1. Vaistingųjų augalų džiovinimo
bei arbatų paruošimo būdų tyrimai
Liucijus Trinkūnas, 6 kl.
Augustas Jurgaitis, 6 kl.
Domantas Bužinskas, 5 kl.
Mokytojos D. Fedaravičienė,
A. Klebonaitė
Panevėžio r. Dembavos progimnazija
2015 m.
2. ĮvadasĮvadas
Šalia mūsų mokyklos esančiame miškelyje
gausu vaistingųjų augalų. Nutarėme jų prisirinkti,
prisidžiovinti bei išmokti ruošti vaistingąsias
arbatas.
3. Darbo uždaviniaiDarbo uždaviniai
Pririnkti vaistingųjų augalų ir išbandyti įvairius jų
džiovinimo būdus.
Apskaičiuoti, kiek džiovinami augalai netenka svorio.
Ištirti arbatų paruošimui naudojamų indų bei vandens
temperatūros įtaką arbatų kokybei.
4. Darbo metodikaDarbo metodika
Tyrimą atlikome su šiais vaistingaisiais augalais:
aviečių šakelėmis,
gauromečių lapais,
lazdynų lapais,
šeivamedžių žiedynais
šermukšnių vaisiais.
Juos džiovinome:
tamsoje,
šviesoje ant palangės,
pusiau tamsoje,
orkaitėje,
balkone.
5. Kiek džiūdami augalai netenka svorio, apskaičiavome
kiekvieno augalo prieš džiovinimą pasvėrę po 20 g ir
vėl pasvėrę jau išdžiuvusią žaliavą.
6. Kad ištirti, koks arbatų paruošimo būdas yra
geriausias, arbatą ruošėme paprastame puodelyje,
arbatai plikyti skirtame puodelyje, stikliniame
arbatinyje ir termose. Kiekvienos vaistažolės
pasvėrėme po 10 g, užplikėme verdančiu vandeniu ir
stebėjome, kaip kinta temperatūra kas 5 min. Po 15
min. arbatų kokybę įvertinome vizualiai, ragaudami,
testinėmis juostelėmis išmatuodami ph bei vitamino C
kiekį .
16.
Išvados
1. Tinkamiausia vaistinguosius augalus džiovinti tamsoje:
taip džiovinami jie nepakeičia spalvos ir išlieka
kvapniausi.
3. Džiovinami augalai netenka nuo 50 iki 85 % svorio. Tai
priklauso nuo to, kokias augalo dalis džioviname:
daugiausia svorio netenka lapai, o mažiausia – stiebai.
4. Sudžiovintus vaistinguosius augalus reikia laikyti
tamsoje. Laikomi šviesoje išblunka ir netenka kvapo.
5. Vaistingųjų augalų lapų ir žiedų arbatoms ruošti
labiausiai tinka arbatai plikyti skirti puodeliai, o vaisių
arbatai – termosai.