Vilniaus miesto savivaldybės vakar Vyriausybėje pristatyta informacija dėl Vilniaus miesto šilumos ūkio pertvarkos.

1. Click to edit Master title style
Vilniaus miesto šilumos ūkio
pertvarka
Dėl energijos gamybos iš atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros Vilniaus mieste
panaudojant VE-3 infrastruktūrą

2. Click to edit Master title style
Nuo 2017 m. pasibaigus šilumos tinklų nuomos sutarčiai Vilniaus
miesto savivaldybės įmonė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ perima
Vilniaus miesto šilumos ūkio valdymą ir šilumos tiekimo paslaugų
teikimo prievolę iš UAB „Vilniaus energija“
Vilniaus miesto šilumos ūkio plėtros vykdytojas
Perėmusi šilumos ūkio infrastruktūrą AB „Vilniaus šilumos tinklai“
tampa šilumos tiekėju (toliau studijoje AB „Vilniaus šilumos tinklai“
vadinama „Šilumos tiekėjas“)
Šilumos tiekėjui taikoma privalomoji kainodara vadovaujantis
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintais
teisės aktais.

3. Click to edit Master title style
1. Sumažinti šilumos kainą Vilniaus miesto vartotojams:
 Ekonomiškai pagrįstas kuro balanso keitimas panaudojant AEI (E-3
modernizavimas)
 Nepriklausomų šilumos gamintojų taikomų kainų kontroliavimas
 Elektros gamybos iš AEI veiklos vykdymas (reguliuojamų sąnaudų mažinimas)
2. Užtikrinti šilumos tiekimo infrastruktūros atitikimą teisės aktų reikalavimams ir
Vilniaus miesto šilumos ūkio plėtros TE-3 tikslai
2. Užtikrinti šilumos tiekimo infrastruktūros atitikimą teisės aktų reikalavimams ir
tinkamą techninę būklę:
 Būtinųjų taršos mažinimo priemonių NOx E-2 ir RK-8 įdiegimas
 Būtinųjų taršos mažinimo priemonių NOx E-3 įdiegimas
 Užtikrinti, kad Vilniaus miesto integruotoje sistemoje veiktų ne mažiau nei 400
MW galios AEI naudojantys šilumos gamybos šaltiniai (LR Nacionalinės šilumos
ūkio plėtros programos projektas)

4. Click to edit Master title style
Detaliam techniniam – ekonominiam vertinimui pasirinktos keturios TE-3 modernizavimo
alternatyvos:
Techninės TE-3 modernizavimo alternatyvos
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2014-2030 m.
Alternatyva: Galia Alternatyvos aprašymas
Nr. 2 “180/360”
Elektrinė: 180 MW
Šiluminė: 360 MW
Statomas naujas garo katilas ir panaudojama esama elektros
generavimo infrastruktūra, įrengiamas biokuro ūkis.
Nr. 3 “120/200”
Elektrinė: 120 MW
Šiluminė: 200 MW
Rekonstruojamas garo katilas ir įrengiama biokuro deginimui reikalinga
infrastruktūra.
Nr. 4 “70/150”
Elektrinė: 70 MW
Šiluminė: 150 MW
Statoma nauja biokuro kogeneracinė jėgainė.
Nr. 6 “200” Šiluminė: 200 MW
Statoma nauja biokurą deginanti šildymo katilinė.
Pastaba: alternatyva skaičiuojama be investicinės paramos.

5. Click to edit Master title styleVilniaus miesto šilumos poreikis ir prognozuojama gamyba
Pasirinktos alternatyvos metu įrengiami
šilumos gamybos pajėgumai yra 350 MW
ir sudaro apie 35 proc. nuo maksimalaus
šilumos poreikio sistemoje
Pasirinktos alternatyvos įrenginiais
gaminama apie 1,1 TWh šiluminės
energijos arba 45 proc. metinio
sistemos šilumos poreikio

6. Click to edit Master title style
5.7
6.1 6.9 6.3
23.6
21.2
21.1 20.9
18.4 20.0
25.0
20.0
25.0
ŠilumoskainabePVM,ct/kWh
10%
Alternatyvų vertinimo rezultatai I
Šiandieninė šilumos kaina (be PVM) Vilniaus mieste, jei TE-3
modernizavimas būtų įvykęs 2013 m.
Įgyvendinus scenarijų “180/360” šilumos kaina Vilniuje būtų 18.4 ct/kWh - viena mažiausių
Lietuvoje
11% 22%11%
17.9
15.1 14.1 14.6
11.6
6.1 6.9 6.3
6.8
0.0
5.0
10.0
15.0
0.0
5.0
10.0
15.0
70/150 200 120/200 180/360
Šilumos kaina Vilniaus
mieste (esama situacija)
Šilumos kaina Vilniaus mieste įgyvendinus
Projektą
Šilumos kaina Vilniaus
mieste įgyvendinus
Projektą
Šilumos kaina Vilniaus
mieste įgyvendinus
Projektą
ŠilumoskainabePVM,ct/kWh
Kintamos sąnaudos Pastovios sąnaudos

