O slideshow foi denunciado.
Utilizamos seu perfil e dados de atividades no LinkedIn para personalizar e exibir anúncios mais relevantes. Altere suas preferências de anúncios quando desejar.
Drėgnieji atogrąžų miškai   Ruo šė: Tomas Būdvytis 10 b kl.
Drėgnieji atogrąžų miškai   <ul><li>Drėgnieji atogrąžų miškai  (Pietų Amerikoje žinomi kaip  selva ) – gamtinis  biomas ( ...
Panamos selva
Taip atrodo atogrąžų miškas
Paplitimas: <ul><li>Išplitę Centrinėje Afrikoje, Pietų Amerikoje (daugiausiai Amazonijoje) ir Centrinėj e  Amerikoje, Indi...
Dr ėgnųjų atogrąžų miškų paplitimas
Būdingi požymiai: <ul><li>Vidutinė metinė temperatūra  siekia 24 - 25 laipsnius  šilumos . </li></ul><ul><li>Kritulių iškr...
<ul><li>Iki šiol niekas negali pasakyti, kiek augalų ir gyvūnų rūšių gyvena atogrąžų miške. Nors manoma, kad iš viso atogr...
Amazonės  mi škų biologinė įvairovė sudaro apie 30 %  visos planetos sausumos biologinės įvairovės
Dirvožemis <ul><li>Pirmieji keliautojai, atvykę į Azijos, Afrikos arba Pietų Amerikos miškus, stebėjosi didžiulių augalų g...
<ul><li>Visko paaiškinimas –  greita mineralinių medžiagų apykaita . Įvairios bakterijos, kirmėlės, vabzdžiai ir kiti smul...
Augalija: <ul><li>Augalija labai vešli ir gaji, išsidėsčiusi ardais. Medžiai labai aukšti, o pažeme auga krūmų ir vijoklių...
Tipiškas drėgnojo atogrąžų miškų bruožas – lianos ir epifitai. Kartais lianos, kurios čia gausios ir driekiasi nuo medžio ...
Lianos:
Dr ėgnųjų atogrąžų miškų struktūra <ul><li>Dominuojančių medžių rūšių atogrąžų miške beveik nebūna: bet kurios medžių rūši...
Dr ėgnųjų atogrąžų miškų ardai: <ul><li>Medžiai milžinai </li></ul><ul><li>Skliautas </li></ul><ul><li>Pomiškis </li></ul>...
Miško ardai: <ul><li>Atogrąžų miške yra  penki ardai . Viršutinįjį ardą, siekiantį  45 m   auk ščio, sudaro miško skliauta...
Medžių prisitaikymas: <ul><li>Medžių  žievė dažniausiai yra labai plona  (1–2 mm) ir gležna, tačiau kartais  padengta spyg...
Manoma, kad Amazonės atogrąžų miškai – seniausi Žemėje, jų amžius apie 100 mln. metų
Gyvenimo būdas dar vadinamas minavimu, o augalų audiniuose padaryti pažeidimai vadinami minomis
Atogrąžų miškas yra maždaug 250 šiuo metu plačiai auginamų vaisių rūšių tėvynė
Atogrąžų miškų augalų panaudojimas <ul><li>Iš pasaulio atogrąžų miškų kilo cukranendrės, bananai, mangai, papajos, avokada...
Gyvūnija: <ul><li>Gyvūnija gausi. Medžiuose gyvena įvairūs paukščiai ir smulkūs žinduoliai.  Šiuo metu iš pasaulio atogrąž...
 
Gyvūnija: <ul><li>Daugelis atogrąžų organizmų yra  endemai  (tik ten paplitę), nemažai jų reikalauja griežtų apsaugos prie...
Gigantiškoji  atogrąžų sraigė
Amazonės medlaipė varlė
 
 
Grėsmės drėgnųjų atogrąžų miškų biologinei įvairovei: <ul><li>Miškų kirtimas (kuris ne tik mažina biologinę įvairovę, bet ...
Miškų kirtimas
Atogrąžų miškai dabar <ul><li>Šiuo metu atogrąžų miškas dengia tik  5,5–6% Žemės sausumos  (ne taip seniai jo būta daugiau...
Prognozės  2050 metams
<ul><li>2005 m . Amazonę ištiko pati didžiausia kada nors registruota sausra: daug Amazonės intakų pavirto į žolių priaugu...
Sausros 2005 m.  priežastys <ul><li>Dėl sausros, ištikusios Amazonę, yra kaltas Amazonės miškų kirtimas: daug drėgmės į at...
 
