Pristatyta Vilniaus miesto Bendrojo plano keitimo koncepcija Vilniaus savivaldybė, priimdama sprendimus dėl sostinės ateities, gyventojus kviečia jungtis į dialogą gyventojus. Urbanizuotų miesto teritorijų sutvarkymas ir pritaikymas, integruota transporto sistema bei darni plėtra yra pagrindiniai permainų tikslai, numatyti Bendrojo miesto plano keitimo koncepcijoje. Koncepcijos bei strateginių pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitos antradienį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje buvo pristatytos sostinės gyventojams. Jų tikslas – ne tik supažindinti miestiečius su būsimomis permainomis Vilniuje, bet ir paskatinti juos aktyviau dalyvauti kuriant visiems patrauklų sostinės veidą.

1. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos
bendrojo plano keitimas
ORGANIZATORIUS: Vilniaus miesto savivaldybės administracija
RENGĖJAS: Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“

2. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendro plano keitimas.
Koncepcija iki 2050
Mindaugas Grabauskas
SĮ „Vilniaus planas“ projekto vadovas
Vilnius 2017-06-20

3. Svarbiausieji BP keitimo tikslai
1. Sudaryti sąlygas nuolatiniam, socialiai ir ekonomiškai motyvuotam gyvenimo
kokybės augimui, plėtojant daugiacentrę miesto struktūrą, palaikant vidinę miesto
plėtrą, skatinant daugiafunkcį žemės naudojimą, siekiant socialinės integracijos ir
mažinant raidos skirtumus, plačiau įtraukiant visuomenę į miesto planavimo
procesus;
2. Keisti veiklų reglamentavimą atsižvelgiant į pasikeitusias miesto raidos tendencijas,
patikslinti miesto plėtros prioritetus ir jų įgyvendinimo eiliškumą, miesto teritorijoje
išskirti zonas, už kurių infrastruktūros kūrimą ir įrengimą atsakomybę prisiima
plėtotojai, detalizuoti aktualiausių miesto dalių sprendinius tikslesniu masteliu;
3. Pasikeitus gamtinio karkaso reglamentavimui, įvertinti plėtros galimybes
urbanizuotoje miesto dalyje, atsižvelgiant į žaliųjų zonų poreikį ir nustatant aiškesnį
reglamentavimą;
4. Suformuoti sąlygas atsirasti integruotai (multimodalinei) transporto sistemai,
leidžiančiai pasiekti užsibrėžtus darnaus judumo tikslus, transporto būdams
pirmenybę teikti atsižvelgiant į konkrečią miesto zoną, atitinkamai įvertinti
magistralinių gatvių kategorijas, plėsti inžinerinę infrastruktūrą prioritetinėse miesto
periferinėse zonose.
5. Bendrąjį planą papildyti ilgalaikiais darnaus miesto plėtros kriterijais ir rodikliais.

4. Europos gyventojų raida

5. Europos gyventojų raida – gyventojų senėjimo koeficientas
(old age dependecy ratio)

6. Baltijos regionų miestų konkurencingumas

7. Vilnius – augantis regiono lyderis

8. Gyventojų skaičiaus prognozė
621 622
608
616
583
631
647
570
580
590
600
610
620
630
640
650
660
2016 2020 2025 2030 2035 2040 2045 2050
Vilniaus m. demografinė prognozė, įtraukiant neregistruotus miesto infrastruktūra
besinaudojančius gyventojus , tūkst. asmenų
Tikėtinas scenarijus
Pesimistinis scenarijus
Optimistinis scenarijus

9. Baltijos šalių sostinių raida
236100
370153
475825
576747
267000
305600
409000
480000
404000
580500
731831
828500
910500
705000
558165 555000
560000
575000
400000 421724
428882
705000
640000
580000
473846
0
100000
200000
300000
400000
500000
600000
700000
800000
900000
1000000
1959 1970 1979 1989 1999 2009 2020 2030 2040 2050 2060
Tallinn
Riga
Vilnius
2030
2030
Sources: Vilnius city master plan, Geomedia forecast for Tallinn, University of Latvia (A.Bērziņš) forecast for Riga

10. Sostinės gyventojų dalis šalies populiacijoje
Lithuania Vilnius
Latvia Riga
Estonia Tallinn

11. Vilniaus miesto gyventojai pagal amžiaus grupes
0 10 20 30 40 50 60 70
0–4
5–9
10–14
15–19
20–24
25–29
30–34
35–39
40–44
45–49
50–54
55–59
60–64
65–69
70–74
75–79
80–84
85 ir vyresni
Registruoti Vilniaus gyventojai ir papildomi Vilniaus pirminės asmens sveikatos priežiūros
įstaigose registruoti gyventojai (+77 tūkst. arba 14 proc.)
pagal amžiaus grupes, tūkst. asmenų
Registruoti gyventojai Papildomi Vilniaus PASP registruoti gyventojai

12. Kuo miestai konkuruoja ?
• Miestų konkurencingumas priklauso nuo viešų
paslaugų kokybės (city competition belongs on public goods)
• Geras transportas, geros viešos erdvės
• Geras susisiekimas su pasauliu
• Būstas už prieinamą kainą (affordable housing)
Richard Blyth
Head of Policy at the Royal
Town Planning Institute

13. Viešų paslaugų kokybė

14. Gera infrastruktūra, jaukios ir gyvybingos viešos
erdvės

15. Geras susisiekimas su pasauliu (ESPON)
Geležinkeliai Autokeliai Oro transportas

16. Geras susisiekimas su pasauliu – ESPON prognozė 2030
Geležinkeliai Autokeliai Oro transportas

17. Būstas už prieinamą kainą

18. Vilnius – miestas kuriame noriu gyventi

19. 0
5
10
15
20
25
30
35
40
1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
Būsto plotas 1 gyventojui, m²
Vilnius city Vilnius region
25 %
Miesto augimo potencialas

20. Baigtų statyti butų naudingasis plotas Vilniuje ir Vilniaus
rajone (tūkst. m²)
20
0
50
100
150
200
250
300
350
1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015
Daugiabučiai Vienbučiai - dvibučiai
Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas

21. Mažėjantis miesto tankis- augantys infrastruktūros kaštai
Mažėjantis miesto tankis
1998 – 48 gyv./ha
2010 – 39 gyv./ha

22. Segregacija pagal gyventojų amžių
Middle age 35 years

23. Segregacija pagal socialinį statusą

24. Miesto urbanistinės struktūros modelis
Centrinė zona XII-XIX a.
Vidurinė zona XX a.
Periferinė zona XX-XXI a.
“3 SKIRTINGI MIESTAI” –
skirtingos kiekvienos zonos problemos

25. Vilniaus miesto koncepcija 2050 - alternatyvos
Tolesnis esamo BP realizavimas Esamo BP keitimas - aktualizavimas

26. Vilniaus miesto koncepcija 2050
Gyvenamųjų teritorijų poreikis

27. Kultūros paveldas: apsaugos ir naudojimo prioritetai

28. Kultūros paveldas: apsaugos ir naudojimo prioritetai

29. Gamtinė morfostruktūra: apsaugos ir naudojimo prioritetai
 Atviros gamtinės intensyvaus
pritaikymo poilsio erdvės
Gamtinės poilsio aktyviosios
zonos
“Žalios ir mėlynos” ašys –
miesto gamtinės jungtys ir
perskyros
Saugomos gamtinės teritorijos
Miškai ir želdynai
Neries ir Vilnios slėnių, Vokės
senslėnio ribos

