SlideShare a Scribd company logo
1 of 79
Svarbiausios ontomorfogenetikos problemos
                    II

             Donatas Žvingila
Aplinkos ir genotipo vaidmuo organizmo
                raidos metu
• Aplinkos sąlygų jutimo mechanizmai.
• Genotipo plastiškumas.
• Vystymosi reakcijos norma.
Aplinkos sąlygų jutimo
    mechanizmai.
Genotipo plastiškumas




• “Akių dėmių” polimorfizmas ant ventralinės sparnų pusės.
  Precis coenia A) vasarą, esant ilgai dienai; B) rudenį, trumpos
  dienos sąlygom; Bicyclus anynana C) drėgno šilto sezono metu;
  D) sauso ir vėsaus sezono metu.
Genotipo plastiškumas




• B. anynana reakcija į temperatūros pokyčius.
• A - dėmių dydis priklausomai nuo temperatūros; B - hormono
   ekdisteroido dinamika esant 20 ir 27°C.
Citoplazmos vaidmuo morfogenezėje

•   Zigotoje yra trys informacinės sistemos:
•    1) branduolio DNR;
•   3) citoskeletas;
•   2) citoplazmoje išsidėstę informacinės
    makromolekulės;
Citoskeletas         Trys filamentų tipai:
                                A. Tarpiniai filamentai
                                B. Mikrovamzdeliai
                                C. Mikrofilamentai




Mikrovamzdelių ir tarpinių filamentų išsidėstymas ląstelėje labai panašus
Motoriniai baltymai

1. Jie gali jungtis prie tam tikrų citoskeleto
   elementų

2. Jie gali judėti filamentais arba
   mikrovamzdeliais

3. Jie gali hidrolizuoti ATP
Motorinių baltymų tipai

• Su aktinu susiję miozinai.
      Tradicinis (miozinas II) ir netradiciniai
  miozinai; Miozinų šeima: miozinas I - XVIII;
• Su mikrovamzdeliais susiję motorai.
      a) dineinas; Žiuželių ir citoplazmos dineinai.
  Juda link MV minus galo.
      b) kinezinai; citoskeleto kinezinai. Juda link
  MV plius galo;
• Su nukleorūgštimis susiję.
      DNR ir RNR polimerazės. Juda išilgai DNR.
Miozinų didžioji šeima
Miozinų veikla ląstelėje




d     d   d     d         d
Judėjimui reikia, kad miozinas prisijungtų prie
               aktino filamento
Miozino motoro struktūra
Kinezino schema
mRNR paskirstymas citoplazmoje


•   Asimetrijai susidaryti;
•   Perduodant signalus;
•   Specifikuojant gemalines ląsteles;
•   Susidarant embrionų ašims;

• mRNR ląstelėje labai priklauso nuo citoskeleto ir
  motorinių baltymų.
Moteriškos ir vyriškos lytinių ląstelių
 vaidmuo būsimo organizmo raidai
Imprintingas
Imprintingas




K. Lorenz ir žąsys
• Genomo imprintingas – tai atmintis, žymė,
  iš ko palikuonis yra paveldėjęs
  chromosomą: iš tėvo ar motinos.
Motinos ir tėvo genomų ‘atžymos’ padaromos
                       gametogenezės metu.




•   ICR - ‘imprinting control regions’. Jų ilgis - keletas kb. DNR
    metilinimo skirtumai. ICR - svarbiausi imprintingo požymiai.
IRC metilinimas Igf2-H19 lokuse ir jo palaikymas




•    “Smeigtukais” pažymėtos DNR metilinimo vietos.
Imprintingas ir ontogenezė




•   KAGUYA gimė iš dviejų kiaušialąsčių. Jos gimimas dar kartą įrodė,
    kad žinduolių reprodukcijai būtinas ir vyriškas genomas.
Imprintingas ir žmogaus ligos
15 chromosomos fragmento delecija sukelia dvi skirtingas ligas




