1. Mažieji Saulės sitemos kūnai
Darbą atliko:
Rasa Stankevičiūtė 2D

2. Asteroidai
• Asteroidas– mažytė planeta, mažas (iki
1000 km skersmens) Saulės sistemos
kūnas, skriejantis elipsine orbita.
• Jie būna pailgos ar netaisyklingos formos.
Jų paviršius kietas, nusėtas smūginiais
krateriais.
• Asteroidai neturi atmosferos.

4. Asteroidų kilmė nėra visiškai aiški. Gyvuoja net
hipotezė, kad jie yra planetos, kažkada
skriejusios aplink Saulę anapus Marso orbitos ir
suirusios per kažkokią katastrofą, skeveldros.

5. Asteroidų žiedas
• Asteroidų žiedas (Asteroidų juosta) - platus
tūkstančių asteroidų regionas ties pagrindine
Saulės sistemos plokštuma tarp Marso ir
planetos milžinės Jupiterio orbitų, kurioje skrieja
dauguma (~95 %) asteroidų.
• Pro teleskopą asteroidai atrodo kaip žvaigždės.
Vienintelė galimybė juos atpažinti, tai kiekvieną
naktį stebėti jų judėjimą dangaus fono atžvilgiu.
Dabar asteroidų ieškoma fotografiniu būdu.
Eksponuojant tam tikrą laiką, nuotraukose
žvaigždės išlieka taškeliais, o asteroidas šiek
tiek pajuda, palikdamas tam tikrą pėdsaką.

6. Kometos
• Kometa – mažas kosminis kūnas, skriejantis
aplink Saulę.
• Kometų orbita nuolat keičiasi: jų kilmė yra už
Saulės sistemos ribų ir jos turi polinkį būti
paveiktos pagrindinių planetų, kai prie jų
priartėja. Vienos yra nukreipiamos į Saulę ir
suyra, o kitos nubloškiamos už Saulės sistemos
ribų visam laikui.
• Kometą sudaro trys pagrindinės jos dalys:
branduolys, galva arba koma (susidaro kometos
priekyje) ir uodega. Galva ir uodega susidaro tik
kometai priartėjus prie Saulės.

8. Meteorai
• Meteoras- dar kitaip, paprasto žmogaus,
vadinamas krintančia žvaigžde.
• Žodį "meteoras" mums paliko senovės
graikai, šitaip vadinę viską, kas krinta iš
dangaus. Lietus, kruša ir sniegas buvo
vadinami vandens, o žaibai ir "krintančios
žvaigždes" - ugnies meteorais.

10. • Krintančios žvaigždės
(meteoro) reiškinį sukelia
vadinamasis meteoroidas. Tai
kosminėje erdvėje skriejantis
mažų matmenų (nuo kelių
mikrometrų iki kelių šimtų
metrų) kietasis kūnas – dulkelė
arba ledo gabalėlis.
• Per parą ant Žemės nukrinta
šimtai tonų meteorinių dulkių ir
meteoritų.
• Galima pastebėti, kad būrys
meteorų išlekia tartum iš vieno
taško, esančio kuriame nors
žvaigždyne. Tai meteorų
srautas, vadinamas pagal
žvaigždyną, kuriame yra tas
taškas (radiantas).
• Patys meteoroidai dažniausiai
atsiranda irstant kometoms
arba įvairių kosminių kūnų
susidūrimų metu.

11. • Itin ryškūs meteorai, spindintys ryškiau už
Venerą, yra vadinami bolidais.
• Kartais bolidai matomi ir dienos metu, o jų skrydį
lydi garsus švilpimas ar net sprogimas. Po itin
ryškaus bolido pasirodymo galima tikėtis, kad
ant žemės nukrito dangiškas akmuo -
meteoritas.

12. Astroblemos
• Astroblema- senas (iki kelių šimtų milijonų
metų) ant Žemės paviršiaus, nukritusio,
didelio meteoroido, sudarytas krateris, per
ilgą laiką dėl erozijos prisipildęs
nuosėdinės medžiagos.
• Asteroidas išmuša kraterį, kurio skersmuo
nuo 20 iki 60 kartų didesnis už asteroido
skersmenį. Kraterio dydis priklauso nuo
susidūrimo greičio ir asteroido sudėties.

13. Visoje Žemėje žinoma ~100 astroblemų. Didžiausia
žinoma astroblema yra Čiksulubo krateris ties Jukatano
pusiasalio krantu (Meksika) – jos skersmuo ~180 km.
Manoma, kad šį kraterį išmušė maždaug 10 km dydžio
asteroidas. Jo kritimas buvo dinozaurų žūties visoje
Žemėje priežastis.

14. Lietuvoje žinomos ~5 km skersmens
Mizarų (Lazdijų rajonas) ir ~8 km
skersmens Veprių (Ukmergės rajonas)
astroblemos.

15. Pabaiga