30. Miesto ekologija: nelaidžių dangų kontrolės modelis
 Kryptingai įgyvendinti
Paviršinių nuotekų
tvarkymo... SP (2014).
 Suskirstyti Miesto į
teritorijas ND pokyčiams
stebėti;
Nustatyti bazinius ND
rodiklius skirtingoms
teritorijoms ir perteklinių
ND mokestį sklypams;
plėtros ar konversijos
atvejais sklypuose,
kuriuose ND viršija/ys
50 %, nustatyti
privalomas kompensacijos
priemones:
o lietaus vandens sulaikymą
/ infiltravimą (t.tarpe -
požeminį);
o ”Žalius” stogus.
Nelaidžių dangų (ND)
dalis (%) Vilniaus BP
iki 2015
nagrinėjamuose
rajonuose 2014 m.
16 rajonų, kuriuose
santykinė nelaidžių
dangų dalis -
didžiausia

31. Susisiekimo sistema - susisiekimo būdų prioritetai miesto
zonose
Susisiekimo sistemos plėtra pagal atskirų
miesto zonų teikiamus prioritetus:
 senamiesčio branduolio zona –
pėsčiomis, dviračiais, elektromobiliai,
be tranzito;
 centro zona – dviračiais, pėsčiomis ir
viešuoju transportu, elektromobilių ir
dviračių dalijimosi sistema;
 viešojo transporto intensyvi
aptarnavimo zona – traukiniai, greitieji
autobusai, BRT;
 periferinė miesto zona – viešojo
transporto aptarnavimo ribos,
kombinuotos kelionės su P+R:

32. Susisiekimo sistemos plėtra
– greitas viešas transportas

33. Susisiekimo sistemos plėtra – viešas transportas

34. Susisiekimo sistema – netranzitinių zonų plėtra

35. Susisiekimo sistema – magistralinių gatvių tinklas

36. Išmanūs transporto sprendimai

37. Socialinės infrastruktūros plėtra
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų infrastruktūra
Principai:
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas plėtojamas, remiantis:
1) pirmumo teisė tose vietovėse gyvenantiems vaikams;
2) 500 m. atstumo vaikų darželių pasiekiamumas;
3) „lankstaus vaikų darželio modelis“ (darželiuose
formuojamos ikimokyklinio / pradinio ugdymo grupės).
Pagrindinės kryptys:
• Modulinių priestatų prie jau veikiančių vaikų darželių
plėtra - viso 10 modulinių priestatų (po ~120 vietų);
• Koncentruotose gyvenamuose teritorijose savivaldybė
plėtoja vaikų darželių tinklą (Pilaitė, Pašilaičiai
(Perkūnkiemis), Santariškės). 4-6 darželiai, po ~250-300
vietų;
• Dispersiškai išsidėsčiusiose teritorijose (Verkiai,
Tarandė, Pavilnys) pirmenybė darželių plėtrai teikiama
privačiai iniciatyvai - verslui, teritorinėms
bendruomenėms;
• Vidinės miesto plėtros zonoje (N.Vilnia, Žirmūnai ir kt.)
ikimokyklinio ugdymo tinklas plėtojamas jau esamos
infrastruktūros pagrindu;
• Rezervuojamos vaikų darželių infrastruktūros plėtrai
vietos miesto urbanistinės plėtros zonose (Š. Pilaitė,
Minsko pl. zona Kalnėnai, Guriai – 4 darželiai).

38. Socialinės infrastruktūros plėtra
Švietimo infrastruktūra
Tikslas ir principai:
Svarbiausias tikslas - mokyklų tinklo efektyvus
panaudojimas bei subalansavimas. Siekiama užtikrinti
1000 m. atstumo iki mokyklos pasiekiamumą.
Pagrindinės kryptys:
• Naujų mokyklų statymas miesto teritorijose, kuriose
esančios bendrojo ugdymo įstaigos yra labiausiai
perpildytos (viso 5):
-Progimnazijos (įskaitant ir pradinio mokymo klases 1-4
kl.) Pilaitėje ir Pašilaičiuose (Perkūnkiemyje);
-Pradinės mokyklos Balsiuose, Šnipiškėse, Žirmūnuose.
• Mokyklų autobusiukų / mokinių pavėžėjimo
sistemos sukūrimas, siekiant vežti moksleivius iš
dispersiškai išsidėsčiusių teritorijų į perteklinį
mokyklų tinklą turinčias miesto zonas (Pavilnys,
Rokantiškės, Tarandė, Paneriai);
• Rezervuoti teritorijas mokyklų plėtrai numatomose
urbanistinės plėtros prioritetinėse teritorijose
(Šiaurinė Pilaitė, Minsko pl. zona Kalnėnai, Guriai).

39. Socialinės infrastruktūros plėtra
Kultūros ir Sporto infrastruktūra
Kultūros objektai:
Tikslas - kultūros objektų priartinimas prie gyvenamųjų teritorijų,
darant jas patrauklesnes miestiečių gyvenimui ir sukuriant rekreacijos ir
traukos zonas.
Pagrindinės kryptys:
• Miesto svarbos kultūros objektai (Vilniaus kongresų centras,
Nacionalinė koncertų salė, Gedimino pilis ir jo prieigos, Jungtis tarp
senojo ir naujojo Vilniaus miestų centrų, Seimo prieigos, Rotušės
atvėrimas, Santuokos rūmų teritorija, Trakų Vokės dvaras);
• Multifunkcinių kultūros centrų plėtra - jau esamų centrų
Kirtimuose, Grigiškėse, N. Vilnioje ir Pilaitėje stiprinimas bei
paskatų naujiems multifunkciniams kultūros centrams kurtis
atokesnėse zonose;
• Tolesnė kūrybinių industrijų erdvių plėtra Užupyje ir Naujamiestyje.
Sporto objektai:
Tikslas - miestui svarbios sporto infrastruktūros sukūrimas bei
gyvenamųjų vietovių reikšmės sporto objektų tinklo atnaujinimas.
Pagrindinės kryptys:
• Nacionalinės reikšmės sporto infrastruktūros objektų plėtra
(Nacionalinis stadionas Šeškinėje, Daugiafunkcinis sveikatinimo
centras (baseinas) Lazdynuose);
• Miesto svarbos sporto zonų tinklo tolesnis plėtojimas (Fabijoniškių
baseinas, Žiemos sporto centras Liepkalnyje, N. Vilnios futbolo
stadionas, Neries pakrantės pritaikymas aktyviam sportui);
• Esamose gyvenamose miesto zonose tęsti vietinės reikšmės sporto
infrastruktūros tinklo atnaujinimą.

40. Socialinės infrastruktūros plėtra
Sveikatos ir Socialinės rūpybos infrastruktūra
Tikslas:
Tolygiai išdėstyti pirminės priežiūros gydymo įstaigų tinklą Vilniaus mieste, didinant jų teikiamų paslaugų prieinamumą
(įskaitant ir e-medicinos sprendimus) bei išlaikant esamą antrinių ir tretinių gydymo įstaigų tinklą. Pagal poreikį plėtoti
socialinių paslaugų infrastruktūrą, didžiausią dėmesį teikiant savarankiškumo, aktyvumo bei integracijos principams.
Pagrindinės kryptys:
• Tolygi pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių šeimos gydymo įstaigų tinklo plėtra. Didžiausias dėmesys
skiriamas nutolusioms (Saulėtekis, N.Vilnia, Perkūnkiemis) bei intensyviai urbanizuojamoms teritorijoms (Pilaitė,
Tarandė, Pavilnys);
• Susiformavusio medicinos paslaugų tripolio – Santariškių, Lazdynų ir Antakalnio medicinos centrų - infrastruktūrinis
integravimas: greitas susisiekimas, patogu privažiavimas ir parkavimo infrastuktūros plėtra;
• Vykdoma slaugos paslaugų infrastruktūros plėtra, prioritetą teikiant jau esamos infrastruktūros išplėtimui;
• Vilniaus mieste sukuriamas bendruomeninių socialinių dienos centrų tinklas, skirtas kompleksinėms dienos socialinėms
priežiūros paslaugoms teikti spec. poreikius turintiems asmenims bei senyvo amžiaus žmonėms. Toks įstaigų tinklas (viso
4 įstaigos) tolygiai būtų išsidėstytas Vilniaus miesto teritorijoje su centru Kauno g. 3 (dabartinis Vilniaus miesto
socialinės paramos centras).