    Per tėvo liniją                  Per motinos liniją
    - Prader-Willi sindromas         - Angelman’o sindromas
Genomo stabilumo ontogenezėje problema

• August Weismann (1843-1914) “kas lemia
  skirtumus tarp lastelių raidos metu”
• 1883 V. Roux - branduoliai susidarantys po
  zigotos skilimo nėra lygiaverčiai, taigi dukterinės
  ląstelės nėra totipotentiškos;
• Įvairūs šiuolaikiniai metodai rodo, kad didžioji
  dalis organizmo ląstelių turi tą patį genotipą;
  Tačiau yra ir išimčių;
Somatinių ląstelių genomo ypatybės:

• Somatinės ląstelės sudaro populiaciją nuo totipotencinių iki
negrįžtamai praradusių genetinę medžiagą ląstelių;
• totipotentiška ląstelė turi visą genetinę informaciją, reikalingą
organizmui išsivystyti; ji lygiavertė generatyvinei ląstelei.

• Ląstelės iš įvairių audinių ar organų nevienodai praradusios genetinę
potenciją. Pavyzdžiui, augalų meristemų ląstelės yra totipotentiškos, o
dalis diferenciuotų ląstelių ją gali būti praradusios. Tai pirmasis įrodė H.
Vinkleris (Winkler) 1919 m.
Endopoliploidija kukurūzo
      šaknies šalmelio ląstelių
      branduoliuose




           Ląstelių skaičius
2C
4C
8C
16C

                                2C 4C 8C 16C
                               Endopoliploidijos lygis

       Endoreduplikacija gali siekti x200
       kukurūzų endosperme: apima visą
       genomą.
SOMATINIŲ LĄSTELIŲ
                   REGENERACIJA
  Vieno individo palikuonys, gaunami dauginat nelytinu būdu ar iš somatinių
  ląstelių, sudaro kloną. Jį sudaro ir somatinės ląstelės, kilusios iš vienos
  motininės.



  Somatinių ląstelių regeneracija nevienodai sėkminga įvairiuose
organizmuose:

• normaliai regeneruoja – regenerantų savybės visiškai sutampa su donoro savybėmis;

• regeneracija visiškai nevyksta;

• išauga pakitę regenerantai, pasireiškia – somakloninis kintamumas.
AUGALŲ SOMATINIŲ LĄSTELIŲ
           TOTIPOTENTIŠKUMO ĮRODYMAS
            Morkos šaknis

                       Šaknies skersinis
                            pjūvis
                                           Sodinuko kultūra ant agaro.
                                            Vėliau perkeliama į dirvą


                     2 mg fragmentai

                                Laisvos ląstelės
                                 suspensijoje
                              imant joms dalintis


        Kultūros fragmentai
         maistinėje terpėje               “Embrioidas”
                                  (somatinė embrioninė ląstelė)           Regenerantas –
                                 auganti iš laisvų ląstelių kultūros     subrendusi morka

Paveikslas. Morkos klonavimas. Somatinės ląstelės gali būti atskirtos ir užaugintos terpėje.
Taigi bent kai kurios diferenciuotos somatinės ląstelės yra totipotencinės.
AUGALŲ SOMATINIŲ LĄSTELIŲ KLONAVIMAS
    Somatinių ląstelių totipotenciškumas panaudojimas dauginant vertingus augalų
  genotipus, pavyzdžiui, pliusinius medžius, vertingus vaismedžius ir dekoratyvinius
                                       augalus.
  Toks augalo dauginimo būdas – klonavimas. Tai dauginimas vegetatyviškai, pavyzdžiui
gyvašakėmis ar įskiepiais, o taip pat laboratorinėmis sąlygomis audinių fragmentais, panaudojant
somatinę embriogenezę ar audinių kultūras.
Visi klonuoti individai teoriškai bus to paties
genotipo, kaip ir motininis individas ar ląstelė.

Klonuojant         išsaugomas        vertingas
heterozigotinis ar homozigotinis genų
derinys, kuris būtų prarastas dauginant lytiniu
būdu.



