Motiejus Kazimieras Sarbievijus

1. M. K.
SARBIEVIJUS

2. FOTO

3. 1595 – 1640
METAI

4. BIO

5. SJ ( l o t . S o c i e t u s J e s u )
A R B A JĖZUITAI
BIO

6. Žymiausias lotyniškai rašiusių XVII a. Europos poetų.
BIO

7. Jėzuitams įkūrus Vilniaus akademiją (universitetą), čia ėmė
plūsti mokytis daug gabių jaunuolių iš Lietuvos, Lenkijos ir kitų
Europos šalių. Tarp jų buvo ir garsiausias lotyniškai rašęs
Lietuvos baroko poetas – Motiejus Kazimieras Sarbievijus
(1595–1640). Tiesa, jis gimė ne Lietuvoje ir nebuvo lietuvis –
mozūrų kilmės, gimęs Lenkijoje, Sarbievo kaime. Tačiau
Lietuvoje Sarbievijus praleido nemažą gyvenimo dalį, poezijoje
apdainavo jos gamtos grožį, o jo biografija glaudžiai susijusi su
Kražių kolegija ir ypač Vilniaus universitetu. Sarbievijus dar
gyvas tapo klasiku; amžininkai jį pagarbiai vadino „krikščionių
Horacijumi“ arba „sarmatų Horacijumi“ (sarmatais tuo metu
poetiškai buvo vadinami Rytų ir Vidurio Europos kraštai).
BIO

8. KELIAI ATVEDĘ Į ROMĄ
BIO

9. Į Vilnių Sarbievijus atvyko 1612 m. ir būdamas 17 metų įstojo į
jėzuitų naujokyną (čia priimdavo jaunuolius, apsisprendusius
tapti vienuoliais jėzuitais). Jėzuitų kolegijose ir akademijose
studijos trukdavo ilgai; studentai ne tik mokėsi, bet ir dėstė. Po
dvejų naujokyne praleistų metų Sarbievijus studijavo filosofiją
Braunsberge, dėstė poetiką Kražių ir Polocko jėzuitų kolegijose
(1617–1620). Kražiuose Sarbievijus parašė pirmuosius poetinius
kūrinius, kuriuose gražiai vaizduojama Kražių apylinkių gamta, į
lotynišką tekstą įpinami lietuviški vietovardžiai, politinio
gyvenimo fragmentai.
BIO

10. 1620 m. Sarbievijus pradėjo teologijos studijas Vilniaus
universitete. Tuometinis universiteto rektorius, lietuvis jėzuitas
Jonas Gruževskis (apie 1578–1646) planavo praplėsti
universitetą, parengti naujų profesorių – dauguma jų buvo atvykę
iš kitų kraštų, o savų trūko. Rektorius parinko tinkamus studijoms
Romoje kandidatus – juo tapo ir Sarbievijus.
BIO

11. Čia jis studijavo teologiją, daug laiko skyrė Romos praeities
tyrimams, rinko medžiagą apie romėnų mitologiją,
archeologiją. Plėsdamas antikinės literatūros žinias, skaitė
autorius, kurių nebuvo mokyklinėje programoje. Romoje
atsiskleidė ir suklestėjo Sarbievijaus poetinis talentas: čia jis
viešai skaitė savo poeziją, poetikos teorijos paskaitas.
Pripažinimo sulaukė jo poezijos rinkinys „Trys lyrikos eilėraščių
knygos“ (Lyricorum libri tres), išleistas 1625 m. Vokietijoje,
Kelne.
BIO

12. KARJEROS PABAIGA ŠLOVĖS
VIRŠŪNĖJE
BIO

13. Sarbievijaus „Romos laikotarpis“ – labiausiai „legendomis
apaugęs“ jo gyvenimo tarpsnis. Į kai kuriuos klausimus aiškių
atsakymų nėra ir šiandien. Buvo ar nebuvo Sarbievijus Romoje
vainikuotas laurais? Kalbėta (ir iki šiol tikima), kad Romoje
popiežius jam uždėjo laurų vainiką, – taip kitados buvę
vainikuoti Dantė ir Petrarka. Tačiau šis faktas nėra pagrįstas
tiesioginiais šaltiniais. Kita „Romos mįslė“ – neaiškios
priežastys, dėl kurių 1625 m. Sarbievijus buvo netikėtai
„parsiųstas“ į Vilnių.
BIO