41. Inžinerinių sistemų plėtra

42. Vilniaus miesto koncepcija 2050
1. Miesto centrinės
dalies teritorinė
plėtra

43. Miesto centrinėje dalyje - konversija
Potencialas - 500 ha
Miesto centre - 120 ha

44. Centrui būdingas užstatymas
1.Istoriniai užstatymo
principai (perimetrinis,
miesto vilų ar pan.)
2.Aiškiai atskirtos viešosios ir
privačios erdvės
3.Juostinis gatvių
apželdinimas (alėjos)
4.Automobilių stovėjimo
vietos negali būti
įrengiamos tarp raudonųjų
linijų ir užstatymo.

45. Aukštybinių pastatų
reglamentavimas

46. Prekybos centrų reglamentavimo pokyčiai
2004
2015

47. Vilniaus miesto koncepcija 2050
2. Periferinių centrų
formavimas

48. Periferinių centrų formavimas

49. Vilniaus miesto koncepcija 2050
3. Linijinių centrų
formavimas apie
viešojo transporto
koridorius

50. Miesto linijinių centrų pagal transportinių koridorių
modelį

51. Vilniaus miesto koncepcija 2050
4. Sovietinės
statybos kvartalų
atgaivinimas

52. Nauja statyba sovietinių daugiabučių rajonuose

53. Sovietinės statybos rajonų atnaujinimas

54. Kūrybiška renovacija

55. KONCEPCIJOS REGLAMENTŲ LENTELĖ. Užstatymo ir viešųjų erdvių formavimas
Zona Apibūdinimas
Numatomi
svarbiausi
pokyčiai
Viešųjų erdvių ir užstatymo
formavimo principai
Užstatymo reglamentavimo principai
Želdynų reglamentavimo
principaiBendrieji reglamentai Prekybos centrų statyba Aukštybiniai pastatai
1 2 3 4 5 6 7 8
Senamiestis ir XIXa. istorinis
miesto centras
Istoriškai
susiformavusi,
istoriniais
principais
užstatyta,
daugiafunkcė
Vilniaus miesto
centrinė dalis
Esminiai
pokyčiai
nenumatomi –
numatomas
urbanistinės
struktūros
restauravimas,
užbaigimas ir
ryškinimas.
1. Užstatymas ir viešos erdvės
baigiamos formuoti ar
atkuriamos pagal susiklosčiusius
teritorijos dalims būdingus
istorinius užstatymo principus.
2. Laisvo planavimo užstatymo
tipas palaipsniui eliminuojamas.
3. Formuojamos gatvių
išklotinės, išlaikomos statybos
linijos.
4. Draudžiama įrengti
automobilių stovėjimo vietas
tarp gatvių raudonųjų linijų ir
pastatų.
5. Pirmuosiuose pastatų
aukštuose skatinamas patalpų
komercinėms paslaugoms
įrengimas.
1. Prioritetas teikiamas
nekilnojamo kultūros
paveldo apsaugą
garantuojantiems
reglamentams.
2. Nustatant teritorijos
naudojimo reglamentus,
siekiama kompaktiškumo,
paties efektyviausio
užstatymui skirtos teritorijos
panaudojimo (numatomi
maksimalūs UI ir UT
rodikliai).
3. Naujai formuojamo
užstatymo charakteristikos
turi atitikti aplinkinio
užstatymo principus.
4. Reglamentai nustatomi
nediferencijuojant jų pagal
teritorijos naudojimo būdus
1. Maksimalus galimas
bendrasis prekybos centro
plotas 20 000 kv. m.
2. Draudžiama prekybos
centrus atitraukti nuo gatvių
ir kitų viešųjų erdvių statybos
linijos.
3. Draudžiama įrengti atviras
automobilių stovėjimo vietas
tarp gatvių raudonųjų linijų ir
prekybos centro
1. Senamiesčio teritorijoje
negalimi, išskyrus istorinių
vertikalių atkūrimą.
2. Už senamiesčio teritorijos
ribų galimi, pritarus Vilniaus
miesto savivaldybės tarybai,
toliau formuojant esamas
aukštybinių pastatų grupes.
3. Aukštybinių pastatų
projektai rengiami
architektūrinių konkursų
būdu.
1. Viešosios erdvės ir želdynai
įrengiami pagal aukščiausius
kokybinius reikalavimus.
2. Vieši želdynai ar viešosios
erdvės privalo būti pasiekiami
300 m nuo būsto atstumu.
Formuojamas kompaktiškas
miesto centras
Apie istorinį
miesto centrą
esančios miesto
dalys, kuriose
numatoma
tolesnė miesto
centrui būdingos
užstatymo
struktūros ir
funkcijų plėtra
Numatomas
urbanistinės
struktūros
restauravimas
ir ryškinimas,
naujų pastatų
statyba,
siekiant
kvartalų
kompaktiškum
o
1.Didžiojoje teritorijos dalyje
(išskyrus istorinius priemiesčius)
užstatymas ir viešosios erdvės
formuojamos pagal
perimetriniam užstatymui
būdingus principus.
2. Saugomuose istoriniuose
priemiesčiuose, užstatymas ir
viešosios erdvės formuojamos
pagal jiems būdingus principus.
3. Gatvių išklotinės
formuojamos pagal esamas ar
naujas statybos linijas.
4. Draudžiama įrengti
automobilių stovėjimo vietas
tarp gatvių raudonųjų linijų ir
pastatų.
5. Žvelgiant nuo charakteringų
apžvalgos taškų, formuojamos
daugiaplanės miestovaizdžio
perspektyvos.
6. Laisvo planavimo užstatymo
tipas palaipsniui eliminuojamas.
7. Pirmuosiuose pastatų
aukštuose skatinamas patalpų
komercinėms paslaugoms
įrengimas.
1. Nustatant teritorijos
naudojimo reglamentus,
siekiama kompaktiškumo,
paties efektyviausio
užstatymui skirtos teritorijos
panaudojimo (numatomi
maksimalūs UI ir UT
rodikliai).
2. Saugomuose istoriniuose
priemiesčiuose naujai
formuojamo užstatymo
charakteristikos turi atitikti
aplinkinio užstatymo
principus.
3. Reglamentai nustatomi
nediferencijuojant jų pagal
teritorijos naudojimo būdus.
1. Maksimalus galimas
bendrasis prekybos centro
plotas 50 000 kv. m.
2. Statant didesnius nei 20
000 kv. m bendrojo ploto
prekybos centrus vidinėje
struktūroje būtina įrengti
prekybinę gatvę.
3. Draudžiama prekybos
centrus atitraukti nuo gatvių
ir kitų viešųjų erdvių statybos
linijos.
4. Draudžiama įrengti atviras
automobilių stovėjimo vietas
tarp gatvių raudonųjų linijų ir
prekybos centro.
1. Galimi išskirtiniais atvejais
toliau formuojant esamas
aukštybinių pastatų grupes
ar, Vilniaus miesto tarybai
pritarus, numatant atskirus
lokalius vertikalius akcentus.
2. Aukštybinių pastatų
projektai rengiami
architektūrinių konkursų
būdu.
1. Viešosios erdvės ir želdynai
įrengiami pagal aukščiausius
kokybinius reikalavimus.
2. Savivaldybė savo
kompetencijos ribose
užtikrina viešųjų erdvių ir
vietinių želdynų kūrimą.
3. Vieši želdynai ar viešosios
erdvės privalo būti pasiekiami
300 m nuo būsto atstumu.
4. Minimali želdynų norma –
2 m2/gyventojui.