     Tačiau, klonuojant neišvengiama
   somatinių ląstelių genotipų įvairovės.
   Todėl būtina nustatyti klonų genetinę              2 pav. Vienų metų vaismedžių klonai
                 tapatybę.
FENOTIPINIS SOMAKLONINIO KINTAMUMO
  PASIREIŠKIMAS PAPRASTOJOJE EGLĖJE
                                •   a) skilčialapių
                                    raidos
                                    sutrikimai;
                                •    b) dalinis
                                    albinizmas;
                                •   d) 4-ių metų
                                    kloninės
                                    kilmės
                                    diploidas (2n=
                                    24) ir
                                    nykštukas
                                    trisomikas-
                                    chimera
                                    (2n+1=25);
                                •   f) spyglių
                                    morfologijos
                                    skirtumai tarp
                                    diploido ir
                                    trisomiko;
                                •   g) 5-ių metų
                                    diploidas ir
                                    trisomikas
                                    (kairėje);
Varliagyvio klonavimas
R. Briggs’o atlikti bandymai (1952-1954) su varle Rana pipiens
Stebimi pastovūs branduolio pokyčiai labiau diferenciuotose ląstelėse
Žinduolių klonavimo būdai
PIRMO ŽINDUOLIO KLONAVIMAS
                                       Kiaušialąstė
                                        paimta iš
                                        avelės B
Kūno ląstelė                                                  Avelė Doli
 paimta iš
                                                              su motina
 avelės A
   Ląstelės branduolys         Branduolio
       G0 stadijoje            pašalinimas


                             Ląstelės suliejamos
                         elektros impulsų poveikyje
                                                      Prof. Ian Wilmut’as
                                                      klonavęs avelę Doli
 Avis, kuri savo
gimdoje išnešiojo
     kloną


                                                      Doli su savo pirmu
                          Ėriukas iš klonuotos         atsivestu ėriuku
                               avelės A
                                                           1998 m.

1 pav. Klonavimo metodo schema, gaunant kloną iš somatinės ląstelės –
avelę Dolį. Doli gimė – 1996.07.05. Nugaišo 2003.02.14 d. nuo plaučių uždegimą sukėlusio viruso
Genomo pokyčių somatinėse ląstelėse
                pobūdis
• Chromatino ir genų veiklos pokyčiai,
  pastovūs toje ląstelėje, kurioje jie įvyko, bet
  nepaveldimi dukterinių ląstelių;
• Epigenetiniai pokyčiai, paveldimi, bet
  nekeičia DNR nukleotidų sekų;
• Genomo pertvarka, kai somatinių ląstelių
  pokyčius sąlygoja grįžtamieji ar
  negrįžtamieji DNR nukleotidų sekų
  pokyčiai;
Genomo pertvarka organizmo raidos
             metu
•   Amplifikacija;
•   Diminucija;
•   DNR sekų rekombinacija;
•   Pastovi inaktyvacija.
Ribosominės RNR genų organizacija Xenopus laevis
                  genome
Vaisinės muselės choriono baltymo genų amplifikacija
Chromatino diminucija ir chromosomų eliminacija




            T. Bovery (1862-1915)
Parascaris chromatino diminucija
Chromatino diminucija Parascaris aequorum
             embriogenezėje
Chromatino diminucija mitozės metu Ascaris
                    embrione




DNR nudažyta DAPI šviesiai mėlynai. Dalis chromatino lieka
ekvatoriuje, kitos dvi – keliauja mitozės polių link.
V(D)J rekombinacija ir genetinės
medžiagos praradimas limfocitų
          raidos metu
Antikūno (imunoglobulino) molekulės sandara




                          •   Limfoidinių ląstelių diferenciacija
Imunoglobulino G ir T ląstelių receptoriaus
               struktūra
Įvairias imunoglobulino dalis koduoja skirtingi genai
Pelės imunoglobulinų sunkiosios grandinės lokusas.
VDJ segmentai koduoja variabiliąją molekulės dalį