7. Click to edit Master title styleAlternatyvų vertinimo rezultatai II
Šilumos kaina ct/kWh esant skirtingoms plėtros iniciatyvoms
• VŠT (180/360) - AB "Vilniaus šilumos tinklai" įgyvendina E-3 rekonstrukcijos projektą
• VŠT (180/360 + atliekos) - AB "Vilniaus šilumos tinklai" įgyvendina E-3 rekonstrukcijos projektą ir
rūšiuotų atliekų deginimo jėgainės projektus
• LE (120/200) - AB "Lietuvos energija" įgyvendina E-3 rekonstrukcijos projektą
• LE (120/200 + atliekos) - AB "Lietuvos energija" įgyvendina E-3 rekonstrukcijos ir rūšiuotų atliekų
deginimo jėgainės projektus

8. Click to edit Master title style
0.71
0.71 0.71
1.50
2.00 1.65
3.10 1.10
1.22
16.9
13.93
13.13 12.70
8
10
12
14
16
18
8
10
12
14
16
18
Elektrosgamybossavikaina,ct/kWh Pasirinktos alternatyvos gamintinos elektros savikaina
Alternatyvų vertinimo rezultatai III
8.62 9.32 9.12
0
2
4
6
8
0
2
4
6
8
Vidutinė 2013 m. elektros
biržos kaina
70/150 120/200 180/360
Elektrosgamybossavikaina,ct/kWh
Santykinės išlaidos kurui
Santykinės išlaidos elektros energija ir vandeniui technologijai
Santykinės išlaidos eksploatacinėms sąnaudoms
Amortizaciniai atskaitymai

9. Click to edit Master title styleGalimi projekto įgyvendinimo grafikai
VE-3modernizavimoįgyvendinimografikas:
2014–06–01 2015-07-01 2017–07-01
Statybospradžia Jėgainėsįvedimasįeksploataciją
Jėgainės modernizavimas
Plėtrosplanoirpoveikioaplinkai
vertinimoprocedūros
AB„Lietuvosenergija“projektoįgyvendinimografikas:
2014–06–01 2016-01-01 2018-01-01 2020–03-01
Projektoįgyvendinimopradžia Jėgainėsįvedimasįeksploataciją
Jėgainėsstatyba
Statybosrangovoparinkimo
procedūros
Plėtrosplanoirpoveikioaplinkai
vertinimoprocedūros

10. Click to edit Master title styleIšvados I
 Projektu pasiekiamas maksimalus šilumos kainos sumažinimas - 5,2 ct/kWh arba 22
proc. (neįvertinant pelno iš elektros veiklos perskirstymo galimybės)
 Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas statyti „iki 540 MW“ galios biokuro katilą
leidžia rinktis ekonomiškiausią katilo galios pasiūlymą, katilų skaičių
 Esant pakankamam NŠG gamybos šaltinių skaičiui stovintis katilas sukuria tą pačią
ekonominę naudą šilumos vartotojams kaip ir gaminantis šilumą
 Šilumos tiekėjui įrengus naujus pajėgumus neleidžia NŠG taikyti neproporcingos
šilumos kainos

11. Click to edit Master title styleIšvados II
 Projekto įgyvendinimas leidžia maksimaliai panaudoti esamą TE-3 infrastruktūrą ir
gaminti elektrą už rinkoje konkurencingą kainą, didinti elektros gamybos ir tiekimo
saugumą (6% Lietuvos oreikio kogeneraciniame režime ir iki 15% kondensaciniame)
 Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos suteikimas šilumos tiekėjo projektui
užtikrina tiesioginę paramos naudą šilumos vartotojams
 NŠG analogiško projekto įgyvendinimas šilumos kainą mažina tik iki 15 proc. NŠG analogiško projekto įgyvendinimas šilumos kainą mažina tik iki 15 proc.
 Projekto sėkmingam įgyvendinimui nereikia keisti teisinės aplinkos (pvz. bazinio
gamintojo įteisinimas ir pan.)
 Projekto šilumos sektoriaus investicijų grąža ir atsipirkimas reguliuojami
vadovaujantis šilumos kainų metodika

12. Click to edit Master title styleGalimi projekto įgyvendinimo grafikai
UAB„Reenergy“projektoįgyvendinimografikas:
2007–05–01 2012-07-12 2013-12-01 2016–03-01
Projektoįgyvendinimopradžia Jėgainėsįvedimasįeksploataciją
Jėgainėsstatyba
Projektavimasirstatybosrangovo
parinkimoprocedūros
Poveikioaplinkaivertinimo
procedūros
Vilniaus miesto savivaldybė – 49 proc. akcijų, privatus investuotojas – 51 proc.
AB„Lietuvosenergija“projektoįgyvendinimografikas:
2014–06–01 2016-06-01 2018-01-01 2020–03-01
Projektoįgyvendinimopradžia Jėgainėsįvedimasįeksploataciją
Jėgainėsstatyba
Projektavimasirstatybosrangovo
parinkimoprocedūros
Sklypoparinkimas,plėtrosplanasir
poveikioaplinkaivertinimoprocedūros

