O slideshow foi denunciado.
Utilizamos seu perfil e dados de atividades no LinkedIn para personalizar e exibir anúncios mais relevantes. Altere suas preferências de anúncios quando desejar.

Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, Nerijus Mačiulis 2013 04 10

1.451 visualizações

Publicada em

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis pristato pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą. N. Mačiulis prognozuoja, kad Lietuva išliks viena sparčiausiai augančių valstybių Europoje. „Swedbank“ teigimu tikimybė, kad Lietuva tenkins visus Mastrichto kriterijus eurui įsivesti, neviršija 50 procentų.

Publicada em: Economia e finanças
  • Seja o primeiro a comentar

Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, Nerijus Mačiulis 2013 04 10

  1. 1. Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgadr. Nerijus MačiulisSwedbank vyriausiasis ekonomistas © Swedbank
  2. 2. Euro zonoje tęsiasi žiema, atšilimas laukiamas 2014 metais 2013 m. balandžio 2013 m. sausio mėn. mėn. prognozės prognozės 2011 2012 2013 2014 2012 2013 2014 JAV 1.8 2.2 1.8 2.6 2.2 2.0 2.3 Euro zona 1.5 -0.5 -0.6 1.0 -0.4 -0.3 0.7 Vokietija 3.0 0.7 0.6 1.9 0.9 0.2 1.5 Prancūzija 1.7 0.0 -0.7 0.5 0.0 0.1 0.7 Italija 0.6 -2.2 -1.5 0.5 -2.1 -1.1 0.0 Ispanija 0.4 -1.4 -1.8 0.5 -1.5 -1.1 0.1 Suomija 2.8 0.1 0.7 1.8 -0.2 0.5 2.0 Didžioji Britanija 0.8 0.0 0.8 1.8 -0.1 1.0 1.7 Danija 1.1 -0.2 1.0 1.5 -0.5 0.4 1.4 Norvegija 1.2 3.2 2.1 2.3 3.2 2.0 2.3 Japonija -0.7 1.9 1.3 1.6 1.8 0.7 1.2 Kinija 9.2 7.8 8.3 8.0 7.7 7.9 7.5 Indija 7.2 5.1 6.4 6.8 5.5 6.0 6.5 Brazilija 2.7 0.9 3.5 4.0 1.4 3.5 4.0 Rusija 4.3 3.4 3.3 4.0 3.6 3.7 4.1 Pasaulis (PPP)** 3.9 3.0 3.1 3.7 3.0 3.1 3.4 Pasaulis (US$)** 2.9 2.4 2.4 3.0 2.3 2.3 2.8 Šaltinis: Šalių statistikos departamentai ir Swedbank prognozės * Šios šalys reprezentuoja apie 70% pasaulio ekonomikos © Swedbank 2 * Svoriai pagal Pasaulio banko 2011 m. duomenis
  3. 3. Pietų Europos valstybės (išskyrus Italiją) mažinadarbo sąnaudas ir didina konkurencingumą Vienetiniai darbo kaštai (indeksas, 2000=100, atsižvelgus į sezoniškum ą) 150 140 Italija 130 Graikija Prancūzija 120 Ispanija Airija Portugalija 110 Vokietija 100 Šaltininiai: Eurostat ir 90 Šv edijos centrinis bankas. 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 © Swedbank
  4. 4. Sparčiausiai augantis ES regionas Realus m etinis ekonom ikos augim as, % 9 8 7 6 5 5 4.2 4.3 2011 4 4 4 3.3 2012 2.6 3 2013 1.6 2014 2 1 1 0-1 Šaltiniai: šalių -0.6 statistikos-2 departamentai ir Euro zona Šv edija Estija Latv ija Lietuv a Swedbank. © Swedbank
  5. 5. Lietuvos ekonomika: lūkesčiai gerėja, infliacija mažėja, struktūrinės reformos stagnuoja© Swedbank
  6. 6. Įmonės nebemažins atsargų, investicijos augs BVP augim o sudėtinės dalys, % 8.0 5.9 6.0 Gry nasis eksporas 4.0 4.0 3.6 4.0 Atsargų f ormav imas 1.5 Inv esticijos (išsk. atsargas) 2.0 Vy riausy bės v artojimas 0.0 Namų ūkių v artojimas -2.0 BVP augimas -4.0 2010 2011 2012 2013p 2014p Šaltiniai: Statistikos departamentas, Swedbank.• Padidinome namų ūkių vartojimo prognozę iki 3,3 proc. 2013 metais ir 3,8 proc. 2014 metais.• Pernai pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo užfiksuotas užsienio prekybos perteklius, siekęs 0,6 proc. BVP• Dėl atstatomų atsargų, investicijų ir namų ūkio vartojimo sparčiau augs ir importas, todėl vėl bus užfiksuotas užsienio prekybos deficitas (0,1 proc. BVP) © Swedbank