•   Visa informacija apie pelės imunoglobulinų sunkiąją grandinę yra
    viename lokuse. Lengvąją grandinę pelėje koduoja du lokusai.
V(D)J rekombinacija




•   V(D)J rekombinacija būtina limfoidinių ląstelių subrendimui. Jos metu dalis
    genetinės medžiagos prarandama. Rekombinaciją vykdo RAG1 ir RAG2
    baltymai. Vieta - RSS (rekombinacijos signalinės sekos).
Klasių kaitos rekombinacija
Genai, kurių raiška priklauso nuo Hin sukeliamos
  inversijos, koduoja dvi alternatyvias flagelino
  formas. Tai baltymas įeinantis į žiuželių sudėtį.
  Žiuželiai yra bakterijos paviršiuje ir juos
  pirmiausiai atakuoja šeimininko imuninė
  sistema.
Panaudodamos Hin rekombinazės sukeltą
  perjungimą iš vienos flagelino formos į kitą, kai
  kurios bakterijos neatpažįstamos šeimininko
  imuninės sistemos
                      Paveikslas. Salmonella
                        (turinti žiuželius) užkrečia
                        kultivuojamas žmogaus
                        kraujo ląsteles
fljB koduoja H2 flageliną
                   fljA koduoja H1 flagelino geno
                   transkripcijos represorių




Paveikslas. Hin inversija
X chromosomos inaktyvacija
 kaip epigenetinis reiškinys
X chromosomos inaktyvacija

• 1961 m. M. Lyon pasiūlė genų dozės
  kompensacijos teoriją;
Kaip vienoda genų, sukibusių su X chromosoma dozė
užtikrinama skirtingų lyčių individuose?


X inaktyvacija

- Viena iš X chromosomų inaktyvojama patelių
somatinėse ląstelėse;
- Inaktyvacija yra atsitiktinė;
        Vienos ląstelės išjungia iš tėvo gautą X
        Kitos – iš motinos gautą X


Inaktyvuota X chromosoma patelių ląstelėse matoma
kaip Barr’o kūnelis - Murray Barr (1949)
1961       Mary Lyon

- Tyrė pelių kailio spalvos paveldėjimą;
- žinojo, kad spalvos genas sukibęs su X chromosoma;

           - kryžmino grynas pagal tam tikrą spalvą pelių
linijas;
       - gautos heterozigotinės pelės skyrėsi kailio spalva
nuo tėvų;
       - patinėlių ir patelių kailio spalva buvo skirtinga;

- patelių - kailis buvo dėmėtas. Dėmių spalva, kaip tėvinių
linijų;

- patinėliai - niekada nebuvo dėmėti;
Random X Chromosome
Inactivation Involves an
Epigenetic Change in the
Inactive X




In 1961, Mary Lyon and Liane Russel
proposed the hypothesis of random
female X chromosome inactivation.
Study of Allozyme Alleles of the X-linked Glucose-6-
LyonDehydrogenase Gene Provided atlikus su X chromosoma
      hipotezės įrodymas gautas Molecular Evidence for the
 susijusio Gliukozės-6-fosfatdehidrogenazės geno alozimų
                        Lyon Hypothesis
 tyrimus
Test of the Lyon
Hypothesis


Lyon hipotezės
įrodymai
Lyon padarė išvadą :

Pelės patinėliai - hemizigotiniai
         - jų kailio spalva vienoda, nes turi tik vieną spalvos
alelį savo genome;

Pelių patelės - abu aleliai aktyvūs, tačiau ne toje pačioje
ląstelėje

Lyon hipotezė : patelių ląstelėse inaktyvuojama viena iš jų X-
       chromosomų embrioninio vystymosi metu, ir Barr’o
kūnelis yra ta neaktyvi chromosoma;

 Dabar žinoma Barr’o kūnelis yra neaktyvi kondensuota             X
chromosoma.
Epigenetic Inheritance
        Barr’o kūnelis atrastas tiriant kačių ląsteles




Epigenetic inheritance is based largely on covalent modifications of
nitrogenous bases and histone proteins.




