O slideshow foi denunciado.
Utilizamos seu perfil e dados de atividades no LinkedIn para personalizar e exibir anúncios mais relevantes. Altere suas preferências de anúncios quando desejar.
Lentvario parkas kaip
pittoresque išraiškos erdvė
Steponas Deveikis
Plenero „Lentvario parko slėpiniai”,
skirto parkų kūrė...
Pranešimo tikslas ir uždaviniai
Apžvelgti Lentvario parko kūrimo
principus ir išraiškos priemones,
atsakant sau ir auditor...
Informacijos šaltiniai
Association Édouard André (1840-
1911) biuleteniai. Juose skelbiama
naujausia informacija ir atradi...
Lentvario parkas/Landwarowo. Inventorizacija
http://www.heritage.lt
Lentvario parkas. Ikonografija
1887
20 a. pradžia
Sąvoka Pittoresque
Les jardins pittoresques en
Europe seminaras Versalio AAM
(2007)
Le jardin pictural (aussi le terme, di...
Sąvoka Pittoresque
ir prancūziškasis mišrus stilius
Sąvoka pittoresque siejasi su angliškuoju picturesque, 18 a. gamtiškoj...
Gabriel Thouin
(1747-1829)
…ir jo Plans raisonnés de toutes
les espèces de Jardins, 1820
(taip pat 1838 ir Paris: Claude T...
© G.Thouin, 1820
Anglų stiliaus transformacijos
G. Thouin kitaip kodifikuoja šį stilių – ji
suprancūzindamas. Prancūziškasis
anglų stiliaus...
Kūrybos inspiracijos: Jardin des Plantes
Kūrybos inspiracijos: Vincennes
© Foto V. ir S. Deveikių, 2007 m. gegužė
Kūrybos inspiracijos: Buttes-Chaumont ir kt.
Buttes-Chaumont (Biut-Šomono) parkas įrengtas
gipso karjerų vietoje; atidarytas lankymui 1867 m.
Čia vykdyti didžiuliai že...
Kūrybos apraiškos: Anglija, Liverpool
1872 metais įkurto parko
projekte (1867) buvo
numatytas jo finansavimas
parduodant šalia parko
suprojektuotus žemės sklypu...
Kūrybos apraiškos: Cognac, 1891
Lentvario parkas: uolos, les pittoresques…
Ce parc garde un système des grottes
avec cascades, ponts en pierre et des
autr...
Lentvario parkas – planų transformacijos…
2008 m. 1940 m.
Vaivos ir Stepono Deveikių parengta Lentvario dvaro
parko istori...
Lentvario dvaro sodyba. Tyrimai ir apybraiža
Renė Andrė
(1867-1942) ir
jo eskizai
Renė Andrė
eskizai
Jules Buyssens
(1872 – 1958),
manoma, kad jis
dirbo ir Lentvaryje
Lentvario parkas – kūrybinių principų iliustracijos
2007-05-20, foto V. ir S. Dev.
Parterio planas, 1899
© Archives ENSP; Édouard André, 1899
Estetinės kategorijos ir sąvokos
Pagal grožio supratimą Ed. Andrė skirsto žmones į 4 kategorijas:
• laukinį, neturintį sup...
Uolos…
• „Uolos išdėstomos deramu atstumu nuo gyvenamosios vietos. Per daug
priartintos ir per didelės jos sumenkina savo ...
Uolos…
• ...Pusiau palaidojus akmens luitus kalvos šone ar netoli viršūnės, jų įtrūkimuose
įterpiami alpiniai augalai. Jei...
Lentvario parko planai –
kraštovaizdžio architektų pieš.,1959; 2007
← 1959 ↑2007
Prielaidos, hipotezės, nauji faktai
E.F.André pats asmeniškai Lietuvoje lankėsi 2 ar 3 kartus. Jis vadovavo
darbams, atsių...
