ekonomistas
© Swedbank
Lėtėjanti pasaulio ekonomika?
BVP augimas, palygitni su ankstensiu ketvirčiu, %
2.5
EZ Vokietija Prancūzija JK JAV Japonija
2.0
1.5
1.0
0.5
0.0
-0.5
-1.0
2010Q1 2010Q2 2010Q3 2010Q4 2011Q1 2011Q2
© Swedbank
Šaltinis: Eurostat
- 2. Lėtėjanti pasaulio ekonomika?
BVP augimas, palyginti su ankstensiu ketvirčiu, %
2.5
EZ Vokietija Prancūzija JK JAV Japonija
2.0
1.5
1.0
0.5
0.0
-0.5
-1.0
2010Q1 2010Q2 2010Q3 2010Q4 2011Q1 2011Q2 2011Q3
© Swedbank
Šaltinis: Eurostat
Pirkimo vadybininkų indeksas (PMI)
signalizuoja lengvą recesiją
70
65
60
55
50
45
US A
40 UK
Ja pa n
E u r o la n d
35 C h in a
In d ia
30 G lo b a l
S w e de n
25
07 08 09 10 11
S ou r c e: R e u te r s E co W in
© Swedbank
- 3. Federalinės skolos ir BVP santykis didės dar bent kelis metus
© Swedbank
TED spreads – įspėja apie galimą kredito krizę
(skirtumas tarp tarpbankinių palūkanų normų ir trumpalaikių valstybės obligacijų)
5 ,0
P e rc e n t a g e P oi n t s
4 ,5
US A
4 ,0
3 ,5
3 ,0
2 ,5
2 ,0
UK
1 ,5 S weden E M U
1 ,0
0 ,5
Japan
0 ,0
07 08 09 10 11
S o u rc e : R e ute rs E c o W i n
© Swedbank
- 4. Monetarinė ir fiskalinė politikos nukreiptos į
priešingas kryptis
Bazinės palūkanų normos • Monetarinė politika: išlieka ž emos palūkanos ir taikomos
8
kitos netradicinės priemonės
8
7 Australija 7
JK
6 6
• Fiskalinė politika: neaiškus konsolidavimo greitis ir dydis,
5
poveikis augimui, kiti politiniai efektai
5
Procentai
4 4
• Ar yra alternatyvų?
3 Euro 3
zona
2 2
Valdž ios sektoriaus biudž eto balansas ir skola 2010 m., % BVP
1 JAV
1
-35
Švedija BIUDŽ ETAS
0 0
Airija
00 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 -30
Šaltinis: Reuters EcoWin
-25
-20
USD, EUR, SEK (thousand billions)
-15
JK JAV Portugalija Graikija
Ispanija
-10 Latvija
Prancūzija PIIGS
Lietuva Kipras Japonija
-5 Euro zona
Danija Italija
Suomija Vokietija Belgija
0
Estija Švedija
SKOLA
5
0 50 100 150 200 250
© Swedbank
Šaltinis: Reuters, Swedbank 7
Kaip sumaž inti įsiskolinimus?
Skolos ir BVP santykis, %
250
Graikija Italija Japonija JAV EZ Švedija Airija 219
200
159
150
128
107
100
96
50 41
0
1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Šaltinis: OECD
1. Ekonomikos augimas (vienintelis š altinis – besivystančios rinkos)
2. Taupymas, stagnacija (japoniš kas scenarijus)
3. Infliacija arba finansinės represijos (neigiamos realios palūkanos)
4. Nemokumas (tikėtinas tik maž ose š alyse)
© Swedbank
- 5. Procentai
© Swedbank
Galimi EZ valstybių skolų krizės vystimasis
Neleisti nei vienai euro zonos
Atskirti mokias ir nemokias valstybes. valstybei bankrutuoti,
Pirmosioms suteikti neribotą paramą, visoms už tikrinti finansavimą
antrųjų skolą restruktūrizuoti.
EZ šalies
bankrotas
1. Sustiprinti Europos bankų Pereiti nuo trumpalaikio ir griež to
likvidumą ir kapitalą finansų konsolidavimo prie ilgalaikių,
2. Už tikrinti, kad bankrotas negresia augimą skatinančių reformų
Sisteminė
kitoms EZ valstybėms
finansų krizė ES
Bendros obligacijos,
Sukurti sistemą, leisiančią už tikrinti
ECB “paskutinis skolintojas”,
Pavojus fiskalinę drausmę ir išvengti panašių
Euro zonos EFSF -> ESM,
tolimesnei ES problemų ateityje
skilimas etc.
© Swedbank integracijai
- 6. Procentai
© Swedbank
Geros dienos!
Nemokamų ekonominių naujienų ir tyrimų prenumerata:
WWW.SWEDBANK-RESEARCH.COM
© Swedbank