56. KONCEPCIJOS REGLAMENTŲ LENTELĖ. Užstatymo ir viešųjų erdvių formavimas
Zona Apibūdinimas
Numatomi
svarbiausi
pokyčiai
Viešųjų erdvių ir užstatymo
formavimo principai
Užstatymo reglamentavimo principai
Želdynų reglamentavimo
principaiBendrieji reglamentai Prekybos centrų statyba Aukštybiniai pastatai
1 2 3 4 5 6 7 8
Renovuojami sovietinio
laikotarpio daugiabučių
namų rajonai
Sovietiniu
laikotarpiu
užstatyti masinės
statybos rajonai
su centrais ir
socialine
infrastruktūra
(mokyklomis,
vaikų darželiais)
ir kt.
Numatomas
kompleksinis
būsto
renovavimas ar
perstatymas,
teritorijos ir
infrastruktūros
atnaujinimas,
viešųjų erdvių
kokybės
gerinimas
1. Esamas laisvo planavimo
principas modifikuojamas,
siekiant atskirti viešąsias ir
privačias (gatvių ir kiemų) erdves.
2. Numatant naują užstatymą,
siekiama kurti būsto tipų įvairovę,
labiau diferencijuotų erdvių
sistemą.
3. Pirmuosiuose pastatų
aukštuose skatinamas patalpų
komercinėms paslaugoms
įrengimas.
1. Nauja statyba, tankinanti šių
rajonų užstatymą, galima tuo
atveju jei tai tiesiogiai susieta su
teritorijos atnaujinimu, darbo
vietų kūrimu.
2. Nustatant teritorijos naudojimo
reglamentus, siekiama užtikrinti
gyvenimo kokybę, efektyviai
naudoti užstatymui skirtą
teritoriją (numatomi
gyvenamosioms teritorijoms
maksimalūs UI ir UT rodikliai).
3. Siekiama neniveliuoti
užstatymo aukščio.
4. Reglamentai nustatomi
nediferencijuojant jų pagal
teritorijos naudojimo būdus.
1. Maksimalus galimas
bendrasis prekybos centro
plotas 10 000 kv. m.
1. Galimi
kompleksiniuose
rajono renovaciją
reglamentuojančiuose
teritorijų planavimo
dokumentuose ar
projektiniuose
pasiūlymuose
numatytose vietose.
1. Savivaldybė savo
kompetencijos ribose
užtikrina viešųjų erdvių ir
vietinių želdynų tinklo,
jungiamo pėsčiųjų ir dviračių
takais, kūrimą.
2. Vieši želdynai ar viešosios
erdvės privalo būti pasiekiami
200 m nuo būsto atstumu.
3. Minimali želdynų norma –
3 m2/gyventojui.
Formuojami nauji miesto
lokalūs centrai
Miesto dalys,
kuriose
numatoma
miesto dalies
centrui būdingos
užstatymo
struktūros ir
funkcijų plėtra
Numatoma
darbo vietų
plėtra (biurai,
prekyba,
paslaugos)
1. Užstatymas ir viešosios erdvės
formuojamos pagal
perimetriniam užstatymui
būdingus principus.
2. Pirmuosiuose pastatų
aukštuose skatinamas patalpų
komercinėms paslaugoms
įrengimas.
1. Nustatant teritorijų naudojimo
reglamentus, siekiama
kompaktiškumo, paties
efektyviausio užstatymui skirtos
teritorijos panaudojimo
(numatomi maksimalūs UI ir UT
rodikliai).
2. Reglamentai nustatomi
nediferencijuojant jų pagal
teritorijos naudojimo būdus.
1. Maksimalus galimas
bendrasis prekybos centro
plotas 120 000 kv.m.
2. Statant didesnius nei 20
000 kv.m bendrojo ploto
prekybos centrus vidinėje
struktūroje būtinas
prekybinės gatvės įrengimas.
1. Galimi pavieniai
vertikalūs akcentai ar
jų grupės,
paryškinantys centro
struktūrą
1. Viešosios erdvės ir želdynai
įrengiami pagal aukštus
kokybinius reikalavimus.
2. Savivaldybė savo
kompetencijos ribose
užtikrina viešųjų erdvių ir
vietinių želdynų kūrimą.
3. Vieši želdynai ar viešosios
erdvės privalo būti pasiekiami
300 m nuo būsto/darbo
vietos atstumu.
4. Minimali želdynų norma –
1 m2/gyventojui +
darbuotojui.
Formuojami linijiniai
centrai šalia transporto
koridorių su viešuoju
transportu
Miesto dalys,
kuriose
formuojami
linijiniai centrai
intensyvinant
užstatymą prie
gatvių su
viešuoju
transportu.
Palei greito
eismo
koridorius
kryptingai
intensyvinamas
užstatymas.
Numatoma
būsto, paslaugų
ir darbo vietų
plėtra
1. Užstatymas ir viešosios erdvės
formuojamos pagal
perimetriniam užstatymui
būdingus principus.
2. Gatvių išklotinės formuojamos
pagal esamas ar naujas statybos
linijas.
3. Draudžiama įrengti automobilių
stovėjimo vietas tarp gatvių
raudonųjų linijų ir pastatų.
4. Laisvo planavimo užstatymo
tipas palaipsniui eliminuojamas.
5. Pirmuosiuose pastatų
aukštuose skatinamas patalpų
komercinėms paslaugoms
įrengimas.
1. Nustatant teritorijos naudojimo
reglamentus, siekiama
kompaktiškumo, paties
efektyviausio užstatymui skirtos
teritorijos panaudojimo
(numatomi maksimalūs UI ir UT
rodikliai).
2. Reglamentai nustatomi
nediferencijuojant jų pagal
teritorijos naudojimo būdus.
1. Maksimalus galimas
bendrasis prekybos centro
plotas 50 000 kv.m.
2. Statant didesnius nei 20
000 kv.m bendrojo ploto
prekybos centrus, vidinėje
struktūroje būtinas
prekybinės gatvės įrengimas;
3. Draudžiama prekybos
centrus atitraukti nuo gatvių
ir kitų viešųjų erdvių statybos
linijos.
4. Draudžiama įrengti atviras
automobilių stovėjimo vietas
tarp gatvių raudonųjų linijų ir
prekybos centro
Galimi pavieniai
vertikalūs akcentai,
paryškinantys linijinio
centro struktūrinius
mazgus.
1. Viešosios erdvės ir želdynai
įrengiami pagal aukštus
kokybinius reikalavimus.
2. Savivaldybė savo
kompetencijos ribose
užtikrina viešųjų erdvių ir
vietinių želdynų kūrimą.
3. Vieši želdynai ar viešosios
erdvės privalo būti pasiekiami
300 m nuo būsto/darbo
vietos atstumu.
4. Minimali želdynų norma –
1 m2/gyventojui +
darbuotojui.