  7. 7. Mažmeninės prekybos ir pramonės augimaspaspartės antrąjį šių metų pusmetį Metinis pram onės, m ažm eninės prekybos ir prekių eksporto pokytis 35% 30% 25% 20% 16.6% 15% 10% 5% 1.5% 0% -5% -10% -15% 2012 2013 Pramonė Mažmeninė preky ba (išsk. transporto priemones) Prekių eksportas Šaltinis: Statistikos departamentas © Swedbank
  8. 8. Įmonių ir gyventojų lūkesčiai sparčiai gerėja Ekonominių vertinimų rodiklis 30 20 10 0 -10 -20 -30 -40 -50 2011 2012 2013 Ekonominių v ertinimų rodiklis Pramonė (40%) Staty bos (5%) Mažmeninė preky ba (5%) Paslaugos (30%) Vartotojai (20%) Šaltinis: Statistikos departamentas • Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – aukščiausiame lygyje nuo 2008 metų pradžios • Pirmą kartą per pastaruosius penkis metus Lietuvos gyventojai nebesitiki neigiamų savo šeimos finansų tendencijų • Visuose sektoriuose – paslaugų, pramonė, statybų ir mažmeninėje prekyboje – planuojamas darbuotojų skaičiaus augimas © Swedbank
  9. 9. Kada gyventojai nebemažins savo finansiniųįsipareigojimų? Metinis vidaus kredito augim as, % 20 15 10 4.2 5 Nef inansinėms 0 įmonėms -1.7 Namų ūkiams -5 -10 -15 2009 2010 2011 2012 2013 Šaltinis: Lietuvos bankas © Swedbank
  10. 10. Vidutinė metinė infliacija mažės sparčiau nei prognozavomeanksčiau, tačiau mažės ir Mastrichto kriterijus Vidutinė m etinė infliacija ir Mastrichto kriterijus 4.5% Prognozės 4.0% 3.5% Mastrichto 3.0% kriterijus Vidutinė metinė 2.5% inf liacija 2.0% 1.5% 1.0% 2,5 proc. 3,4 proc. 0.5% 2010 2011 2012 2013 2014 Šaltiniai: Eurostat, Swedbank © Swedbank
  11. 11. Kodėl Lietuvai neverta atidėlioti euro įvedimo?• Nauda: – Lietuvos bendra skola užsieniui siekia 85,6 mlrd. litų. Dėl apie 0,5 proc. sumažėjusios skolinimosi kainos (dėl išnyksiančios valiutos kurso rizikos) ilgainiui per metus būtų sutaupoma apie 430 mln. litų, iš kurių 200 milijonų būtų sumažėjusios valdžios skolos aptarnavimo išlaidos. – Valiutos konvertavimo išlaidos – virš 50 milijonų litų per metus. – Viso finansinė nauda – beveik 500 mln. litų. per metus. – Papildoma nauda dėl didesnio patrauklumo tiesioginėms užsienio investicijoms.• Sąnaudos: – Įmokos į ESM – apie 950 milijonai litų per penkis metus, arba apie 191 mln. litų per metus.• Gyventojų baimės ir skepticizmas yra nepagrįsti: – Nenoras mokėti į ESM – “Dėl noro įsivesti eurą negalima didinti valdžios sektoriaus išlaidų” – Infliacijos baimė (Estijos infliacija po įstojimo po 1 procentiniu punktu didesnė nei Lietuvoje, bet BVP ir atlyginimų augimas taip pat buvo spartesnis nei Lietuvoje) – Abejonės dėl euro zonos ateities © Swedbank
  12. 12. Nedarbas pastaraisiais mėnesiais išaugo,pagrinde dėl sezoniškumo Registruotas nedarbas ir laisvos darbo vietos 17% 35 16% 30 15% 25 22 14% 19.3 20 13% 15 12.4% 12% 10 11% 5 10% 0 2010 2011* 2012* 2013.01 Registruotas nedarbas, % Laisv ų darbo v ietų skaičius, tūskt. * darbingo amžiaus gyventojų skaič ius pakeistas pagal surašymo duomenis Šaltinis: Lietuvos darbo birža • Šiemet bus sukurta maždaug dvigubai mažiau darbo vietų nei pernai – apie 15 tūkst. • Nedarbas sumažės iki 11,5 proc., o 2014 metais – iki 10 proc. © Swedbank