Svarbi pažinimo vieta - Palangos parkas
© Archives ENSP; Édouard André, 1899
Mokymo priemonės Versalio sodininkystės mokyklai
Laikmečio (1900) parkų pavyzdžiai
Tapybiško parko modelis:
Varengeville-sur-Mer, Bois des Moutiers
Apibendrinimas, išvados
E.F.André kūrybai didelį poveikį darė XIX a. antrosios pusės Paryžiaus viešųjų parkų ir
promenadų ...
Publikacijos
• Le parc des Buttes-Chaumont / G.Plazy, A. Legrain. – Paris:
Flammarion, 2000.
• Deveikis S., Deveikienė V. ...
Veikimo būdai
MENAS PAVELDUI ir kitos akcijos
Informacija vietose lankytojui.
Meninės – pramoginės akcijos.
Meninės akcijo...
Dėkojame už dėmesį, klausimus…
Lentvario parkas kaip pittoresque išraiškos erdvė
Lentvario parkas kaip pittoresque išraiškos erdvė
Lentvario parkas kaip pittoresque išraiškos erdvė
Lentvario parkas kaip pittoresque išraiškos erdvė
Lentvario parkas kaip pittoresque išraiškos erdvė
Lentvario parkas kaip pittoresque išraiškos erdvė
Próximos SlideShares
Carregando em…5
×

Lentvario parkas kaip pittoresque išraiškos erdvė

1.625 visualizações

Publicada em

Plenero „Lentvario parko slėpiniai”, skirto parkų kūrėjui ir teoretikui E. F. Andrė, seminaras Lentvaryje, 2010-07-16.

Pranešimo tikslas ir uždaviniai

Apžvelgti Lentvario parko kūrimo principus ir išraiškos priemones, atsakant sau ir auditorijai, ar Lentvario parkas yra E.F. Andrė kūrybos apoteozė, ar ankstesnės kūrybos citatų, replikų, detalių visuma.
Provokuoti ir skatinti plenero “Lentvario parko slėpiniai” dalyvius ieškoti tų slėpinių.
Nurodyti ankstesnes ir naujausias publikacijas, informacijos šaltinius, atskleisti naujausius faktus ir detales.

Publicada em: Turismo, Negócios, Imóveis
  • Seja o primeiro a comentar

Lentvario parkas kaip pittoresque išraiškos erdvė

  1. 1. Lentvario parkas kaip pittoresque išraiškos erdvė Steponas Deveikis Plenero „Lentvario parko slėpiniai”, skirto parkų kūrėjui ir teoretikui E. F. Andrė, seminaras Lentvaryje 2010-07-16
  2. 2. Pranešimo tikslas ir uždaviniai Apžvelgti Lentvario parko kūrimo principus ir išraiškos priemones, atsakant sau ir auditorijai, ar Lentvario parkas yra E.F. Andrė kūrybos apoteozė, ar ankstesnės kūrybos citatų, replikų, detalių visuma. Provokuoti ir skatinti plenero “Lentvario parko slėpiniai” dalyvius ieškoti tų slėpinių. Nurodyti ankstesnes ir naujausias publikacijas, informacijos šaltinius, atskleisti naujausius faktus ir detales.
  3. 3. Informacijos šaltiniai Association Édouard André (1840- 1911) biuleteniai. Juose skelbiama naujausia informacija ir atradimai, tezės ir hipotezės, faktai. Journées des Parcs Édouard André, 2007 05 24-25 Versalio aukštojoje nacionalinėje architektūros mokykloje – seminaras, kur pranešimą skaitė ir Vaiva Deveikienė. LKAS išvyka į Paryžių ir Normandiją, 2007 05 26 – 06 06. Foto medžiaga, užrašai. Parko tyrimų medžiaga, 2008 Publikacijos, 2008 – 2010 (kiek vėliau…) Renė Andrė užrašų knygelių konspektas, laiškų (1898-1899) faksimilės, asmeninis pranešimo autoriaus archyvas.