Temperatūros kilimas <ul><li>Yra pakankamai meteorologinių ir kitokių įrodymų, kad anksčiau Amazonės baseine klimatas buvo...
Naftotiekis
Ar tikrai atogrąžų miškai – tai planetos plaučiai? <ul><li>Teigiama, kad atogrąžų miškai pagamina apie  40%  atmosferos de...
Mokslinės stotys:
Naudota informacija: <ul><li>Internetinė enciklopedija Vikipedija </li></ul><ul><li>Biologijos vadov ėlis  (10 kl.) </li><...
Próximos SlideShares
Carregando em…5
×

Drėgnieji atogrąžų miškai

43.575 visualizações

Publicada em

Publicada em: Educação, Negócios, Imóveis

Drėgnieji atogrąžų miškai

  1. 1. Drėgnieji atogrąžų miškai Ruo šė: Tomas Būdvytis 10 b kl.
  2. 2. Drėgnieji atogrąžų miškai <ul><li>Drėgnieji atogrąžų miškai (Pietų Amerikoje žinomi kaip selva ) – gamtinis biomas ( didžiulė gyvųjų organizmų buveinė) , vyraujantis pusiaujo, subekvatorinėje, kartais ir subtropinėje juostoje. Susidaro esant labai dideliam kritulių kiekiui ir aukštai, visus metus pastoviai temperatūrai. </li></ul>
  3. 3. Panamos selva
  4. 4. Taip atrodo atogrąžų miškas
  5. 5. Paplitimas: <ul><li>Išplitę Centrinėje Afrikoje, Pietų Amerikoje (daugiausiai Amazonijoje) ir Centrinėj e Amerikoje, Indijoje, Pietryčių Azijoje, Malajų salose, vietomis Australijoje ir Okeanijoje (daugiausia Melanezijoje ir Havajuose). </li></ul>
  6. 6. Dr ėgnųjų atogrąžų miškų paplitimas
  7. 7. Būdingi požymiai: <ul><li>Vidutinė metinė temperatūra siekia 24 - 25 laipsnius šilumos . </li></ul><ul><li>Kritulių iškrenta ne mažiau kaip 400 cm . </li></ul><ul><li>Pasižymi augalijos ir gyvūnijos gausa (2/3 planetos floros ir faunos). </li></ul>
  8. 8. <ul><li>Iki šiol niekas negali pasakyti, kiek augalų ir gyvūnų rūšių gyvena atogrąžų miške. Nors manoma, kad iš viso atogrąžų miškuose gali gyventi arti 10 mln. organizmų rūšių, kai kurie mokslininkai spėja, kad atogrąžų miškuose gali būti net 30 mln. ar 80 mln. įvairių organizmų rūšių. Didžiausią jų dalį, žinoma, sudaro vabzdžiai ir kiti smulkūs organizmai. Jų daug gyvena aukštų medžių lapijoje. </li></ul><ul><li>Daugybė mokslui nežinomų rūšių yra dirvožemyje. Dirvožemio organizmai labai įvairūs. Visai nedideliame plotelyje gali būti iki 2000 skirtingų organizmų rūšių ir net ketvirtis milijono individų (neskaičiuojant visiškai smulkių, tokių kaip bakterijos). </li></ul><ul><li>Visi organizmai vienaip ar kitaip priklauso nuo bakterijų, o jų giliai žemės gelmėse (net iki 2,5 km gylio) yra gyva galybė. Tai gana neseniai atskleista mokslo tiesa. Įdomu, kad uolienose aptinkamos bakterijos gyvena labai lėtai – vienas individas (viena bakterija) vystosi 500 m. </li></ul>
  9. 9. Amazonės mi škų biologinė įvairovė sudaro apie 30 % visos planetos sausumos biologinės įvairovės