  13. 13. Pagal minimalaus ir vidutinio DU santykį, Lietuva lenkia visas ES valstybes išskyrus Maltą, Slovėniją ir Graikiją Minim alus m ėnesinis atlyginim as, % vidutinio atlyginim o (2011) JAV 31.4 Čekija 32.5 Estija 33.8 Ispanija 34.6 Bulgarija 35.3 Rumunija 35.8 Kroatija 36.0 Slovakija 36.6 Lenkija 38.3 JK 38.7 Vengrija 39.1 Airija 41.9 Portugalija 42.6 Olandija 43.8 Latvija 45.1Liuksemburgas 46.7 Lietuva (2013) 46.8 Malta 47.4 Slovėnija 49.0 Graikija 50.1 0.0 10.0 20.0 30.0 40.0 50.0 60.0 Šaltinis: Eurostat Tolimesnis MMA didinimas neturėtų būti svarstomas, o visą dėmesį vertėtų sutelkti į galimybių padidinti NPD paieškas © Swedbank
  14. 14. Vidutinis taikytas NPD pastaraisiais metais mažėjo 400 23.7 25.0 22.1 350 19.2 20.0 300 334 334 Pritaiky tas v idutinis 303 311 15.0 NPD, litai 250 276 263 265 247 10.0 234 Vidutinio neto DU 200 5.0 poky tis, % (dešn. 150 5.9 skalė) 4.2 4.5 2.7 0.0 100 50 -5.0 -3.0 -3.1 0 -10.0 2006 2008 2010 2012 2014* Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank • Vidutinis NPD mažėjo dėl sumažinto GPM, kuomet 24 proc. tarifas buvo sumažintas iki 15 proc., bet atsirado 9 proc. įmokos Sodrai (kurioms NPD netaikomas). • Vidutinis NPD mažėja augant minimaliam ir vidutiniam darbo užmokesčiui • 2014 NPD turėtų padidėti bent trečdaliu (iki 625 litų), kad vidutinis pritaikytas NPD priartėtų prie 2008 metų lygio © Swedbank
  15. 15. Kiek augtų vidutinis neto darbo užmokestisdidinant nepamokestinamą pajamų dydį (NPD) Sąlyginis neto darbo užm okesčio augim as 2014, % 8.0% 7.6% 7.5% 7.0% 6.6% 6.5% 5.9% 6.0% 5.5% 5.3% 5.0% Maksimalus NPD 470 litų Maksimalus NPD 625 litai Maksimalus NPD 780 litų Maksimalus NPD 1000 litų Šaltinis: Swedbank © Swedbank
  16. 16. PNPD – nevykusi šeimos rėmimo irgimstamumo skatinimo imitacija PNPD ir papildomos šeimos pajamos priklausančios nuo vaikų skaičiaus 1000 900 Lt 900 Papildomas neapmokestinamas pajamų dydis (PNPD) 800 Papildomos šeimos pajamos dėl pritaikyto PNPD 700 Lt 700 600 500 Lt 500 400 300 Lt 300 200 135 Lt 100 Lt 105 Lt 75 Lt 100 45 Lt 15 Lt 0 1 2 3 4 5 Vaikų skaičius Šaltinis: VMI, Swedbank skaičiavimai © Swedbank
  17. 17. Keturi būdai kompensuoti prarastas biudžeto pajamas:1. Aktyviau kovoti su kontrabanda ir mokesčių vengimu • Praėjusių metų pabaigoje 35,4 proc. visų Lietuvoje surūkomų cigarečių buvo kontrabandinės. Dėl to biudžetas prarado virš 300 mln. litų. • Akcizų didinimas stipriam alkoholiui dar labiau padidintų nelegalaus alkoholio kontrabandą ir vartojimą, kuris dabar sudaro apie ketvirtadalį visos rinkos. • Mažinti nedarbo spąstus – dėl neribotos trukmės socialinių pašalpų, didelės dalis gyventojų vis dar renkasi nelegalų darbą ir neoficialų darbo užmokestį • Sodros išmokas artimiau susieti su įmokomis – tai paskatintų gyventojus neslėpti pajamų ir mokėti mokesčius © Swedbank
