2. Retorinis klausimas, kylantis kiekvienam
priešmokyklinio ugdymo grupės
pedagogui.
Kaip sudominti vaikus, kad jie, būdami
ikimokyklinėje
įstaigoje,
galėtų
sukaupti
dėmesį,
reikštų
savo
mintis,
kalbėtų,
pasakojimu išreikštų matytus įvykius, vaizdus,
inscenizuotų, vaidintų, persikūnytų į personažus,
kad jiems tai būtų įdomu ir jie to norėtų.
• O DAROME TAIP ...
3. O DAROME TAIP ...
kasdien keliaujame į pasaką;
prieš miegą skaitome storas knygas, kuriose
yra tik viena ilga pasaka (knygą skaitome
vieną, dvi, o kartais net tris savaites);
kasdien, prieš pradėdami skaityti pasakos
tęsinį, vaikai prisimena, ką skaitėme praeitą
dieną ir kuo baigėme (taip laviname atmintį
ir turtiname kalbėjimo įgūdžius);
per metus perskaitytų knygų nepadedame į
lentyną, metų gale, grupės veikloje “Mažieji
pasakų herojai” jas prisimename ir bandome
atkurti įvykius iš pasakų:
4. piešiame, aplikuojame, statome statinius,
darome
darbus
iš
įvairios
gamtinės
medžiagos, skiaučių, siūlų, dėžių, balionų ir kt.
Otfrydas Proisleris pasaka PLĖŠIKAS HOCENPLOCAS (nuotraukose
stebuklingi močiutės moliūgai, braškių, vanilinių ledų, plaktos
grietinėlės skonio ... )
6. Nuotraukoje
vaikai lenda į
vaiduoklio urvą.
Būtini atributai:
žibintas, siūlų
kamuolys
(“pririštas prie
medžio šalia
urvo”), kad būtų
įmanoma sugrįšti
atgal jei užges
žibintas.
Stebukingi
akiniai, kad
nepridulkėtų
akys ir viską
užfiksuotų
(sutiktus vorus,
gyvates, peles,
vaiduokliuką
urvo gale).
Otfried Preuβler
Pasaka
VAIDUOKLIUKAS
11. Į pasakų kūrimą įtraukiame šeimas. Sukurtą
“Šeimos pasaką” atneša ir pristato grupėje
patys tėvai su savo vaiku (įtraukia, jeigu
reikia ir kitus vaikus į pasakos vaidinimą);
13. sukurtas pasakas vaidiname kitų grupių
vaikams ir jų tėveliams. Pasakas kuriame
įvairioms progoms MOTINOS DIENAI, Šv.
KALĖDOM, PRIEŠMOKYKLINUKŲ IŠLEISTUVIŲ
ŠVENTEI ir kt.
14. Sukurtas pasakų knygas eksponuojame šalia
įstaigos esančioje VŠĮ “Spindulio” bibliotekos
filiale.
15. PASAKOS:
padeda sukaupti dėmesį;
lavina vaizduotę;
lavina kalbinius įgūdžius, ypač tų, kurie kalba nerišliai;
padeda vaikams įsikūnyti į pasakų herojus, juos
imituoti, pamėgdžioti;
leidžia pažinti kalbos toną, judesių, gestų, mimikų
pamėgdžiojimą;
padeda lavinti meninius įgūdžius, piešiant matytą,
įsivaizduotą, vaidintą pasaką, jos herojus;
padeda
mokytis
gražiai,
taikiai
bendrauti
tarpusavyje, keistis vaidmenimis;
16. moko
patarti
draugui,
išsakyti
savo
nuomonę, kas patiko, kas ne jo vaidyboje
(stebint filmuotą medžiagą, stebint draugo
vaidybą);
įtraukia šeimas į pasakų kūrimą ir grupės
gyvenimą;
skatina bendradarbiavimą ir gražius ryšius su
kitų grupių vaikais, vaidinant jiems;
tvarų ryšį su socialiniais partneriais (pvz.,
konsultuojantis su bibliotekos darbuotojais,
imant knygas, eksponuojant savo gamybos
knygeles bibliotekoje);
17. Prologas
Pasakos padeda ugdyti kūrybingą vaiką. Tai
puiki galimybė įtraukti visus vaikus, net ir
turinčius kalbos sutrikimų, nedrąsius, lėtesnio
temperamento.
Kiekvienas
pasirenka
vaidmenį pagal savo norą taip išsaugomas
individualių vaiko poreikių tenkinimas. Tokiu
būdu vaikai įgauna pasitikėjimo, lavina
kalbinius
įgūdžius,
tampa
drąsesni,
draugiškesni.
Pasaka visada gyvena ir lydi mus vaikystėje, bet labai smagu kai ji užklysta ir pas
suaugusiuosius. Norėkime, kad ne tik pasakose gėris ir grožis triumfuotų. Tegul
kiekvieno vaiko širdutėje pasisėja gėrio sėklutė.
Įsileiskime pasaką kasdien ...