57. KONCEPCIJOS REGLAMENTŲ LENTELĖ. Užstatymo ir viešųjų erdvių formavimas
Zona Apibūdinimas
Numatomi
svarbiausi pokyčiai
Viešųjų erdvių ir užstatymo
formavimo principai
Užstatymo reglamentavimo principai Želdynų reglamentavimo
principaiBendrieji reglamentai Prekybos centrų statyba Aukštybiniai pastatai
1 2 3 4 5 6 7 8
Prioritetinės (savivaldybės
palaikomos) naujos plėtros
integruotų funkcijų
teritorijos
Miesto dalys,
kuriose
formuojami
nauji
gyvenamieji
kvartalai su
reikiama
socialine ir
inžinerine
infrastruktūra
Formuojamas
kompaktiškas
dominuojančios
gyvenamosios
paskirties
užstatymas su
reikiama
infrastruktūra
1. Užstatymas ir viešosios
erdvės formuojamos pagal
moderniai traktuojamus
perimetriniam ar miesto vilų
užstatymui būdingus
principus. Vienbučio ar
dvibučio užstatymo
kvartaluose – pagal
sodybinio ar blokuoto
užstatymo tipus ar jų
atmainas.
2. Gatvių išklotinės
formuojamos pagal
vieningas statybos linijas.
1. Nustatant teritorijos
naudojimo reglamentus,
siekiama užtikrinti gyvenimo
kokybę, efektyviai naudoti
užstatymui skirtą teritoriją
(numatomi gyvenamosioms
teritorijoms vidutiniai ir maži
UI ir UT rodikliai),
2. Siekiama neniveliuoti
užstatymo aukščio.
3. Reglamentai nustatomi
nediferencijuojant jų pagal
teritorijos naudojimo būdus.
1. Galimi tik mažmeninės
prekybos objektai, kurių
pastato bendrasis plotas
neviršija 1 000 kv. m
1. Galimi vertikalūs akcentai,
paryškinantys urbanistinę
struktūrą
1. Savivaldybė savo
kompetencijos ribose
užtikrina viešųjų erdvių ir
vietinių želdynų kūrimą.
2. Vieši želdynai ar viešosios
erdvės privalo būti pasiekiami
300 m nuo būsto atstumu.
3. Minimali želdynų norma –
nuo 3 iki 10 m2/gyventojui
(priklausomai nuo UI
rodiklio).
Kitos (neprioritetinės,
vystomos tik privačiomis
lėšomis) naujos plėtros
integruotų funkcijų
teritorijos
Miesto dalys,
kuriose galimas
naujų
gyvenamųjų
kvartalų
formavimas,
privačiomis
lėšomis vystant
socialinę ir
inžinerinę
infrastruktūrą
Leidžiama
kompaktiškai
užstatyti
teritorijas,
numatant sklypus
socialinei
infrastruktūrai ir
atskiriesiems
želdynams, iš
privačių lėšų
įsipareigojant šią
infrastruktūrą
sukurti
1. Užstatymas ir viešosios
erdvės formuojamos pagal
moderniai traktuojamus
perimetriniam ar miesto vilų
užstatymui būdingus
principus. Vienbučio ar
dvibučio užstatymo
kvartaluose – pagal
sodybinio ar blokuoto
užstatymo tipus ar jų
atmainas.
2. Gatvių išklotinės
formuojamos pagal
vieningas statybos linijas.
1. Nustatant teritorijos
naudojimo reglamentus,
siekiama užtikrinti gyvenimo
kokybę, efektyviai naudoti
užstatymui skirtą teritoriją
(numatomi gyvenamosioms
teritorijoms vidutiniai ir maži
UI ir UT rodikliai).
2. Siekiama neniveliuoti
užstatymo aukščio.
3. Reglamentai nustatomi
nediferencijuojant jų pagal
teritorijos naudojimo būdus.
1. Galimi tik mažmeninės
prekybos objektai, kurių
pastato bendrasis plotas
neviršija 1 000 kv. m
Galimi vertikalūs akcentai,
paryškinantys urbanistinę
struktūrą
1. Savivaldybė reikalaus, kad
privačiomis lėšomis būtų
sukurta viešųjų erdvių ir
vietinių želdynų sistema.
2. Vieši želdynai ar viešosios
erdvės privalo būti pasiekiami
300 m nuo būsto atstumu.
3. Minimali želdynų norma –
nuo 3 iki 10 m2/gyventojui
(priklausomai nuo UI
rodiklio).
Prioritetinės (savivaldybės
palaikomos) naujos
pramonės įmonių teritorijos
Miesto dalys,
turinčios geras
susisiekimo
infrastruktūros
sąlygas (gatvės,
geležinkelis),
kuriose tikslinga
steigti naujas
netaršias
pramonės
įmones
Numatoma
kompaktiškai
užstatomų
pramonės įmonių
plėtra
1. Šalia pagrindinių gatvių
siekiama suformuoti
perimetrinį užstatymą, kitur
formuojamas pramonės ir
inžinerinės infrastruktūros
teritorijų užstatymo tipas.
1. Nustatant teritorijos
naudojimo reglamentus,
siekiama efektyviai naudoti
užstatymui skirtą teritoriją
(numatomi maksimalūs UI ir
UT rodikliai).
2. Siekiama neniveliuoti
užstatymo aukščio.
3. Reglamentai nustatomi
nediferencijuojant jų pagal
teritorijos naudojimo būdus.
4. Kuprijoniškių zonoje
ribojamas pastatų aukštis dėl
lėktuvų kilimo-tūpimo tako
gretimybės
1. Maksimalus galimas
bendrasis prekybos centro
plotas 120 000 kv.m.
2. Statant didesnius nei 20
000 kv.m bendrojo ploto
prekybos centrus, vidinėje
struktūroje būtinas
prekybinės gatvės įrengimas.
1. Galimi aukštybiniai,
technologiškai būtini pastatai
ir statiniai, įvertinant lėktuvų
kilimo-tūpimo tako aukščio
apribojimus
1. Numatomas ekologinės
paskirties želdynų įrengimas
pagal BP nustatytas sąlygas.

58. KONCEPCIJOS REGLAMENTŲ LENTELĖ. Užstatymo ir viešųjų erdvių formavimas
Zona Apibūdinimas
Numatomi
svarbiausi pokyčiai
Viešųjų erdvių ir užstatymo
formavimo principai
Užstatymo reglamentavimo principai Želdynų reglamentavimo
principaiBendrieji reglamentai Prekybos centrų statyba Aukštybiniai pastatai
1 2 3 4 5 6 7 8
Kitos (neprioritetinės,
vystomos tik privačiomis
lėšomis) naujos pramonės
įmonių teritorijos
Miesto dalys,
kuriose galima
kurtis
netaršioms
pramonės ir
sandėliavimo
įmonėms
Galima pramonės
įmonių plėtra
1. Šalia pagrindinių gatvių
siekiama suformuoti
perimetrinį užstatymą, kitur
formuojamas pramonės ir
inžinerinės infrastruktūros
teritorijų užstatymo tipas.
1. Nustatant teritorijos
naudojimo reglamentus,
siekiama efektyviai naudoti
užstatymui skirtą teritoriją
(numatomi maksimalūs UI ir
UT rodikliai).
2. Siekiama neniveliuoti
užstatymo aukščio.
3. Reglamentai nustatomi
nediferencijuojant jų pagal
teritorijos naudojimo būdus.
4. Kuprijoniškių zonoje
ribojamas pastatų aukštis dėl
lėktuvų kilimo-tūpimo tako
gretimybės
1. Galimi tik mažmeninės
prekybos objektai, kurių
pastato bendrasis plotas
neviršija 1 000 kv. m.
1. Galimi aukštybiniai,
technologiškai būtini pastatai
ir statiniai, įvertinant lėktuvų
kilimo-tūpimo tako aukščio
apribojimus
1. Savivaldybė reikalaus, kad
privačiomis lėšomis pagal BP
nustatytas sąlygas būtų
įrengti ekologinės paskirties
želdynai.
Miškai ir miškingos
teritorijos
Išlaikomas
gamtinis
teritorijos
charakteris,
galima plėtra ne
miško žemėje
greta esamų
urbanizacijos
židinių
1. Pavienis užstatymas prie
kraštovaizdžio derančiais
pastatais
Plėtra galima greta esamų
urbanizacijos židinių ar esant
išvystytai infrastruktūrai.
1. Galimi tik mažmeninės
prekybos objektai, kurių
pastato bendrasis plotas
neviršija 500 kv. m.
Negalimi Bendrieji gamtinio karkaso
formavimo reglamentai
Teritorijos be esminių
pokyčių
Nenumatomi 1. Išlaikomi susiformavę
principai
1. Nustatant teritorijos
naudojimo reglamentus,
siekiama išlaikyti teritorijai
būdingus rodiklius, efektyviai
panaudoti užstatymui skirtą
teritoriją (numatomi
aplinkinei teritorijai būdingi
UI ir UT rodikliai),
2. Reglamentai nustatomi
nediferencijuojant jų pagal
teritorijos naudojimo būdus.
1. Savivaldybė savo
kompetencijos ribose
užtikrina viešųjų erdvių ir
vietinių želdynų tinklo,
jungiamo pėsčiųjų ir dviračių
takais, kūrimą.
2. Vieši želdynai ar viešosios
erdvės privalo būti pasiekiami
300 m nuo būsto atstumu.
3. Minimali želdynų norma –
nuo 3 iki 10 m2/gyventojui
(priklausomai nuo paskirties
ir UI rodiklio).