  10. 10. Dirvožemis <ul><li>Pirmieji keliautojai, atvykę į Azijos, Afrikos arba Pietų Amerikos miškus, stebėjosi didžiulių augalų gausa ir jų vešlumu. Ilgą laiką buvo įsivaizduojama, kad dėl geležies ir aliuminio oksidų raudonai rudas dirvožemis atogrąžų miškuose turbūt labai turtingas. Tačiau pasirodo, kad atogrąžų miškų dirvožemis yra niekingai skurdus ir jo yra labai nedidelis sluoksnis. Be to, nuolatinės liūtys taip pat reguliariai iš dirvožemio išplauna dalį vertingų mineralinių medžiagų. Tad kaip gali čia augti tokie vešlūs sąžalynai? </li></ul>
  11. 11. <ul><li>Visko paaiškinimas – greita mineralinių medžiagų apykaita . Įvairios bakterijos, kirmėlės, vabzdžiai ir kiti smulkūs gyviai žaibiškai suardo organines liekanas, o augalai iškart jas įsisavina . Dažnai atogrąžų medžiai turi įvairiausias kamieno atsparas arba išaugas, besiremiančias į žemę. Anksčiau buvo galvojama, kad tai svarbu geresnei atramai tokiame negiliame dirvožemyje, tačiau pasirodė, kad tai reikalinga mineralinių medžiagų nutekėjimui nuo kamieno link šaknų. Jeigu mišką iškirstų, tokiam dirvožemyje greitai nebeaugtų niekas. Negana, kad dirvožemis neturtingas, bet jis dar ir nebegali atsistatyti, iš jo paskutines vertingas medžiagas greitai išplauna stiprios atogrąžų liūtys. </li></ul>
  12. 12. Augalija: <ul><li>Augalija labai vešli ir gaji, išsidėsčiusi ardais. Medžiai labai aukšti, o pažeme auga krūmų ir vijoklių sąžalynai. </li></ul><ul><li>Šiuo metu iš pasaulio atogrąžų jau yra aprašyta apie 80000 medžių rūšių. </li></ul>
  13. 13. Tipiškas drėgnojo atogrąžų miškų bruožas – lianos ir epifitai. Kartais lianos, kurios čia gausios ir driekiasi nuo medžio iki medžio, sudaro apie 40% visos lapijos. Epifitai – tai tokie augalai, kurie išdygsta ir auga ant medžių šakų.
  14. 14. Lianos:
  15. 15. Dr ėgnųjų atogrąžų miškų struktūra <ul><li>Dominuojančių medžių rūšių atogrąžų miške beveik nebūna: bet kurios medžių rūšies individus galima aptikti, kaip taisyklė, toli vienas nuo kito . Tai todėl, kad atogrąžų miško biologinė įvairovė yra labai didelė. Kartu tai gelbsti ir patiems augalams – mažesnė galimybė išplisti ir masiškai įsiveisti kokiems nors medžių kenkėjams arba ligoms. Aukštutinės Amazonės baseine 0,5 ha galima aptikti net iki 100 skirtingų medžių rūšių (palyginimui: Centrinėje Amerikoje – iki 40, o Europoje – iki 20). </li></ul><ul><li>Dažniausiai atogrąžų miškas yra labai tankus , tad po išsikerojusia medžių lapija patenka tik apie 3% saulės šviesos. Krūmai ir didesnės žolės tam prisitaikė – jos turi didelius lapus, o kitų medžių lapai gali greitai suktis sekdami saulės judėjimą. </li></ul>
  16. 16. Dr ėgnųjų atogrąžų miškų ardai: <ul><li>Medžiai milžinai </li></ul><ul><li>Skliautas </li></ul><ul><li>Pomiškis </li></ul><ul><li>Krūmai </li></ul><ul><li>Miško paklotė </li></ul>