  4. 4. Lentvario parkas/Landwarowo. Inventorizacija http://www.heritage.lt
  5. 5. Lentvario parkas. Ikonografija 1887 20 a. pradžia
  6. 6. Sąvoka Pittoresque Les jardins pittoresques en Europe seminaras Versalio AAM (2007) Le jardin pictural (aussi le terme, dit par R.Mallet au Parc des Moutiers, 2007) Larousse žodynas, 1994: Pictural - qui se rapporte à l’art de la peinture; liet: tapybiškas Pittoresque – qui frappe l’attention par ses qualités particulières; original, vivant. Ex. Village pittoresque Lietuviškai: vaizdingas, dailingas; vaizdingumas (Pranc.-liet. Žodynas) Kita versija – pittoresque iš ital. pittore, tapyti, t.y. vaizdas, kurį galima tapyti. Jardin paysager anglais du 18e siècle, influencé par le desir créer paysages à la maniere des peintres (G.van Zuylen,1994) H.Repton. …before H.Repton. …after Pittoresque, 1823
  7. 7. Sąvoka Pittoresque ir prancūziškasis mišrus stilius Sąvoka pittoresque siejasi su angliškuoju picturesque, 18 a. gamtiškojo parko modeliu. Parkotyros grandai teigia, kad britas valstybininkas Joseph Addison (1672-1719) ir poetas Alexander Pope (1688-1744), taip pat Stephen Switzer ir Horare Walpole (1717-1797) buvo šio stiliaus teoretikai. W.Kent (1685-1748) ir L.Brown (1716-1783) buvo naujojo stiliaus praktikai. Sakoma, kad sausas griovys (ha-ha) vietoj tvoros leido pamatyti, kad parko/sodybos gamtinė aplinka irgi yra parkas. Humphry Repton (1752-1818) buvo L.Brown’o pasekėjas ir paliko mums 4 savo raudonąsias knygas Red Books su pavyzdžiais before-after. Jean-Jacques Rousseau (1712-1778) – Prancūzijoje, Šilerio ir Goethe – Vokietijoje filosofinė mintis; dailininkų Claude Lorrain (1600-1682), Nicolas Poussin (1615-1675), Hubert Robert ( 1733-1808) tapyba – štai tie šaltiniai naujam to laikmečio Europos parkų menui. Prancūziškojo mišraus stiliaus pagrindas yra anglų gamtovaizdiškojo stiliaus samplaika su prancūziškuoju geometrizmu (gal Dekarto, gal A. Le Notre įtaka)
  8. 8. Gabriel Thouin (1747-1829) …ir jo Plans raisonnés de toutes les espèces de Jardins, 1820 (taip pat 1838 ir Paris: Claude Tchou- Bibliothèque des introuvables, 2004. ISBN 2-84575-209-1) Jo giminė André Thouin (1646-1724) buvo botanikas dirbęs su Bernard de Jussieu (1699-1777) Paryžiaus Jardin des Plantes, Muséum national d’histoire naturelle (nuo1793) Manytina, kad E.F. Andrė skaitė šį veikalą, pagaliau pats dirbo Muséum national d’histoire naturelle ir jo parke. Antroji reikšminga paskata galėjo būti H.Reptono Theory and Practice of Landscape Gardering.- London, 1816
  9. 9. © G.Thouin, 1820
  10. 10. Anglų stiliaus transformacijos G. Thouin kitaip kodifikuoja šį stilių – ji suprancūzindamas. Prancūziškasis anglų stiliaus parko modelis paremtas takų, alėjų, juosiančių apvalias pieveles, ir masyvų-salelių išdėstymu. Po 1860 m. tokie modeliai vyrauja daugelyje Prancūzijos viešųjų municipalinių parkų. Tai mišrus stilius, style mixte. Toks stilius suklesti barono Haussmann’o (1809-1891) epochos Paryžiaus miesto parkuose. Jį sėkmingai taiko J- Ch.Ad. Alphand (1817-1891) – inžinierius ir kraštovaizdžio formuotojas su Barillet-Deschamps (1824-1875), Paryžiaus sodininku. Jų komandoje ir E.F.Andrė.© Les fabriques. G.Thouin, 1820
  11. 11. Kūrybos inspiracijos: Jardin des Plantes
  12. 12. Kūrybos inspiracijos: Vincennes © Foto V. ir S. Deveikių, 2007 m. gegužė
  13. 13. Kūrybos inspiracijos: Buttes-Chaumont ir kt.
