7. Šios die os realy ė rodo, kad:
Padangų importuotojui pakanka tik registruotis
sąvade, nusipirkti sutvarkymą patvirtinančius
dokumentus iš galutinio tvarkytojo bei tvarkyti
apmokestinamųjų gaminių apskaitą ir teikti apskaitos
ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Šias pareigas vykdo apie % padangų importuotojų,
apie % padangų importuotojų veikia nelegaliai.
8. Prievolės perleidžiamos perdirbėjams, išrašantiems
sutvarkymo dokumentus, ar kaip jie vis dar juos vadina
„ pažymas“.
Finansavimą gauna tik perdirbėjai . Ar jie realiai
surenka ar ne, ar diegia surinkimo sistemas ar ne – jie
turi teisę išrašyti tokius dokumentus ir to padangų
importuotojui pakanka.
Pagal užsakytą perdirbėjui „sutvarkyti“padangų
atliekų kiekį ir teikiamos ataskaitos.
9. Pada gų atliekų perdi i as Lietuvoje
vaizdai iš UAB Metaloidas kie o
10.
11.
12.
13. Neko troliuoja as, elegalus plati a ų
pada gų srautas:
Dėvėtų padangų prekyba
Transporto paslaugas teikiančios įmonės
14. Netiksli tiekia ų ri kai pada gų apskaita:
Prekyba dėvėtomis padangomis
Padangų eksporas
Nesiregistruojantys gamintojų importuotojų sąvade
ūkio subjektai
Padangos neapskaitomos pagal dydžius ir naudojimo
paskirtį
15. A tri is pada gų pa audoji as –pada gų
restauracija
Padangas restauruojančios įmonės irgi surenka
padangų atliekas iš servisų, tačiau jokių surinkimą
patvirtinančių dokumentų paprastai neišrašo.
Servisai atsikrato dalimi padangų atliekų be
papildomų išlaidų ar net gauna papildomų pajamų,
bet šios padangos nepatenka į jokią apskaitą ,
Šie kiekiai perdirbėjams taip pat leidžia manipuliuoti
surinkimo kiekiais.
16. LR Vyriausybės nustatyti mokesčiai už aplinkos
teršimą gaminių atliekomis padangomis
nekompensuoja realių padangų atliekų
surinkimo, transportavimo, paruošimo naudoti
ir galutinio sutvarkymo kaštų.
17. Pada gų atliekų tvarky o ap okesti i as,pagal
da ar galioja čią tvarką:
Naujos
. Dėvėtos, restauruotos
Tokia segmentacija praktikos nėra pagrįsta, nes ar naujos
ar naudotos padangos atlieka niekuo nesiskiria. Jų
sutvarkymo kaštai taip pat.
Ir mokestis už aplinkos teršimą turėtų irgi būti vienodas.
Tiesiog dėvėta padanga greičiau susidėvi ir jų kaip atliekų
apyvarta greitesnė.
Šioje vietoje reikėtų tik aktyviau kovoti su šešėline dėvėtų
padangų rinka.
18. Nenorintys ar negalintys organizuoti padangų atliekų
surinkimo užduočių vykdymo, privalo mokėti
Valstybei aplinkos teršimo gaminių atliekomis
mokestį, kuris šiuo metu yra:
86,00 Eur /t (125,39 Eur/t)- jei importuotojas į
rinką išleidžia naujas padangas (indeksavimo
koeficientas – 1,458);
104,00 Eur/t (151,63 Eur - jei importuotojas į rinką
išleidžia naudotas ar restauruotas padangas
(indeksavimo koeficientas – 1,458).
19. Že ės ūkio te h ikos pada gų atliekų tvarky o
kaštai yra žy iai dides i:
Tokių atliekų pakrovimui į transporto priemones reikia
papildomos krovimo technikos, o tai papildomi energetiniai ir
finansiniai kaštai;
Didesni jų transportavimo kaštai, nes jei visų kitų padangų
vilkikais vežama - tonų, tai didžiagabaričių padangų galima
pakrauti ir transportuoti tik 6-8 tonas;
Jų paruošimui perdirbimui ar energijai gauti reikia papildomų
įrengimų karpymo technika , o tai dar papildomi tiek energetiniai,
finansiniai, žmogiškieji resursai.
Tokių padangų surinkimo, paruošimo bei galutinio sutvarkymo
kaina yra apie 150+PVM Eur/t ir tai tik jeigu tokio tipo padangos
surenkamos tvarkingai iš ūkio subjektų ar tiesiogiai iš tokių padangų
importuotojų bei neskiriant lėšų viešajam švietimui.
O jeigu tokias padangas išmeta „bet kur“ ir jomis turi pasirūpinti
savivaldybės ? Be papildomo finansavimo čia neišsiversti.
20. Ar verta?
Padangų importuotojui, kuris išleidžia į rinką būtent
tokias padangas prisiimti atsakomybę organizuoti
tokių padangų surinkimą, jei iš jo niekas negali ar
nenori reikalauti surinkti būtent tokių padangų
atliekas?
Svarbiausia įvykdyti tonažo surinkimo užduotis, o
didžiagabaričių padangų tvarkymo kaštus gali dengti,
šiai dienai ir dengia, kas tik nori.
O blogiausiu atveju sumokėti taršos mokestį ir nieko
nedaryti yra pigiau.
21. Mokesčiu ieko eišgasdi si
Gamintojo importuotojo atsakomybės principas, mūsuose
nepagrįstas jokiais finansiniais, nei loginiais argumentais.