14. Viena „legendinė“ versija – tuo buvo suinteresuotas popiežius
Urbonas VIII, pats irgi poetas, jautęs populiarėjančio jauno
talentingo „sarmatų“ poeto konkurenciją. Pasak kitos versijos,
Sarbievijų išsiųsti iš Romos pasirūpino Jėzuitų ordino vadovybė:
jaunasis jėzuitas pernelyg puikavosi savo pasiekimais, norėta jį
apsaugoti nuo tuščios šlovės pagundų. Prieš palikdamas Romą
Sarbievijus susitiko su popiežiumi ir, anot kai kurių mokslininkų,
gavo iš jo aukso žiedą (ar laurų vainiką?). Taigi Sarbievijus
amžininkų ir vėlesnių kartų sąmonėje išliko poetu laureatu
(poeta laureatus).
BIO

15. Paskutiniais gyvenimo metais, dirbdamas valdovo
pamokslininku, Sarbievijus kūrybai laiko turėjo mažiau, jį slėgė
dvaro intrigos, kamavo ligos. Apie šiuos metus nemažai žinių
teikia jo laiškai bičiuliui vyskupui Stanislovui Liubienskiui.
„Niekad nesu laimingesnis, negu būdamas vienas“, – užsiminė
paskutiniame išlikusiame laiške. Tačiau ir tuo sunkiu laiku
kūrybos neapleido. Mirė Sarbievijus Varšuvoje 1640 metais.
BIO

16. SARMATŲ HORACIJUS
NENUSILEIDŽIA ROMĖNUI
BIO

17. Sarbievijaus poezijoje susikerta daugybė antikinių ir
krikščioniškų įtakų, pagal baroko literatūros madą antikiniais
įvaizdžiais reiškiamos krikščioniškos tiesos.
BIO

18. Sarbievijaus kūryba ilgai išliko populiari Europoje. Nuolat
pildomas lyrikos rinkinys poetui gyvam esant išleistas dar 5
kartus; 1632 m. leidimą puošia flamandų tapytojo Peterio
Pauliaus Rubenso (1577–1640) graviūra. Po mirties iki XVIII a.
pab. jo lyrikos rinkinių leidimai buvo pakartoti daugiau kaip 50
kartų. Jo poezija buvo verčiama į anglų, vokiečių, prancūzų,
italų, čekų, lenkų, lietuvių kalbas, imituojama daugelio XVII–
XVIII a. poetų. Net Oksforde ją skaitė ir studijavo vietoje
Horacijaus eilėraščių. Sarbievijaus vardu pavadintas vienas
gražiausių Vilniaus universiteto kiemų; čia rasime jo paminklinę
lentą ir paveikslus, kuriuose jis įamžintas dailininkų. Poeto
laureato šlovė – pavyzdys, kaip šaltiniais neparemta legenda
įsitvirtina istorinėje vaizduotėje.
BIO

19. KŪRYBA
BIO

20. SARBIEVIJAUS KŪRYBOJE
SKIRIAMI 3 ETAPAI:
1. Iki išvykstant į Romą
2. Studijuojant Romoje
3. Grįžus iš Romos
BIO

21. Pirmuoju kūrybos laikotarpiu M.K.Sarbievijus daugiausia rašė
panegirikas, taip pat sukūrė keletą epitalamijų.
1

22. Antruoju kūrybos laikotarpiu Sarbievijus palaipsniui tolo nuo
emocingo retoriškumo, jo mintis tapo racionalesnė, raiška -
paprastesnė.
2

23. Trečiojo laikotarpio poeziją būtų galima pavadinti "literatūriniu
žaidimu": rašomos antikinių ar biblinių tekstų parodijos ir
palinodijos, siekiant sukomponuoti skirtingų stilių, idėjų,
kultūrų mozaiką.
3

24. Per tą laiką buvo parašyti ir išleisti visi
svarbiausi M.K.Sarbievijaus kūriniai.
BIO

25. Jo eileraščiai buvo išversti į
anglų, prancūzų, čekų,
italų,vokiečių kalbas.
BIO

26. Sarbievijaus kūryboje daug
dėmesio skiriama
lietuviškajai tematikai.
BIO