1. SPALIO 26 D. 14 VAL.
Centro bendruomenė uždegs simbolinę žvakelę į amžinybę
išėjusiųjų atminimui paliudyti ir tradiciškai keliaus į Petrašiūnų
panteoną pagerbti mirusiųjų.

2. DIEMEDŽIU ŽYDĖSIU
 Ir vienąkart, pavasari,
 Tu vėl atjosi drąsiai -
 O mylimas pavasari,
 Manęs jau neberasi - -
 Sulaikęs juodbėrį staiga,
 Į žemę pažiūrėsi:
 Ir žemė taps žiedais marga ...
 Aš diemedžiu žydėsiu - - Salomėja Nėris

3. SALOMĖJA NĖRIS
(1904-1945)
Lietuvių literatūros klasikė,
ryškiausia nepriklausomybės
laikais išaugusi poetė, pasiekusi
meno aukštumų. Savo jausmo
grynumu, formos lengvumu,
melodingumu ji yra tikra
čiulbanti lakštingala, nesudėtinga
minties gelmėmis, bet
patraukianti širdies atvirumu.

4. TITAS MASIULIS
(1962-1991)
1962 m. vasario 6 d. Kaune –
1991 m. sausio 13 d. Vilniuj – viena
iš Sausio 13-osios įvykių aukų,
žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas
Lietuvos Respublikos laisvę ir
nepriklausomybę. Jo vardu
pavadinta gatvė Kaune,
Petrašiūnuose.

5. ROMAS KALANTA
(1953-1972)
Lietuvių laisvės kovotojas, disidentas,
susideginęs už Lietuvos laisvę. Po
R.Kalantos susideginimo prasidėjo
masiniai mitingai, susirėmimai su
saugumo pareigūnais. Demonstracijos
galutinai buvo numalšintos 1972 m.
Drastiškas Kalantos poelgis pagyvino
antitarybines nuotaikas krašte, suteikė
vilties, kad įmanoma pasiekti
nepriklausomybę. R. Kalanta virto
nacionaliniu didvyriu.

6. RIČARDAS MIKUTAVIČIUS
(1935-1998)
Lietuvių kunigas, teologijos mokslų
daktaras. Bažnyčiose populiarino poetų
kūrybą, pats kūrė eilės. 1992 m. už
publicistinę veiklą apdovanotas Prano
Dovydaičio premija. 1998 m. birželio 30
d. buvo nužudytas dėl vertingos meno
dirbinių kolekcijos, kurios dalis jau yra
surasta. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Po mirties, 2000 m. kunigui buvo
suteiktas Kauno miesto garbės piliečio
vardas.

7. ANTANAS ŽMUIDZINAVIČIUS
(1876-1966)
Lietuvos dailininkas, kolekcionierius,
visuomenės veikėjas. Jo vardas siejamas ne
tik su svarbiais XX a. pradžios Lietuvos
istorijos įvykiais, tautinių simbolių
įtvirtinimu, muziejine veikla, bet ir Lietuvos
tapybos raida. Yra sukūręs apie 2000 įvairių
technikų, žanrų, temų kūrinių, o jo kūrybos
ašis – peizažinė tapyba, kuriai būdingas
romantiškas, lyriškas gamtovaizdžio
perteikimas, realistinė vaizdo traktuotė,
siekis idealizuoti, pabrėžti gimtojo krašto
gamtos grožį.

8. JUOZAS INDRA
(1918-1968)
Savo vardą į lietuvių muzikos istoriją
įrašė operos solisto, dirigento,
kompozitoriaus darbais. Nors
žymiausiais jo kūriniais laikomi baletas
"Audronė"bei programinė simfonija
"Griuvėsių miestas",
pagrindinė kompozitoriaus kūrybos
sritis buvo lietuvių liaudies dainų
Harmonizavimas.