  14. 14. Buttes-Chaumont (Biut-Šomono) parkas įrengtas gipso karjerų vietoje; atidarytas lankymui 1867 m. Čia vykdyti didžiuliai žemės paviršiaus formavimo ir aprūpinimo vandeniu darbai. Inžinerijos triumfas.
  15. 15. Kūrybos apraiškos: Anglija, Liverpool
  16. 16. 1872 metais įkurto parko projekte (1867) buvo numatytas jo finansavimas parduodant šalia parko suprojektuotus žemės sklypus.
  17. 17. Kūrybos apraiškos: Cognac, 1891
  18. 18. Lentvario parkas: uolos, les pittoresques… Ce parc garde un système des grottes avec cascades, ponts en pierre et des autres éléments pittoresques
  19. 19. Lentvario parkas – planų transformacijos… 2008 m. 1940 m. Vaivos ir Stepono Deveikių parengta Lentvario dvaro parko istorinės ir meninės raidos apybraiža, 2008 pateikia ir daugiau senosios kartografijos, topografijos ir ikonografijos
  20. 20. Lentvario dvaro sodyba. Tyrimai ir apybraiža Renė Andrė (1867-1942) ir jo eskizai
  21. 21. Renė Andrė eskizai Jules Buyssens (1872 – 1958), manoma, kad jis dirbo ir Lentvaryje
  22. 22. Lentvario parkas – kūrybinių principų iliustracijos 2007-05-20, foto V. ir S. Dev.
  23. 23. Parterio planas, 1899 © Archives ENSP; Édouard André, 1899
  24. 24. Estetinės kategorijos ir sąvokos Pagal grožio supratimą Ed. Andrė skirsto žmones į 4 kategorijas: • laukinį, neturintį supratimo apie grožį; • kaimietį, matantį grožį tik materialinėse vertybėse; • kultūringą žmogų, besidžiaugiantį grožiu; • filosofą, kuris ne tik džiaugiasi, bet ir nagrinėja grožio efektą ir poveikį intelektualui, jausmams, kūrybingumui. Trys stiliai: geometrinis, gamtovaizdiškasis ir kompozicinis (mixte) ir trys parkų žanrai: Didingi parkai atidengia impozantiškas panoramas kalvotoje teritorijoje ar kalnuose; Linksmi parkai (ludique, pastoral) – tai daugiausia kaimo rezidencijos su švelniais pastoraliniais vaizdais; Laukinis parkas komponuojamas iš natūralių elementų. Jame tenka išryškinti keletą gražių laukinio gaivalo elementų – gražių medžių ar uolų, veržlią kaskadą. Svarbu pažinti ir naudoti tai, kas patraukia žvilgsnį: didinga, tapybiška (brutal, majestique, pittoresque, pastoral…)
  25. 25. Uolos… • „Uolos išdėstomos deramu atstumu nuo gyvenamosios vietos. Per daug priartintos ir per didelės jos sumenkina savo svarbą, labai mažos jos atrodo vaikiškai. Jos privalo formuoti paveikslo pagrindą antrame ar galiniame plane, jei jos yra matomos, arba turėti vietą specialioje paslėptoje scenoje, jei yra įmanoma jas atskirti nuo ansamblio. Reikia pabrėžti, kad iš esmės uoloms, ypač grotoms yra tinkamiausios tolimos parko vietos. Šios konstrukcijos nesiderina prie peizažo, jei yra matomos per rūmų langus, jų charakteriui būdinga vienatvė. • Uolų masyvas niekada neturi būti izoliuotas. Palyda joms yra būtina. Jei jos sudaro natūralią grupę ant kalvos, augalija galima užmaskuoti šios grupės pabaigą, kas sudarys tęsinio įspūdį po medžiais. • Izoliuoti akmenys, išbarstyti šlaite, leidžia nuspėti netoliese esant uolų masyvą, kuris niekada negali netikėtai