  17. 17. Miško ardai: <ul><li>Atogrąžų miške yra penki ardai . Viršutinįjį ardą, siekiantį 45 m auk ščio, sudaro miško skliautas ir pavieniai medžiai milžinai, kurie pasiekę 60 ar 70 m aukštį išstypsta virš tankios miško lapijos. </li></ul><ul><li>Vidurinysis ardas – tai pomiškis. Jį sudaro medžiai, kurie prisitaikę augti ten, kur mažai šviesos, tačiau daug drėgmės. Jie siekia 30 – 33 m a ukštį, yra pailgais vainikais. Čia auga epifitiniai paparčiai, vijokliniai fikusai, laipiojančiosios lianos. </li></ul><ul><li>Krūmų ardą sudaro sumedėję augalai ir jauni medeliai iki 5 – 6 m auk ščio. </li></ul><ul><li>Iki miško paklotės prasiskverbia nedaug šviesos, todėl pažeme augalų negausu. Čia auga paparčiai, alokasijos ir kiti paunkmės augalai. </li></ul>
  18. 18. Medžių prisitaikymas: <ul><li>Medžių žievė dažniausiai yra labai plona (1–2 mm) ir gležna, tačiau kartais padengta spygliais . </li></ul><ul><li>Kitas įdomus dalykas – kauliflorija , t.y. žiedų ir vaisių išsivystymas tiesiai ant šakų ar kamieno, o ne šakelių galuose (kaip mūsiškių augalų). </li></ul><ul><li>Vaisiai dideli ir labai mėsingi - kad priviliotų savo platintojus: žinduolius, paukščius, kartais net žuvis. </li></ul>
  19. 19. Manoma, kad Amazonės atogrąžų miškai – seniausi Žemėje, jų amžius apie 100 mln. metų
  20. 20. Gyvenimo būdas dar vadinamas minavimu, o augalų audiniuose padaryti pažeidimai vadinami minomis
  21. 21. Atogrąžų miškas yra maždaug 250 šiuo metu plačiai auginamų vaisių rūšių tėvynė
  22. 22. Atogrąžų miškų augalų panaudojimas <ul><li>Iš pasaulio atogrąžų miškų kilo cukranendrės, bananai, mangai, papajos, avokadai, juodieji pipirai, kašujo riešutai, kava, cinamonas, vanilė ar net šokoladas (t.y. kakao iš fermentuotų kakavmedžio vaisių) ir daugybė kitų dabar vartojamų dalykų. </li></ul><ul><li>Pavyzdžiui: chininas , kuris reikalingas kovai su maliarija; kuraris , kurį Amazonės medžiotojai naudoja kaip strėlių nuodą medžioklei, o mūsiškėje medicinoje naudojame gydant Parkinsono ligą (arba operacijų metu ligonio raumenų atpalaidavimui). </li></ul>
  23. 23. Gyvūnija: <ul><li>Gyvūnija gausi. Medžiuose gyvena įvairūs paukščiai ir smulkūs žinduoliai. Šiuo metu iš pasaulio atogrąžų yra aprašyta maždaug pusė visų pasaulio paukščių rūšių (pasaulyje apie 8900). Vandens telkiniuose – žuvų, roplių, varliagyvių įvairovė. Milijonai vabzdžių rūšių. </li></ul>
  24. 25. Gyvūnija: <ul><li>Daugelis atogrąžų organizmų yra endemai (tik ten paplitę), nemažai jų reikalauja griežtų apsaugos priemonių. </li></ul><ul><li>Pavyzdžiui, drėgnuosiuose Amazonės atogrąžų miškuose gyvena beždžionė, kuri tilptų į žmogaus delną (nykštukinė marmozetė), pasaulio didžiausias graužikas (kapibara), pasaulio didžiausia gyvatė (anakonda), pasaulio rėksmingiausias gyvūnas (beždžionė staugūnas, kurio balsas gali girdėtis 13 km atstumu). </li></ul>
  25. 26. Gigantiškoji atogrąžų sraigė
  26. 27. Amazonės medlaipė varlė
  27. 30. Grėsmės drėgnųjų atogrąžų miškų biologinei įvairovei: <ul><li>Miškų kirtimas (kuris ne tik mažina biologinę įvairovę, bet ir skatina Amazonės sausringumą) </li></ul><ul><li>Temperatūros kilimas, sausėjimas ir savanizacija </li></ul><ul><li>Miškų gaisrai </li></ul><ul><li>Dramatiškai didėjantis žmonių skaičius – žemės ūkio plėtra, gyvenviečių statyba, kelių tiesimas </li></ul><ul><li>Naftos verslovės </li></ul><ul><li>Buveinių fragmentavimas ir izoliavimas </li></ul>