                     A Barr Trispalvių kačių kailio spalva susijusi su atsitiktine
                             body is the
                     visible manifestation inaktyvacija yra epigenetinis reiškinys
                             X chromosomos
                     of the epigenetic
                     inactivation of the X-
                     chromosome.
X-inaktyvacija heterozigotinėje patelėje sukelia
kailio dėmėtumą, nes reiškiasi skirtingi geno aleliai




  genotipas yra Xruda/Xjuoda

  Rudi lopai: juodas alelis neaktyvus        Xrudas/Xjuodas
  Juodi lopai: rudas alelis neaktyvus        Xrudas/Xjuodas
Ektodermos displazija




Recesyvus požymis sukibęs su X chromosoma. Lopas, neturintis prakaito liaukų
yra ląstelių klonas, kurio pradinėje ląstelėje inaktyvavosi X chromosoma su norm. genu
Santrauka: Lyon hipotezė

- Tik viena X lieka aktyvi somatinėse ląstelėse
- Inaktyvuota gali būti tiek iš tėvo, tiek iš motinos gauta X
chromosoma
- Inaktyvacija įvyksta ankstyvoje embriogenezėje
- Inaktyvacijos pobūdis persiduoda visomoms somatinės
ląstelės palikuonėms
- Dėl inaktyvacijos tiek vyriškose, tiek moteiškose
somatinėse ląstelėse veikia vienodas X chromosomos genų
kiekis (!)

- Išimtis – moteriškose generatyvinėse ląstelėse prieš
mejozę abi X chromosomos aktyvuojamos

- Patelės yra mozaikos – jų somatinės ląstelės sudarytos iš
dviejų ląstelių tipų
X chromosomos inaktyvacijos mechanizmai

Žmogaus, pelės ir pelėno XIST geno konservatyvios sekos
X chromosomos inaktyvacijai svarbiausias
            Xic rajonas
XIST geno raiškos dinamika moteriškos lyties
  žinduolių embriono kamieninėse ląstelėse




RNR fluorescensinė hibridizacija in situ
X inaktyvacijos modelis
XX embrioninių kamieninių ląstelių diferenciacija leidžia
    stebėti, kaip palaipsniui X chromosomos inaktyvacija




Pilkai nuspalvinta zona parodo ontogenezės langą, kurio metu ląstelės
turi galimybę inaktyvuoti savo chromatiną XIST mRNR poveikyje
MCB ir Xist mRNR lokalizacija pelių somatinėse
                                      ląstelėse




                           Mermoud, J. E. et al. J. Cell Biol. 1999;147:1399-1408


           MCB – histono macroH2A1.2-turtingas rajonas, the
           macrochromatin body (MCB),
Copyright ©1999 Rockefeller University Press
To a First Order Approximation, Only One X is Active in Females
Iš pirmo žvilgsnio tik viena X chromosoma aktyvi moterų ląstelėse

                           Fenotipas     Lytinių chromosomų        Barr’o
                                                sudėtis           kūnelių
                                                                  skaičius
         Normali moteris                        XX                   1
         Normalus vyras                         XY                   0
         Turner sindromas (moteris)              X0                  0
         Trigubos X sindromas                  XXX                   2
         (moteris)
         Klinefelter sindromas (vyras)         XXY                   1



   Faktas, kad X0, XXX irXXY individai turi pakitusį fenotipą rodo, kad Lyon
   hipotezė pernelyg supaprastintai atspindi situaciją.
   Esmė tame, kad ne visi neaktyvios X chromosomos genai inaktyvuoti. Be to
   yra svarbūs genai, kurie veikia tik neaktyvioje X chromosomoje