13. Click to edit Master title style
Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Reenergy“ vykdomo atliekų jėgainės statybos
projekto sustabdymo pasekmės
• VAATC, kuris atsakingas už Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sutvarkymą, įgyvendina su
ES struktūrinių fondų parama (paramos intensyvumas -80 %, suma - 85 mln. Lt) komunalinių
atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginio statybos projektą, kuris turi būti
baigtas iki 2015 m. spalio mėnesio. Parama gauta pagal paraišką, kurioje numatyta, kad po
rūšiavimo likusios atliekos turi būti panaudotos energijos gamybai atliekų jėgainėje.
Nepastačius iki 2016 m. atliekų deginimo pajėgumų, paramos skyrimo rodikliai nebus
įgyvendinti ir VAATC turės grąžinti paramą.
• Net ir didinant mokesčius už atliekų tvarkymą, t. y numatant po MBA likusių atliekų gabenimą• Net ir didinant mokesčius už atliekų tvarkymą, t. y numatant po MBA likusių atliekų gabenimą
į Klaipėdą, visos atliekos negalėtų būti išvežamos, nes neįdiegus atliekų deginimo pajėgumų
2016 metais, analogiškoje situacijose bus visi Lietuvos regioniniai atliekų tvarkymo centrai,
nes pagal paramos skyrimo sąlygas, po rūšiavimo likusios atliekos turi būti panaudojamos
energijai gaminti ir negali būti šalinamos sąvartyne. Klaipėdos jėgainė dėl savo pajėgumų ir
galiojančių taršos leidimų negalėtų priimti visų Lietuvos po MBA likusių atliekų (susidaro iki
530 tūkst. tonų per metus, Klaipėdos jėgainės našumas – 180 tūkst. tonų per metus).
• Pastačius MBA įrenginius ir iki 2016 metų neįgyvendinus naudojimo energijai gauti projektų,
reiktų drastiškai kelti atliekų tvarkymo mokesčius gyventojams, siekiant išlaikyti tvarius MBA
projektus.
• Prarandama galimybė užtikrinti gyventojams žemiausias atliekų tvarkymo ir šilumos kainas.

14. Click to edit Master title styleAtliekų naudojimo energijai gauti projektų įgyvendinimo modelis ir
rėmimas
• Pasaulinėje praktikoje nėra analogiškų projektų įgyvendinimo modelių, kuriuose privačiam investuotojui statant
objektą priklausytų 49 % akcijų, o 51 % valstybei ar valstybės kontroliuojamai įmonei.
• Europos Komisija 2014-2020 m. programiniu periodu pasisako už aukštesnio prioriteto atliekų tvarkymo būdų
pagal atliekų tvarkymo hierarchiją nei atliekų naudojimas energijai gauti, t. y. atliekų perdirbimo ir pakartotinio
naudojimo, rėmimą
In line with the Roadmap on Resource Efficiency, the Commission has proposed measures to curb waste generation
and boost recycling and re-use in the EU by 2020. The Commission will seek to ensure that public funding from the EU
budget gives priority to activities higher up in the waste hierarchy as defined in the Waste Framework Directive
2008/98/EC. (Parliamentary questions, 11 July 2013, Answer given by Mr Potočnik on behalf of the Commission;
• Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančius energijos išteklius
numato paramą atsinaujinančių išteklių naudojimui, pagal kurią galėtų būti remiamas komunalinių atliekų
biologiškai skaidžios atliekų dalies sutvarkymas. Kadangi Lietuva jau yra gavusi paramą komunalinių atliekų
biologiškai skaidžios dalies sutvarkymui, pastatant 9 mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius, kurie
pagamins kietąjį atgautąjį kurą (KAK), kuris nėra atsinaujinantis šaltinis, todėl projekto rėmimas pagal šią direktyvą
negalimas;
• Pagal Lietuvos Respublikos partnerystės sutartį ir 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų
programos prioritetus – Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių gamybos ir naudojimo skatinimas bei
Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos – numatyta struktūrinė
parama atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir naudojimo skatinimui bei komunalinių atliekų sraute esančių
popieriaus, plastiko, metalo ir stiklo paruošimui pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui. Parama KAK naudojimui
nėra numatyta.
• Siekiant gauti ES paramą atliekų deginimo projektui, Lietuva galėtų kreiptis į Europos Komisiją dėl paramos kaip
Valstybės pagalbos ir didelės apimties projektui, bet procedūros vien tokios paramos suteikimui galėtų užtrukti
nemažiau nei 3 metus. Aplinkos ministerijos specialistu teigimu, parama atliekų deginimui yra mažai tikėtina. Dėl
paramos skyrimo procedūrų projekto įgyvendinimas užtruktų iki 6 metų. Vertinant, kad Lietuvoje jau 2015 metai
pradės veikti 9 MBA įrenginiai, kurie gamins KAK, projekto įgyvendinimas 2020 metais yra nepriimtinas.