59. KONCEPCIJOS REGLAMENTŲ LENTELĖ. Socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtra
Zona Socialinės infrastruktūros plėtra Susisiekimo sistemos plėtra Inžinerinės infrastruktūros plėtra
1 9 10 11
Senamiestis ir XIXa.
istorinis miesto centras
1. Socialinė infrastruktūra užtikrinama pasiekiamumo
pėsčiomis atstumu:
 Vaikų darželiai – 500 m nuo būsto;
 Bendrojo lavinimo mokykla – 1000 m nuo būsto;
 Sporto infrastruktūra (stadionas, krepšinio aikštelė,
treniruoklių aikštelė ir kt.) – 1000 m nuo būsto.
2. Užtikrinamas pirminės sveikatos priežiūros paslaugų
prieinamumas gyvenamojo rajono ribose – ne daugiau kaip
2000 pacientų vienam šeimos gydytojui.
1. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina BP numatytą susisiekimo infrastruktūros
plėtrą.
2. Pagrindinis susisiekimo būdas: viešasis transportas, dviračiai, pėsčiomis.
3. Vystoma dviračių ir elektromobilių dalijimosi sistema.
4. Ribojamas lengvųjų automobilių eismas, mažinamas mokamų automobilių stovėjimo vietų
(toliau ASV) skaičius.
5. Panaikinamos sąlygos tranzitinio eismo srautams susiformuoti.
6. Plečiamas daugiaaukščių mokamų automobilių stovėjimo aikštelių tinklas senamiesčio ir
istorinio miesto centro perimetre atitinkamai mažinant automobilių stovėjimo vietų gatvėse
skaičių.
7. Gerinamos sąlygos viešojo transporto eismui, esant galimybėms, plečiamos A juostos.
1. Savivaldybė savo
kompetencijos ribose užtikrina
visos reikiamos inžinerinės
infrastruktūros tiekimą.
Formuojamas
kompaktiškas miesto
centras
1. Socialinė infrastruktūra užtikrinama pasiekiamumo
pėsčiomis atstumu:
 Vaikų darželiai – 500 m nuo būsto;
 Bendrojo lavinimo mokykla – 1000 m nuo būsto;
 Sporto infrastruktūra (stadionas, krepšinio aikštelė,
treniruoklių aikštelė ir kt.) – 1000 m nuo būsto.
2. Užtikrinamas pirminės sveikatos priežiūros paslaugų
prieinamumas gyvenamojo rajono ribose – ne daugiau kaip
2000 pacientų vienam šeimos gydytojui.
1. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina BP numatytą susisiekimo infrastruktūros
plėtrą.
2. Pagrindinis susisiekimo būdas: viešasis transportas, dviračiais, pėsčiomis.
3. Viešojo transporto eismo sąlygų gerinimas: įrengiamos A juostos, suteikiamas prioritetas
sankryžose.
4. Vystomas dviračių takų tinklas.
5. Reguliuojamas ASV skaičiaus įrengimas centro prieigose, stovėjimas mokamas.
6. Draudžiamas tranzitinio krovininio transporto eismas (išskyrus Geležinio Vilko g.).
1. Savivaldybė savo
kompetencijos ribose užtikrina
visos reikiamos inžinerinės
infrastruktūros tiekimą.
Renovuojami sovietinio
laikotarpio daugiabučių
namų rajonai
1. Išlaikomas socialinės, sporto ir kultūros infrastruktūros
esamas tinklas. Esant poreikiui, ši infrastruktūra atnaujinama.
1. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina BP numatytą susisiekimo infrastruktūros
plėtrą.
2. Formuojamos netranzitinės gyvenamosios teritorijos zonos.
3. Vystomas dviračių takų tinklas;
4. Susisiekimo būdo prioritetas –tankus VT maršrutinis tinklas, naujos VT rūšies (NVTR)
įvedimas
1. Savivaldybė savo
kompetencijos ribose užtikrina
visos reikiamos infrastruktūros
tiekimą.
Formuojami nauji miesto
lokalūs centrai
Galimas socialinės infrastruktūros vystymas 1. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina BP numatytą reikiamos susisiekimo
infrastruktūros plėtrą.
2. Formuojamos kompleksinių kelionių aikštelės, elektromobilių ir dviračių dalijimosi sistemų
punktai.
3. Formuojami VT keleivių terminalai ir patogios susisiekimo jungtys su pagrindiniais miesto
rajonais.
1. Savivaldybė savo
kompetencijos ribose užtikrina
visos reikiamos infrastruktūros
tiekimą.
Formuojami linijiniai
centrai šalia transporto
koridorių su viešuoju
transportu
Galimas socialinės infrastruktūros vystymas 1 Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina BP numatytų koridorių susisiekimo
gerinimą.
2. Susisiekimo prioritetai: efektyviai panaudojama viešojo transporto intensyvi aptarnavimo
zona.
3. Vystomas dviračių takų tinklas ir jungtys su greta esančiais rajonais.
1. Savivaldybė savo
kompetencijos ribose užtikrina
visos reikiamos infrastruktūros
tiekimą.