iškilti, be keleto atskirų blokų palydos. • Dažniausiai žemos uolos laikomos geresniu skoniu nei labai iškilusios; didinant jų išsikyšimą (norint jas padaryti dideles), yra geriau iškasti jų pamatą nei iškelti į aukštį. • Uolos lygiose vietovėse yra prasto skonio pavyzdys, jei jų proporcijos yra perdėtos ir, jei jų negalima interpretuoti kaip natūraliai susiformavusių. • Ir taip gražios kaskados dar labiau jaudina jas sukūrus iš uolų. Dėl drėgmės ant jų paviršiaus išsivysto samanų augalija ir susikuria tonų įvairovė, kuri greitai nutrina pradinį dirbtinumo efektą. …“
  26. 26. Uolos… • ...Pusiau palaidojus akmens luitus kalvos šone ar netoli viršūnės, jų įtrūkimuose įterpiami alpiniai augalai. Jei tokia vieta yra netoli nuo gėlių sodo ar gyvenamosios vietos, keletas egzotinių augalų gali įsimaišyti tarp vietinių rūšių; ir priešingai, jie yra draudžiami, jei scena yra pasislėpusi tolimame laukinės gamtos kampelyje. • ...šie efektai įgauna dar daugiau šarmo, jei jie derinami su vandeniu. Jo telkinių pakrantėje ar ant gretimų žemės pakilimų sumaniai numesti keli akmenys (uolos) sudaro dingstį įvairių augalų rūšių auginimui, kurių efektas kitu atveju negalėtų pasireikšti. Reikia pasirūpinti, kad takelis eitų netoli šios mažos puošnios gamtos scenos. Šio tipo takelis nenusileidžia jokiam kitam parko puošybos elementui. Aš žinau daugybę pavyzdžių Anglijoje, beveik visi gražūs... Visais atvejais takelis vingiuojantis tarp tokių šlaitų sudarys geresnį įspūdį už tiesią alėją, nesiderinančią prie vaizdingos augalijos. Jos kompozicijos taip pat gali keistis, jei bordiūras yra ilgas, šalia uolas kertančio įdubusio takelio, vos matomo, bet suteikiančio galimybę aplankyti vieną po kitos augalų kolekcijas ir jas prižiūrėti be vargo“. Citatos iš E. Andrė veikalo „Sodų menas“
  27. 27. Lentvario parko planai – kraštovaizdžio architektų pieš.,1959; 2007 ← 1959 ↑2007
  28. 28. Prielaidos, hipotezės, nauji faktai E.F.André pats asmeniškai Lietuvoje lankėsi 2 ar 3 kartus. Jis vadovavo darbams, atsiųsdamas į kuriamus parkus Palangoje ir prie Vilniaus savo bendradarbius, daug kūrybinio proceso patikėdamas savo sūnui René. Lentvario parkas (kaip beje ir kiti) – aiškus kūrybinio kolektyvo, vadovaujamo E.F.André darbo rezultatas. Naujausios publikacijos ir informacijos šaltiniai nurodo keletą Lietuvoje dirbusių bendradarbių pavardžių: Jules Buyssens (Biuisenas), Boisard (Buazaras). Lenkų autorės, nurodo dar keletą abejotinų pavardžių. Tačiau vieninga nuomonė, tą tvirtina ir Florence André Olivier, kad tiek Palangoje, tiek Lentvaryje dirbo uolų specialistas (Boisard?). Lietuvoje turimos laiškų faksimilės, René André užrašų knygelių konspektai galėtų būti puiki parkų kūrimo proceso pažinimo medžiaga, tačiau reikėtų vengti kategoriškų išvadų. Darbo maršrutų ir kūrybos principų pažinimas Lietuvoje dar laukia savo eilės. Reikia tęsti palyginamąją analizę… 2007 - 2010 m. plenerų dalyviai gali prisidėti, atrasti, pagrįsti, fiksuoti… Verta studijuoti autentiškus leidinius.