More Related Content

What's hot

DNR reparacija, rekombinacija, transpozicija
DNR reparacija, rekombinacija, transpozicijaDNR reparacija, rekombinacija, transpozicija
DNR reparacija, rekombinacija, transpozicijamartyynyyte
 
DNR ir RNR molekulinė struktūra
DNR ir RNR molekulinė struktūraDNR ir RNR molekulinė struktūra
DNR ir RNR molekulinė struktūramartyynyyte
 
Populiacijų genetika
Populiacijų genetikaPopuliacijų genetika
Populiacijų genetikamartyynyyte
 
Genų veiklos reguliavimas
Genų veiklos reguliavimasGenų veiklos reguliavimas
Genų veiklos reguliavimasmartyynyyte
 
Biologija - Paveldimumas (genetika)
Biologija - Paveldimumas (genetika)Biologija - Paveldimumas (genetika)
Biologija - Paveldimumas (genetika)GaspWhat
 

What's hot (8)

DNR reparacija, rekombinacija, transpozicija
DNR reparacija, rekombinacija, transpozicijaDNR reparacija, rekombinacija, transpozicija
DNR reparacija, rekombinacija, transpozicija
 
Dnr replikacija
Dnr replikacijaDnr replikacija
Dnr replikacija
 
DNR ir RNR molekulinė struktūra
DNR ir RNR molekulinė struktūraDNR ir RNR molekulinė struktūra
DNR ir RNR molekulinė struktūra
 
Populiacijų genetika
Populiacijų genetikaPopuliacijų genetika
Populiacijų genetika
 
Genų veiklos reguliavimas
Genų veiklos reguliavimasGenų veiklos reguliavimas
Genų veiklos reguliavimas
 
Biologija - Paveldimumas (genetika)
Biologija - Paveldimumas (genetika)Biologija - Paveldimumas (genetika)
Biologija - Paveldimumas (genetika)
 