  28. 31. Miškų kirtimas
  29. 32. Atogrąžų miškai dabar <ul><li>Šiuo metu atogrąžų miškas dengia tik 5,5–6% Žemės sausumos (ne taip seniai jo būta daugiau – 7%). Maždaug pusė atogrąžų miškų – jau nebe pirminiai (senoviniai), o antriniai miškai (pakitę, atžėlę arba žmogaus atželdinti). Tik maždaug 20% visų atogrąžų miškų (arba 10% senovinių pirminių miškų) išliko dideliuose, nepertraukiamuose masyvuose. Visa kita – išsaugota mažais, izoliuotais lopinėliais, dėl ko tokių fragmentuotų miškų biologinė įvairovė pasmerkta neišvengiamai degeneracijai. </li></ul>
  30. 33. Prognozės 2050 metams
  31. 34. <ul><li>2005 m . Amazonę ištiko pati didžiausia kada nors registruota sausra: daug Amazonės intakų pavirto į žolių priaugusias pelkes, žuvo dešimtys milijonų žuvų, pritrūko maisto, paplito ligos. Ypač pasireiškė cholera ir maliarija (dėl upių tėkmės sumažėjimo). </li></ul>
  32. 35. Sausros 2005 m. priežastys <ul><li>Dėl sausros, ištikusios Amazonę, yra kaltas Amazonės miškų kirtimas: daug drėgmės į atmosferą išgarina augalų lapai. I š tos drėgmės virš Amazonės formuojasi lietaus debesys. Net 50–80 % visos drėgmės Amazonės baseino aukštutinėje ir centrinėje dalyje „priklauso“ vietiniam vandens ciklui. </li></ul>
  33. 37. Temperatūros kilimas <ul><li>Yra pakankamai meteorologinių ir kitokių įrodymų, kad anksčiau Amazonės baseine klimatas buvo gana stabilus. Dabar Amazonės regiono oro temperatūra akivaizdžiai kinta. Vien nuo 1990 m. iki 2000 m. temperatūra pakilo 0,5–0,8 laipsnio . Buvo pabandyta modeliuoti, kas atsitiks, jeigu Amazonės regione oro temperatūra toliau kiltų, o kritulių mažėtų – įvairios atogrąžų miškų ekosistemos virstų savanų ekosistemomis. </li></ul>
  34. 38. Naftotiekis
  35. 39. Ar tikrai atogrąžų miškai – tai planetos plaučiai? <ul><li>Teigiama, kad atogrąžų miškai pagamina apie 40% atmosferos deguonies. Nors daug kas vadina atogrąžų miškus planetos plaučiais, dėl to nėra jokių mokslinių įrodymų. Juk atogrąžų miške deguonis yra ne tik produkuojamas, bet ir naudojamas (augalams ir ant jų labai gausiai gyvenantiems organizmams kvėpuojant, pūvant ir pan.). </li></ul><ul><li>Atogrąžų miško deguonies balansas yra vis dėlto neutralus arba jo lieka nepanaudojama palyginti nedidelė dalis (dėl to mokslininkai vis dar ginčijasi). Bet tikrai, klestintis miškas iš atmosferos paima daug anglies dvideginio. </li></ul>
  36. 40. Mokslinės stotys:
  37. 41. Naudota informacija: <ul><li>Internetinė enciklopedija Vikipedija </li></ul><ul><li>Biologijos vadov ėlis (10 kl.) </li></ul><ul><li>Geografijos atlasai ( 9 ir 10 kl.) </li></ul><ul><li>Prezentacija “Globalios grėsmės ir Amazonės biologinė įvairovė” iš Mokslinės entomologinės ekspedicijos “Amazonė 2007” </li></ul>

×