3. Iistorija
• TOKIJAS SENIAU BUVO
MAŽAS ŽVEJŲ KAIMAS, Jis tapo de facto Japonijos
VADINTAS EDO. MANOMA, sostine nepaisant to, kad
KAD MIESTAS ĮKURTAS imperatorius
APIE XV A. VID. EDO gyveno Kiote. 1869 m. iš Kioto
PAVADINIMU. 1457 M. OTA į Edą buvo perkelta Japonijos
DOKAN ČIA PASTATĖ EDO imperatoriaus rezidencija ir
PILĮ. 1590 M., TOKUGAVA miestas
IEJASU PADARĖ EDO SAVO pervadintas Tokijumi (Rytų
REZIDENCIJA IR, JAM sostine, t. y. esančia į rytus
TAPUS ŠIOGŪNUI 1603 M., nuo ankstesnės sostinės –
MIESTAS TAPO VISĄ ŠALĮ Kioto).
APIMANČIOS KARINĖS
VYRIAUSYBĖS CENTRU.
VĖLESNIU EDO
LAIKOTARPIU, EDO
MIESTAS IŠAUGO Į VIENĄ
DIDŽIAUSIŲ PASAULIO
MIESTŲ, KURIAME
GYVENTOJŲ SKAIČIUS
LENKĖ MILIJONĄ.
4. Geografija
Tokijo teritorija yra ištęsta 90 km iš rytų į
vakarus ir 25 km iš šiaurės į pietus,
rytuose ribodamasi su Čibos prefektūra,
vakaruose – su Jamanašio prefektūra,
pietuose - su Kanagavos prefektūra ir
šiaurėje - su Saitamos prefektūra.
5. Harajuku
• Tokijo gatvėse niekada nesutiksi dviejų moksleivių, apsirengusių vienodai. Kiekvienas
didžiulio miesto gyventojas – ryški individualybė, išsiskirianti tiek aprangos stiliumi,
tiek gyvenimo būdu. Stilingiausiomis miesto gyventojomis laikomos merginos,
tapusios šiuolaikinės Japonijos simboliais – harajuku. Mums, totalitarinio mados
režimo vaikams, jos panašios veikiau į ateives iš keistos neužaugusių vaikų planetos.
Nuo mokyklos laikų, kai paslėpusios po suolais paslapčia studijavome „Vogue“,
įpratome mėgdžioti įžymybes. Tuo tarpu tokio pat amžiaus japonų jaunimėlis vis dar
vartė vaikiškus komiksus ir žaidė persirengėlius. Ir netyčia užsižaidė. Šių didelių
mergaičių (jų amžius dažniausiai yra nuo 15 iki 25 metų) drabužių ir makiažo stilių
lengva rasti kultinių japonų komiksų – manga – puslapiuose. Šie komiksai leidžiami
kas savaitę, ir pagal epizodų kiekį nenusileidžia meksikiečių serialams. Dažnai
manga tampa multiplikacinio filmo – anime – scenarijumi, vaizdo žaidimo siužetu,
kino filmu. „Death Note“ – vienas garsiausių tokios transformacijos pavyzdžių: iš
pradžių tai buvo komiksai, vėliau sukurtas anime, o dar vėliau ir kino filmas,
išpopuliarėjęs ir už Japonijos ribų. Jo siužetas – visai nevaikiška, o veikiau filosofinė
dilema: „Ar galima pasiekti vienų žmonių gerovės, žudant kitus žmones?“ Taigi, įnikęs
į komiksus japonų jaunimas iš tikrųjų sprendžia globalią problemą – kaip išgelbėti šį
pasaulį ir padaryti jį ryškesnį ir spalvingesnį. Kaip tai padaryti? Žvilgtelėkite į Tokijo
gatves: vaizduotės ir spalvų šėlsmas jau tapo jauno japono gyvenimo principu.