Transliacija
TransliacijaTransliacija
Transliacija
 
DNR sintezė
DNR sintezėDNR sintezė
DNR sintezė
 

Ontomorfogenetika 3

  • 2. Aplinkos ir genotipo vaidmuo organizmo raidos metu • Aplinkos sąlygų jutimo mechanizmai. • Genotipo plastiškumas. • Vystymosi reakcijos norma.
  • 4. Genotipo plastiškumas • “Akių dėmių” polimorfizmas ant ventralinės sparnų pusės. Precis coenia A) vasarą, esant ilgai dienai; B) rudenį, trumpos dienos sąlygom; Bicyclus anynana C) drėgno šilto sezono metu; D) sauso ir vėsaus sezono metu.
  • 5. Genotipo plastiškumas • B. anynana reakcija į temperatūros pokyčius. • A - dėmių dydis priklausomai nuo temperatūros; B - hormono ekdisteroido dinamika esant 20 ir 27°C.
  • 6. Citoplazmos vaidmuo morfogenezėje • Zigotoje yra trys informacinės sistemos: • 1) branduolio DNR; • 3) citoskeletas; • 2) citoplazmoje išsidėstę informacinės makromolekulės;
  • 7. Citoskeletas Trys filamentų tipai: A. Tarpiniai filamentai B. Mikrovamzdeliai C. Mikrofilamentai Mikrovamzdelių ir tarpinių filamentų išsidėstymas ląstelėje labai panašus
  • 8. Motoriniai baltymai 1. Jie gali jungtis prie tam tikrų citoskeleto elementų 2. Jie gali judėti filamentais arba mikrovamzdeliais 3. Jie gali hidrolizuoti ATP
  • 9. Motorinių baltymų tipai • Su aktinu susiję miozinai. Tradicinis (miozinas II) ir netradiciniai miozinai; Miozinų šeima: miozinas I - XVIII; • Su mikrovamzdeliais susiję motorai. a) dineinas; Žiuželių ir citoplazmos dineinai. Juda link MV minus galo. b) kinezinai; citoskeleto kinezinai. Juda link MV plius galo; • Su nukleorūgštimis susiję. DNR ir RNR polimerazės. Juda išilgai DNR.
  • 12. Judėjimui reikia, kad miozinas prisijungtų prie aktino filamento
  • 15. mRNR paskirstymas citoplazmoje • Asimetrijai susidaryti; • Perduodant signalus; • Specifikuojant gemalines ląsteles; • Susidarant embrionų ašims; • mRNR ląstelėje labai priklauso nuo citoskeleto ir motorinių baltymų.
  • 16.
  • 17.
  • 18. Moteriškos ir vyriškos lytinių ląstelių vaidmuo būsimo organizmo raidai
  • 21. • Genomo imprintingas – tai atmintis, žymė, iš ko palikuonis yra paveldėjęs chromosomą: iš tėvo ar motinos.
  • 22. Motinos ir tėvo genomų ‘atžymos’ padaromos gametogenezės metu. • ICR - ‘imprinting control regions’. Jų ilgis - keletas kb. DNR metilinimo skirtumai. ICR - svarbiausi imprintingo požymiai.
  • 23. IRC metilinimas Igf2-H19 lokuse ir jo palaikymas • “Smeigtukais” pažymėtos DNR metilinimo vietos.
  • 24. Imprintingas ir ontogenezė • KAGUYA gimė iš dviejų kiaušialąsčių. Jos gimimas dar kartą įrodė, kad žinduolių reprodukcijai būtinas ir vyriškas genomas.
  • 25. Imprintingas ir žmogaus ligos 15 chromosomos fragmento delecija sukelia dvi skirtingas ligas Per tėvo liniją Per motinos liniją - Prader-Willi sindromas - Angelman’o sindromas
  • 26.
  • 27. Genomo stabilumo ontogenezėje problema • August Weismann (1843-1914) “kas lemia skirtumus tarp lastelių raidos metu” • 1883 V. Roux - branduoliai susidarantys po zigotos skilimo nėra lygiaverčiai, taigi dukterinės ląstelės nėra totipotentiškos; • Įvairūs šiuolaikiniai metodai rodo, kad didžioji dalis organizmo ląstelių turi tą patį genotipą; Tačiau yra ir išimčių;
  • 28. Somatinių ląstelių genomo ypatybės: • Somatinės ląstelės sudaro populiaciją nuo totipotencinių iki negrįžtamai praradusių genetinę medžiagą ląstelių; • totipotentiška ląstelė turi visą genetinę informaciją, reikalingą organizmui išsivystyti; ji lygiavertė generatyvinei ląstelei. • Ląstelės iš įvairių audinių ar organų nevienodai praradusios genetinę potenciją. Pavyzdžiui, augalų meristemų ląstelės yra totipotentiškos, o dalis diferenciuotų ląstelių ją gali būti praradusios. Tai pirmasis įrodė H. Vinkleris (Winkler) 1919 m.