60. KONCEPCIJOS REGLAMENTŲ LENTELĖ. Socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtra
Zona Socialinės infrastruktūros plėtra Susisiekimo sistemos plėtra Inžinerinės infrastruktūros plėtra
1 9 10 11
Prioritetinės (savivaldybės
palaikomos) naujos plėtros
integruotų funkcijų
teritorijos
1. Socialinė infrastruktūra užtikrinama pasiekiamumo pėsčiomis
atstumu:
 Vaikų darželiai – 500 m nuo būsto;
 Bendrojo lavinimo mokykla – 1000 m nuo būsto;
 Sporto infrastruktūra (stadionas, krepšinio aikštelė ir kt.) –
1000 m nuo būsto.
2. Užtikrinamas pirminės sveikatos priežiūros paslaugų
prieinamumas gyvenamojo rajono ribose – ne daugiau kaip 2000
pacientų vienam šeimos gydytojui.
1. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina BP numatytos susisiekimo
infrastruktūros plėtrą.
2. Užtikrinama magistralinių gatvių ir dviračių takų tinklo plėtra.
3. Užtikrinama VT tinklo plėtra bei gyventojų pasiekiamumas (500 m – intensyvaus
užstatymo teritorijose, 600 m – ekstensyvaus užstatymo teritorijose).
3. Susisiekimo būdas priklauso nuo teritorijos dislokacijos.
1. Savivaldybė savo
kompetencijos ribose užtikrina
reikiamos inžinerinės
infrastruktūros tiekimą.
Kitos (neprioritetinės,
vystomos tik privačiomis
lėšomis) naujos plėtros
integruotų funkcijų
teritorijos
1. Savivaldybė neprisiima atsakomybės dėl socialinės
infrastruktūros (mokyklos ir vaikų darželiai) plėtros.
2. Socialinė infrastruktūra vystoma privačiomis lėšomis, siekiant
užtikrinti pasiekiamumo pėsčiomis atstumą:
 Vaikų darželiai – 500 m nuo būsto;
 Bendrojo lavinimo mokykla – 1000 m nuo būsto;
3. Numatomi privalomieji reikalavimai sporto infrastruktūros
objektams.
4. Numatomi privalomieji reikalavimai užtikrinti pirminės sveikatos
priežiūros paslaugų prieinamumą gyvenamojo rajono ribose – ne
daugiau kaip 2000 pacientų vienam šeimos gydytojui.
1. Savivaldybė neprisiima atsakomybės dėl susisiekimo sistemos plėtros.
2. Susisiekimo infrastruktūra vystoma privačiomis lėšomis.
1. Savivaldybė neprisiima
atsakomybės dėl inžinerinės
infrastruktūros plėtros
Prioritetinės (savivaldybės
palaikomos) naujos
pramonės įmonių teritorijos
Nenumatoma 1. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina BP numatytos susisiekimo
infrastruktūros plėtrą.
2. Susisiekimo būdo prioritetas: viešasis transportas (autobusai, traukiniai).
1. Savivaldybė savo
kompetencijos ribose užtikrina
reikiamos inžinerinės
infrastruktūros tiekimą.
Kitos (neprioritetinės,
vystomos tik privačiomis
lėšomis) naujos pramonės
įmonių teritorijos
Nenumatoma 1. Savivaldybė neprisiima atsakomybės dėl susisiekimo sistemos plėtros.
2. Susisiekimo infrastruktūra vystoma privačiomis lėšomis.
1. Savivaldybė neprisiima
atsakomybės dėl inžinerinės
infrastruktūros plėtros
Miškai ir miškingos
teritorijos
Nenumatoma 1. Savivaldybė neprisiima atsakomybės dėl susisiekimo sistemos plėtros.
2. Susisiekimo infrastruktūra vystoma privačiomis lėšomis.
1. Savivaldybė neprisiima
atsakomybės dėl inžinerinės
infrastruktūros plėtros
Teritorijos be esminių
pokyčių
Išlaikomas esamas socialinės infrastruktūros tinklas 1. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina BP numatytos susisiekimo
infrastruktūros plėtrą.
2. Užtikrinama magistralinių gatvių ir dviračių takų tinklo plėtra.
3. Užtikrinama VT tinklo plėtra bei gyventojų pasiekiamumas (500 m – intensyvaus
užstatymo teritrijose, 600 m – ekstensyvaus užstatymo teritorijose).
3. Susisiekimo būdas priklauso nuo teritorijos dislokacijos
1. Savivaldybė savo
kompetencijos ribose užtikrina
reikiamos inžinerinės
infrastruktūros tiekimą.

61. DVI KONCEPCIJOS ALTERNATYVOS
BP Koncepcija 1 „Nekeičiami galiojančio
bendrojo plano sprendiniai“
(BP, patvirtinto 2007-02-14, neįgyvendintų
sprendinių tęstinumas)
BP Koncepcija 2 „Aktualizuojami galiojančio
bendrojo plano sprendiniai, tobulinama
miesto erdvinė struktūra“.

62. BP KONCEPCIJOS 1 IR BP KONCEPCIJOS 2 ESMINIŲ SKIRTUMŲ PALYGINIMAS
Eil. nr. Rodiklis
BP Koncepcija 1
„Nekeičiami galiojančio bendrojo plano sprendiniai“
BP Koncepcija 2
„Aktualizuojami galiojančio bendrojo plano sprendiniai,
tobulinama miesto erdvinė struktūra“
1 Nuolatinių gyventojų skaičiaus
prognozė
600 tūkst. 566 tūkst.
2 Teritorijos naujai gyvenamajai
statybai poreikis iki 2050 m.,
iš jo:
2223 ha 2223 ha
2.1 Daugiabučiams namams 703 ha 703 ha
2.2 1-2 butų namams 1520 ha 1520 ha
3 Numatyta teritorijų:
3.1 Integruotų funkcijų plėtros
teritorijos (dominuoja
gyvenamosios)
3700 ha 3670 ha, iš jų:
prioritetinės (savivaldybės palaikomos) – 770 ha
neprioritetinės – 2900 ha
3.2 Pramonės ir sandėliavimo teritorijos 1029 ha, iš jų:
prioritetinės – 294 ha
neprioritetinės – 735 ha
2100 ha, iš jų:
prioritetinės (savivaldybės palaikomos) – 800 ha
neprioritetinės – 1300 ha
4 Vilniaus miesto ir tiesioginės įtakos
zonos nustatymas (gretimų
savivaldybių bendradarbiavimo
pagrindas)
Vilniaus miesto ir tiesioginės įtakos zona nustatyta ir
įvardyta kaip „metropolinė zona“ (neatitinka sąvokos
turinio)
Vilniaus miesto ir tiesioginės įtakos zona nustatyta ir
įvardyta kaip „aglomeracinė zona*“
*Aglomeracijos – ištisinės susiliejusių miestų grupės, kurios
tarpusavyje glaudžiai susiję gamybiniais, kultūriniais-
buitiniais, transporto ryšiais. Aglomeracijas sudaro centrinis
miestas branduolys, o apie jį susitelkia mažesni miestai, iš
tikrųjų tampantys šio didžiojo miesto priemiesčiais.
5 Funkcinis zonavimas Nustatytas pagal mastelį 1:25000 Konkretizuojant sprendinius, bus nustatytas pagal mastelį
1:10000
6 Miesto centrų sistema Nustatytas miesto centras, svarbiausi lokalūs centrai Miesto centras, svarbiausi lokalūs centrai papildyti linijiniais
centrais šalia pagrindinių transporto koridorių su viešuoju
transportu

63. BP KONCEPCIJOS 1 IR BP KONCEPCIJOS 2 ESMINIŲ SKIRTUMŲ PALYGINIMAS
Eil.
nr.
Rodiklis
BP Koncepcija 1
„Nekeičiami galiojančio bendrojo plano
sprendiniai“
BP Koncepcija 2
„Aktualizuojami galiojančio bendrojo plano
sprendiniai, tobulinama miesto erdvinė struktūra“
7 Sovietinės masinės statybos
gyvenamieji rajonai
Numatytas modernizavimo poreikis, neišskiriant
prioritetų
Numatytas modernizavimo poreikis, nustatant
prioritetus
8 Sodininkų bendrijų teritorijos Numatyta konversija į individualių gyvenamųjų
namų teritorijas (kur nepatenka į lėktuvų
triukšmo zonas)
Nėra griežtai reglamentuota, kiek butų gali būti
projektuojama viename sklype
Numatyta konversija į gyvenamąsias teritorijas (kur
nepatenka į lėktuvų triukšmo zonas), nustatant
konversijos prioritetus.
Numatomas sodybinis užstatymas (tik vieno buto
gyvenamosios paskirties pastatai)
9 Teritorijos pramonei ir
sandėliavimui
Numatytos pagrindinės teritorijos pramonei prie
Lentvario ir Kuprijoniškėse
Numatytos pagrindinės teritorijos pramonei prie
Lentvario ir Kuprijoniškėse.
Numatytos naujos neprioritetinės teritorijos pramonei
Dobrovolės k. tarp Leipalingio g., Senojo Gardino pl. ir
J.Tiškevičiaus g.
10 Žinių ekonomikos branduoliai Numatyti žinių ekonomikos branduoliai Saulėtekio
al. (su studentų miesteliu), Santariškių-Visorių
teritorijoje, Savanorių pr., Šiaurės miestelyje
Papildomai numatomas naujas žinių ekonomikos
branduolys Dvarčionyse, Keramikų g.
11 Vismaliukų inovacinė investicijų
zona
Nenumatyta galimybė vystyti pramonės Numatoma funkcinė zona „pramonės ir sandėliavimo
teritorijos“
12 Regioninis logistikos centras Nenumatytas – numatyta funkcinė zona
„Terminuotai žemės ūkio ir kt. neužstatytos
teritorijos“
Numatytas - numatoma funkcinė zona „pramonės ir
sandėliavimo teritorijos“
13 Rezervuotos teritorijos plėtrai
dėl perspektyvinio lėktuvų
kilimo-tūpimo tako
Išlaikoma perspektyvinio tako rezervacija Atsisakoma perspektyvinio tako rezervacijos,
numatomos plėtros galimybės
14 Gamtinis karkasas Apima 2/3 viso miesto ir beveik 4/5 jo centrinės ir
vidurinės dalies ploto (didžiąją dalį užstatytų
teritorijų, tarp jų ir senamiestį)
Formuojamas iš Bendrojo plano funkcinių zonų: miškų
ir miškingų teritorijų, želdynų, vandenų; jam
priskiriamos neurbanizuotos saugomų teritorijų dalys
ir šlaitinės juostos bei eroziniai kalvynai su
dominuojančiais 15 laipsnių ir statesniais šlaitais