  29. 29. Svarbi pažinimo vieta - Palangos parkas © Archives ENSP; Édouard André, 1899
  30. 30. Mokymo priemonės Versalio sodininkystės mokyklai
  31. 31. Laikmečio (1900) parkų pavyzdžiai
  32. 32. Tapybiško parko modelis: Varengeville-sur-Mer, Bois des Moutiers
  33. 33. Apibendrinimas, išvados E.F.André kūrybai didelį poveikį darė XIX a. antrosios pusės Paryžiaus viešųjų parkų ir promenadų kūrimo patirtis ir teoriniai apibendrinimai leidiniuose, kurių Prancūzijoje vien XIX a. buvo per 20 ir didžioji jų dalis kalbėjo apie Jardins pittoresques. Ypač vaisingi leidyboje 1867 m., kai išleidžiami A.Mangin, A.Lefevre, F.Duvilliers- Chasseloup, A.Alphand leidiniai. O kur dar angliškoji patirtis ir leidiniai… Tikėtina, kad didelę įtaką E.F.A. darė G.Thouin’o ir A.Alphand’o darbai, leidiniai. Haussmann’o Paryžiuje įgyta patirtis – sėkmingai taikoma kitur, taip pat ir Lietuvoje, Tiškevičių dvarų sodybose, kur E.F.A. atvyko kaip subrendęs menininkas, teoretikas ir projektų vadovas su patikima komanda. Pittoresque principai taikomi plane, architektūros elementuose (fabrique pittoresque), uolų ir žemės paviršiaus sprendimuose, želdiniuose (le pittoresque des plantes indigènes). Parinkdamas želdinių asortimentą, E.F.A. pirmenybę teikia vietiniams augalams, introdukuotoms rūšims atiduodamas artimiausias prie rūmų esančias dalis. Lentvario parkas yra gausiausiai pittoresque išraiškos priemonių turintis E.F.A. parkas Lietuvoje – gerai suraizgyti, suvingiuoti takeliai, akmeninių pakopų laipteliai, grotos ir kaskados, dirbtinės uolos, medžių deriniai - guotai ir vienišiai – sujungti į visumą. Medinių kelmų, šakų imitacijos dar raiškesnės nei Palangoje ar Užutrakyje. E.F.A. stilius yra mišrus (style mixte). Prigijęs terminas – prancūziškasis anglų stilius.
  34. 34. Publikacijos • Le parc des Buttes-Chaumont / G.Plazy, A. Legrain. – Paris: Flammarion, 2000. • Deveikis S., Deveikienė V. Lentvario dvaro sodyba parkotyros ir parkotvarkos žvilgsniu // Žemėtvarka ir melioracija, 2000, Nr. 2, p.72- 77; taip pat Voruta, 2001-10-20, Nr. 20(494), p. 4-5; prieiga per internetą http://www.is.lt/traku.zeme/rajonas/lentvarioparkas.htm • Deveikis S. Edouard’o Andrė architektūrinių sprendimų principai ir dendroflora// Dendrologia Lithuaniae, t. 4. – Vilnius, 1998. –p.100-104 • Edouard André (1840-1911). Un paysagiste botaniste sur les chemins du monde/ sous la direction F.André et S.Courtois. – Paris: Editions de l’ Imprimeur, 2001. • http://paris1900.lartnouveau.com/paris_les_jardins.htm • Narkowicz L. Ordynacja Tyszkiewiczowska na Zatroczu. – Warszwa: DiG, 2007. • Omilanowska M. //Lietuvos dailės muziejus. Metraštis 9, 2005 m. I dalis. – Vilnius, 2007. P. 86-117
  35. 35. Veikimo būdai MENAS PAVELDUI ir kitos akcijos Informacija vietose lankytojui. Meninės – pramoginės akcijos. Meninės akcijos traukia lankytojus, teikia informacijos. Informacijos sklaida, VR
  36. 36. Dėkojame už dėmesį, klausimus…

×