1.
AFRIKA

2.
Kas yra Afrika <ul><li>Afrika – vienintelis žemynas, kurį beveik per patį vidurį kerta pusiaujas. Jis yra antras pagal dydį po Azijos. Afrikos plotas – 30,3 mln.km2, gyventojų skaičius – 703 mln. Didesnė jo paviršiaus dalis – plokščiakalniai. Tai pats karščiausias žemynas, kurio milžinišką plotą užima savanos ir dykumos. Afrikoje gyvena stambiausi žvėrys, didžiausi paukščiai. Žemyno miškuose auga daugybė vertingų rūšių medžių, o žemės gelmėse gausu įvairių naudingųjų iškasenų telkinių. Afriką kerta pusiaujas, pradinis dienovidinis, bei šiaurės ir pietų atogrąžos. Jos krantus skalauja Indijos ir Atlanto vandenynai. Didžiausios Afrikos valstybės – Alžyras, Libija, Egiptas, Mauritanija, Malis, Nigeris, Čadas, Sudanas, Nigerija, Centrinės Afrikos Respublika (CAR), Etiopija, Zairas, Angola, Pietų Afrikos respublika (PAR). </li></ul>

3.
Apie Afriką <ul><li>Afrika yra antras žemynas pagal plotą.Jos plotas lygus 30.3 mln. km2. Pats aukščiausias kalnas yra Kilimandžaras (5895 m). 1999 metais Afrikoje gyveno 770 mln. žmonių.Prieš 135 mln. Metų Afrika priklausė Gondvanai ,kurią sudarė dabartinės : Pietų Amerika, Afrika, Australija ir Antarktida . Afrika – vienintelis žemynas, kurį beveik per patį vidurį kerta pusiaujas.Didesnė jo paviršiaus dalis – plokščiakalniai.Tai pats karščiausias žemynas, kurio milžinišką plotą užima savanos ir dykumos. Afrikoje gyvena patys stambiausi žvėrys, didžiausi paukščiai. Žemyno miškuose auga daugybė vertingų rūšių medžių, o Žemės gelmėse gausu įvairių naudingųjų iškasenų telkinių. Afrika yra : „juodasis žemynas“, nes dauguma gyventojų yra juodos spalvos; įvairių rasių, tautų, kalbų ir religijų katilas; „karštasis žemynas“- pusiaujo miškai, savanos ir dykumos. </li></ul>

4.
Afrikos žemėlapis

5.
Afrikos gamta ir gyventojai <ul><li>Viduržemio jūros pakrantės jau nuo senovės garsėjo kaip kultūrinis ir ūkio centras. Afrikos šiaurėje garsėjo Egipto ir Kartaginos valstybės, galinga arabų imperija. </li></ul><ul><li>Viduržemio jūroje jau seniai klestėjo laivyba. Daugelis mokslo idėjų, atradimų atkeliavo į Europą būtent iš Egipto, o vėliau paplito po visą pasaulį. Su Azija Afriką jungia Sueco sąsmauka, per kurią buvo palaikomi ūkiniai, moksliniai, religiniai ir kiti ryšiai. </li></ul><ul><li>Pietų Europa, Šiaurės Afrika, Pietvakarių Azija turi labai daug bendrų gamtos ir istorijos raidos bruožų. Geografinis artumas lėmė šių regionų gyvojo pasaulio panašumą, darė poveikį jų gyventojams, kultūrai, kalbai. </li></ul><ul><li>Tirti Afrikos vidines teritorijas buvo žymiai sunkiau negu pakrantes, nes Afrikoje nėra giliai į žemįną įsiterpusių įlankų. Šiaurinėje dalyje teka tik viena vandeninga upė Nilas, o didžiulė Saharos dykuma - natūrali gamtinė kliūtis patekti į vidinius afrikos rajonus iš šiaurės. </li></ul>

6.
Rytų Afrikos formavimasis <ul><li>Rytų Afrikoje Žemės plutos plokštės tolsta viena nuo kitos. Veikiant plokščių slinkimo jėgoms, žemė įtrūko, o tarp lygiagrečių lūžių susidarė riftiniai slėniai . Tai, kaip vyksta geologiniai procesai Rytų Afrikoje, labai ryškiai ir akivaizdžiai patvirtina plokščių tektonikos teoriją, teigiančią, kad Žemės plutą, arba litosferą, sudaro keliasdešimt atskirų tektoninių plokščių , plūduriuojančių ant išsilydžiusios vidinės astenosferos . Tos plokštės laiko granitinius žemynų pamatus, apsuptus nuolatos atsinaujinančių bazaltinių vandenynų dugnų. </li></ul>

7.
Geologinė sandara <ul><li>Beveik visas Afrikos žemynas (išskyrus Atlaso ir Kapo kalnus) išsidėstęs ant tektoninės Afrikos plokštės , platformos pamatas išeina į paviršių Nubijos, Achagaro, Regibato masyvuose. Nuosėdinė danga susideda iš jūrinių, lagūninių-kontinentinių ir vulkaninių uolienų. Žemynas pradėjo formuotis Pangėjai skylant triaso periode, juros periode suaktyvėjo vulkaniniai procesai, miocene prie šiaurės vakarinio pakraščio prisišliejo Atlaso kalnai, rytuose pradėjo formuotis riftai . </li></ul>

8.
Gamta

9.
Didžiausia Afrikos Dykuma <ul><li>Dykuma apklėtė jau trečdalį Afrikos ir vis dar auga. Kaip teigia Biblija, iš pradžių buvusi žemė – tuščia, nyki ir be jokio pavidalo. Kas žino, gal po keleto milijonų metų ji ir vėl tokia taps. Mat dabartiniai sausringi bevaisiai sausumos plotai tolydžio plečiasi. Didžiausia iš jų – Sacharos dykuma, apie 5591275 km2 smėlio vandenynas, be žado banguojantis nuo Raudonosios jūros iki Atlanto krantų Maroke ir nuo Viduržemio jūros iki didžiojo Čado ežero. Žodžiu, apie trečdalis Afrikos. Beje, dykuma nėra vien smėlynai. Čia esama ir aukštesnių kalnų, tokių kaip Atlaso kalnynas šiaurėje (Maroke, Tunise, Alžyre), ir baigiančių irti uolų, senų ugnikalnių, ir nedidelių žalumos salelių. </li></ul>

10.
Afrikos upė Nilas <ul><li>Daugelis mokslininkų laiko Nilą ilgiausia upe pasaulyje. Tačiau kiti diskutuoja, kad Amazonė irgi gali pretenduoti į šį titulą. Nesutarimai kyla dėl vietos, nuo kurios reiktų matuoti, nes Nilo aukštupiu gali būti vadinamos dvi didelės upės – Baltasis Nilas (prasidedantis Rytų Afrikoje ties pusiauju ) ir Žydrasis Nilas (prasidedantis Etiopijoje ), kurios susilieja ties Chartumu. </li></ul>

11.
Vakaras

12.
Kultūra