Atlikome tyrimą-eksperimentą, kiek kainuoja
bešeimininkių, išmestų padangų atliekų surinkimas ir
sutvarkymas Lietuvoje. Šis tyrimas parodė, jog
bešeiminikių padangų sutvarkymo kaštai yra apie 260,00
Eur/t
Dauguma padangų importuotojų finansuoja perdirbėjus,
naudojasi mokesčio lengvatomis, bešeimininkių padangų
kiekiai tik didėja ir jų sutvarkymo išlaidas turi dengti
Aplinkos ministerija, savivaldybės , o iš esmės, mes visi
mokesčių mokėtojai.
22. Esa e Europos pada gų savarty as
Europos šalys, iš kurių į Lietuvą įsivežame dėvėtas
padangas, padangų atliekas tvarko prioriteniu būdu –
antrinis panaudojimas.
Šių padangų galutinio sutvarkymo kaštai gulasi ant
Lietuvos piliečių pečių.
Lietuva, neturėdama pajėgumų sutvarkyti visų
susidarančių padangų atliekų ir negaudama
finansavimo iš gamintojų importuotojų, prisiima
prievoles tvarkyti padangų atliekas savo biudžeto
lėšomis.
23. Pada gų platintojai privalo:
1 nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo
atiduodamas padangų atliekas tuo atveju, jeigu
atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam
transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius
skaičiuojant vienetais atitinka jo perkamų padangų
skaičių;
iš vartotojų priimtas padangų atliekas perduoti tokias
atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui arba
atiduoti jas padangų gamintojams ar importuotojams;
prekybos vietoje teikti rašytinę informaciją vartotojams
apie tai, kaip jie gali atiduoti padangų atliekas
platintojams.
24. Jeigu padangų platintojai ir vykdo visas įstatymo
prievoles, tai finansavimą padangų atliekų tvarkymui
turi skirti iš savo veiklos lėšų, nes padangų
importuotojai savo pareigas organizuoti surinkimą
paveda perdirbėjams, o šiems tai visiškai neapsimoka.
Platinimo vietose neteikiama jokia informacija kur
pirkėjas gali palikti netinkamas naudoti padangas , kur
jis gali pasinaudoti padangų atliekų surinkimo
paslauga už kurią jis sumokėjo.
25. Pagal veikiantį šiuo metu Atliekų tvarkymo įstatymą
nustatytas pareigas apmokestinamųjų gaminių gamintojai
ir importuotojai turi teisę vykdyti:
1) individualiai – organizuodami po jų Lietuvos
Respublikos vidaus rinkai tiektų apmokestinamųjų
gaminių naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą;
2) kolektyviai – steigdami šio Įstatymo straipsnyje
nurodytą Organizaciją ir ar tapdami tokios Organizacijos
dalyviais ir jai pavesdami organizuoti apmokestinamųjų
gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio
Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba Organizacijai
sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti
apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti
visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami
Organizacijos dalyviais.
26. Ga i tojo/i portuotojo atsako y ės pri ipas ir
Regio i iai atliekų tvarky o e trai
Regioniniai atliekų tvarkymo centrai įsteigė
stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles, kur
gyventojai gali palikti po 4-5 padangas be papildomo
mokesčio.
Tačiau RATC turi rasti lėšų tolimesniam šių atliekų
tvarkymui.
Ir šioje vietoje neveikia gamintojo importuotojo
atsakomybės principas.
Čia surenkamos padangų atliekos nėra bešeiminikės, tik
vartotojas perkant padangas negavo informacijos kur jis
gali pasinaudoti padangų atliekų surinkimo paslauga už
kurią jis sumokėjo, todėl jis, kaip atsakingas pilietis
naudojasi visų mokesčių mokėtojų apmokama paslauga.
27. Jeigu visi, deklaruojantys padangų atliekų
sutvarkymo veiklą vykdantys, padangų
importuotojai ištiesų vykdytų šią veiklą jie
patys ieškotų galimybės bendradarbiauti su
RATC, nes taip būtų taupomos realiai
reikalingos panaudoti surinkimo lėšos.
28. Esama situacija padangų
atliekų tvarkymo srityje, sudaro
nelygias konkurencines sąlygas
tarp padangų gamintojų
/importuotojų:
29. „Būk nelegalus padangų tiekėjas Lietuvoje ir mokesčių
mokėti tau nereikės!“
Visuomenės švietimo ir informavimo programos
vykdymas bei finansavimas tik licencijuotų
organizacijų prievolė.
31. Valstybinė atliekų tvarkymo strategija yra pagrįsta principu
– už atliekų tvarkymą turime mokėti dabar ir jas
tvarkyti dabar, kad ateityje nereikėtų ieškoti lėšų
istorinėms atliekoms tvarkyti.
Padangų atliekų tvarkymo srityje šis principas negalioja:
šios atliekos tvarkymas apmokestintas „n“ kartų,
apskaita tik apytikrė,
perdirbimas ribotas, perdirbimo produktai riboto
paklausumo ;
realiai padangų atliekos surenkamos tik dalinai,
sprendimo būdų vengiama ieškoti.
Trečiojo brolio vaidmuo lieka eiliniam piliečiui,
mokesčių mokėtojui.
32. Visiškai ignoruojama:
šviesti ir informuoti visuomenę apmokestinamųjų
gaminių atliekų tvarkymo klausimais: apie netinkamo
apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo žalą
aplinkai ir žmonių sveikatai, apmokestinamųjų gaminių
atliekų tvarkymo galimybes ir surinkimo vietas ir pan.
Nežinantis vartotojas –PIGIAU!!!