64. BP KONCEPCIJOS 1 IR BP KONCEPCIJOS 2 ESMINIŲ SKIRTUMŲ PALYGINIMAS
Eil. nr. Rodiklis
BP Koncepcija 1
„Nekeičiami galiojančio bendrojo plano sprendiniai“
BP Koncepcija 2
„Aktualizuojami galiojančio bendrojo plano sprendiniai,
tobulinama miesto erdvinė struktūra“
15 Gamtinio karkaso stiprinimo
priemonė – nelaidžių dangų
kontrolės modelis
Nelaidžių dangų kiekio didėjimo problema
neakcentuota
Numatomas nelaidžių dangų kontrolės modelis
16 Miškų ir miškingų teritorijų funkcinė
zona
Nepažymėtos užstatytos teritorijos, mažesnės nei 5
ha, visi prašymai leisti statybas nuosavybei atkurtuose
sklypuose negalimi
Konkretizuojant sprendinius, bus nustatytos galimybės
urbanizuoti dalį teritorijų, įsiterpusių į užstatytas teritorijas
ir prie jų, esant susisiekimo ir kitai infrastruktūrai
17 Išorės susisiekimas Rail Baltica atšaka – nedetalizuota;
Oro uosto naujas takas – numatytas;
Pilaitės pr. jungtis su A1 magistrale –numatoma.
Rail Baltica atšaka fiksuota iš pietinės pusės;
Oro uosto naujas takas – nenumatomas;
Pilaitės pr. jungtis su A1 magistrale –konkretizuojant
sprendinius trasa bus svarstoma su gretimomis
savivaldybėmis.
18 Nauja greito susisiekimo viešojo
transporto rūšis
Modernusis tramvajaus - 2 linijos Nauja greito susisiekimo viešojo transporto rūšis (NVTR)
19 Planuojama gyventojų kelionių
procentinė struktūra
Pėsčiomis + dviračiu - 35,9
Lengvuoju automobiliu – 38,5
Viešuoju transportu – 25,6
Pėsčiomis + dviračiu - 50,0
Lengvuoju automobiliu – 19,0
Viešuoju transportu – 31,0
20 Magistralinių gatvių kategorijos ir
ilgis
502 km (A kategorijos - 50,1 km, B - 179,7 km, C -
272,2 km)
487 km (A kategorijos – 45,9 km, B – 138,8 km, C - 302,3
km)
21 Reglamentų sistema 1. Reglamentai nustatyti funkcinei zonai,
nepriklausomai nuo konkrečios teritorijos.
2. Teritorijos užstatymo tipai nenustatyti.
1. Reglamentai nustatomi kvartalui ar kvartalų grupei,
priklausomai nuo konkrečios teritorijos užstatymo
urbanistinės struktūros.
2. Nustatomi teritorijos užstatymo tipai
22 Maksimalaus užstatymo
intensyvumo sklypuose reglamentas
Diferencijuojamas gyvenamosios ir negyvenamosios
paskirties sklypams
Nustatomas vienas, nepriklausomai nuo paskirties (siekiant
išvengti piktnaudžiavimo paskirtimi)
23 Konkretizuotų sprendinių mastelis 1:25000 1:10000
24 Savivaldybės palaikomos ir
nepalaikomos plėtros teritorijos
Apibūdinta, kur Savivaldybė rems inžinerinės,
susisiekimo bei socialinės infrastruktūros plėtrą, bet
nekonkretizuota kokiu būdu. Paminėta, kad
Savivaldybė neprisiima atsakomybės dėl
neprioritetinių plėtros teritorijų ir infrastruktūros
objektų rėmimo.
Konkretizuojant sprendinius, bus nustatyti Savivaldybės ir
privačių vystytojų atsakomybė ir įsipareigojimai

65. PASIŪLYMAI DĖL BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ (2017-06-13)
Iš viso gauta pasiūlymų (po 2015-01-01) - 320
Iš jų:
96 (30%) – pasiūlymai dėl „žemės ūkio ir kitų
neužstatomų teritorijų“ urbanizacijos;
132 (41,3%) – pasiūlymai dėl „želdynų“ ir
„miškų ir miškingų teritorijų“ urbanizacijos
92 (28,7%) – kiti pasiūlymai (iš jų tik 10 – dėl
viso miesto sprendinių)
Pasiūlymų įvertinimo galimybės:
- Dalis pasiūlymų dėl
„želdynų“ galės būti
teigiamai sprendžiami BP
sprendiniuose M 1:10000
detaliau nagrinėjant šias
teritorijas, įvertinant esamą
infrastruktūrą;
- Dalis pasiūlymų dėl „žemės
ūkio ...“ urbanizacijos PV
miesto dalyje planuojamu
laikotarpiu nenumatoma
patenkinti

66. KONCEPCIJOS STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV) ATASKAITA
Koncepcijos sprendinių strateginis pasekmių
aplinkai vertinimas atliktas šiems
komponentams:
1. Biologinei įvairovei
2. Gamtiniam karkasui ir kraštovaizdžiui
3. Kultūros paveldui
4. Saugomoms teritorijoms
5. Visuomenės sveikatai
6. Vandeniui
7. Dirvožemiui
8. Orui
9. Materialiajam turtui
Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos
bendrojo plano keitimo koncepcijos
sprendiniai:
1. Miesto struktūra
2. Ekonominė aplinka ir investicijos
3. Gamtinė aplinka
4. Kultūros paveldas
5. Socialinė ir kultūros infrastruktūra
6. Susisiekimo sistema
7. Inžinerinė infrastruktūra
8. Aplinkos kokybė

67. KONCEPCIJOS STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV) ATASKAITA

68. KONCEPCIJOS STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV) ATASKAITA

69. KONCEPCIJOS STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV) ATASKAITA

70. KONCEPCIJOS STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV) ATASKAITA

71. KONCEPCIJOS STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV) ATASKAITA

72. KONCEPCIJOS STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV) ATASKAITA

73. KONCEPCIJOS STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV) ATASKAITA

74. KONCEPCIJOS STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV) ATASKAITA

75. KONCEPCIJOS STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV) ATASKAITA
SPAV IŠVADA
Atlikus Bendrojo plano esamos būklės analizę, įvertinus urbanistines problemas ir situacijas,
gyventojų skaičiaus demografinę prognozę, atsižvelgus į Savivaldybės padalinių, kitų institucijų,
asocijuotų organizacijų, Savivaldybės seniūnijų, seniūnaitijų, vietos bendruomenių pasiūlymus
bei gyventojų apklausos duomenis, siūloma pritarti Bendrojo plano Koncepcijai 2
„Aktualizuojami galiojančio bendrojo plano sprendiniai, tobulinama miesto erdvinė struktūra“.