  18. 18. 2. Efektyviau naudoti valstybės lėšas,optimizuoti viešą sektorių• Lietuvoje viešajame sektoriuje dirba 29 proc. visų užimtųjų, EBPO šalyse tik 15 proc.• Pagal ligoninių lovų, universitetų kai kurių valstybės tarnautojų skaičių tenkantį tūkstančiui gyventojų Lietuva yra tarp “pirmaujančių” Europos Sąjungos valstybių• Valstybės valdomos įmonių portfelio nuosavo kapitalo vertė – 18,6 mlrd. litų. 2012 metų grynasis pelnas – 430 mln. litų. – Nuosavo kapitalo grąža siekė 2,3 proc. (2011 metais – tik 0,6 proc.) – Visų Lietuvos įmonių nuosavo kapitalo grąža pastarąjį dešimtmetį siekė 7 proc. (pakilimo laikotarpiu net viršijo 18 proc.) – Uždirbdamos bent 7 proc. nuosavo kapitalo grąžą, VVĮ į bidužetą galėtų sumokėti 1,3 milijardo litų per metus © Swedbank
  19. 19. 3. Naikinti mokesčių lengvatas ir išimtis• Nesvarstyti naujų PVM lengvatų. Dažniausiai jos yra subsidija verslui, o ne parama mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams• PVM lengvatą šildymui taip pat galėtų pakeisti plačiau taikomos tiesioginės kompensacijos už šildymą• Įvertinti ar tikrai visoms dabar neapmokestinamoms gyventojų pajamoms turi egzistuoti išimtys © Swedbank
  20. 20. 4. Svarstyti kai kuriuos turto mokesčius • Nerandant valios ir galimybių taikyti aukščiau išvardintas priemones, svarstytinas kai kurio turo, pavyzdžiui, automobilių apmokestinimas (mažiau žalingas, nei pajamų apmokestinimas): – Tik dvi ES valstybės netaiko automobilio taršos mokesčio. – Lietuvoje registruota apie 1,8 mln. lengvųjų automobilių – Taikant progresyviai didėjantį mokestį, kuris priklausytų nuo taršos ir automobilio vertės ar galingumo, į biudžetą būtų galima surinkti papildomą milijardą litų per metus – Šio mokesčio vengimas yra sudėtingesnis, o administravimas lengvesnis – Tuo pačiu metu būtų galima sumažinti visus kuro akcizus iki minimalios ES leistinos ribos (ir taip sumažinti kuro kontrabandą) • Tokio mokesčio tikslas negali būti padidinti perskirstymą per biudžetą; jo pagalba turi būti siekiama sumažinti darbo apmokestinimą • Apie naujų mokesčių įvedimą reikėtų galvoti tik tuomet, kai visos kitos galimybės išnaudotos © Swedbank
  21. 21. Struktūrinių reformų atidėliojimas gali pakenkti šalieskonkurencingumui • Valstybės valdomų įmonių skaidrumo, nepriklausomumo ir efektyvumo didinimas • Darbo santykių lankstumo didinimas – Pagal Pasaulio ekonomikos forumo 2012-2013 m. pasaulinio konkurencingumo ataskaitą Lietuva užima 118-tą vietą pasaulyje pagal darbuotojų samdymo ir atleidimo kriterijų ir 109-tą vietą pagal išlaidų išeitinėms pašalpoms kriterijų. • Teritorijų planavimo proceso tobulinimas, kitų dirbtinų biurokratinių kliūčių šalinimas © Swedbank
  22. 22. Valstybės finansai stabilūs, tačiau galimybiųdidinti išlaidas bus mažai Valdžios sektoriaus finansai, % BVP 0% 60% -2.0% 50% -2% -2.5% 40% 40.7% -4% 39.1% 37.9% 38.5% 37.9% 30% 29.3% -6% 20% 21.1% 19.4% 18.4% 17.9% 16.8% -8% 15.5% 10% -10% 0% 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013p 2014p Bendroji skola (dešn.sk.) Biudžeto balansas (kair.sk.) Šaltinis: Finansų ministerija, Swedbank • Tol, kol biudžetas nebus subalansuotas, valdžios sektoriaus išlaidų augimą ribos Fiskalinės drausmės įstatymas. • Prognozuojame, kad šio įstatymo rėmuose valstybės biudžeto išlaidos 2014 metų biudžete galės didėti 1 proc., arba 190 mln. litų. © Swedbank
  23. 23. Geros dienos! Ekonomikos apžvalgų ir tyrimų prenumerata: WWW.SWEDBANK-RESEARCH.COM© Swedbank

×