  • 29. Endopoliploidija kukurūzo šaknies šalmelio ląstelių branduoliuose Ląstelių skaičius 2C 4C 8C 16C 2C 4C 8C 16C Endopoliploidijos lygis Endoreduplikacija gali siekti x200 kukurūzų endosperme: apima visą genomą.
  • 30. SOMATINIŲ LĄSTELIŲ REGENERACIJA Vieno individo palikuonys, gaunami dauginat nelytinu būdu ar iš somatinių ląstelių, sudaro kloną. Jį sudaro ir somatinės ląstelės, kilusios iš vienos motininės. Somatinių ląstelių regeneracija nevienodai sėkminga įvairiuose organizmuose: • normaliai regeneruoja – regenerantų savybės visiškai sutampa su donoro savybėmis; • regeneracija visiškai nevyksta; • išauga pakitę regenerantai, pasireiškia – somakloninis kintamumas.
  • 31. AUGALŲ SOMATINIŲ LĄSTELIŲ TOTIPOTENTIŠKUMO ĮRODYMAS Morkos šaknis Šaknies skersinis pjūvis Sodinuko kultūra ant agaro. Vėliau perkeliama į dirvą 2 mg fragmentai Laisvos ląstelės suspensijoje imant joms dalintis Kultūros fragmentai maistinėje terpėje “Embrioidas” (somatinė embrioninė ląstelė) Regenerantas – auganti iš laisvų ląstelių kultūros subrendusi morka Paveikslas. Morkos klonavimas. Somatinės ląstelės gali būti atskirtos ir užaugintos terpėje. Taigi bent kai kurios diferenciuotos somatinės ląstelės yra totipotencinės.
  • 32. AUGALŲ SOMATINIŲ LĄSTELIŲ KLONAVIMAS Somatinių ląstelių totipotenciškumas panaudojimas dauginant vertingus augalų genotipus, pavyzdžiui, pliusinius medžius, vertingus vaismedžius ir dekoratyvinius augalus. Toks augalo dauginimo būdas – klonavimas. Tai dauginimas vegetatyviškai, pavyzdžiui gyvašakėmis ar įskiepiais, o taip pat laboratorinėmis sąlygomis audinių fragmentais, panaudojant somatinę embriogenezę ar audinių kultūras. Visi klonuoti individai teoriškai bus to paties genotipo, kaip ir motininis individas ar ląstelė. Klonuojant išsaugomas vertingas heterozigotinis ar homozigotinis genų derinys, kuris būtų prarastas dauginant lytiniu būdu. Tačiau, klonuojant neišvengiama somatinių ląstelių genotipų įvairovės. Todėl būtina nustatyti klonų genetinę 2 pav. Vienų metų vaismedžių klonai tapatybę.
  • 33. FENOTIPINIS SOMAKLONINIO KINTAMUMO PASIREIŠKIMAS PAPRASTOJOJE EGLĖJE • a) skilčialapių raidos sutrikimai; • b) dalinis albinizmas; • d) 4-ių metų kloninės kilmės diploidas (2n= 24) ir nykštukas trisomikas- chimera (2n+1=25); • f) spyglių morfologijos skirtumai tarp diploido ir trisomiko; • g) 5-ių metų diploidas ir trisomikas (kairėje);
  • 35.
  • 36. R. Briggs’o atlikti bandymai (1952-1954) su varle Rana pipiens
  • 37. Stebimi pastovūs branduolio pokyčiai labiau diferenciuotose ląstelėse
  • 39. PIRMO ŽINDUOLIO KLONAVIMAS Kiaušialąstė paimta iš avelės B Kūno ląstelė Avelė Doli paimta iš su motina avelės A Ląstelės branduolys Branduolio G0 stadijoje pašalinimas Ląstelės suliejamos elektros impulsų poveikyje Prof. Ian Wilmut’as klonavęs avelę Doli Avis, kuri savo gimdoje išnešiojo kloną Doli su savo pirmu Ėriukas iš klonuotos atsivestu ėriuku avelės A 1998 m. 1 pav. Klonavimo metodo schema, gaunant kloną iš somatinės ląstelės – avelę Dolį. Doli gimė – 1996.07.05. Nugaišo 2003.02.14 d. nuo plaučių uždegimą sukėlusio viruso
  • 40. Genomo pokyčių somatinėse ląstelėse pobūdis • Chromatino ir genų veiklos pokyčiai, pastovūs toje ląstelėje, kurioje jie įvyko, bet nepaveldimi dukterinių ląstelių; • Epigenetiniai pokyčiai, paveldimi, bet nekeičia DNR nukleotidų sekų; • Genomo pertvarka, kai somatinių ląstelių pokyčius sąlygoja grįžtamieji ar negrįžtamieji DNR nukleotidų sekų pokyčiai;
  • 41. Genomo pertvarka organizmo raidos metu • Amplifikacija; • Diminucija; • DNR sekų rekombinacija; • Pastovi inaktyvacija.
  • 42. Ribosominės RNR genų organizacija Xenopus laevis genome
  • 43. Vaisinės muselės choriono baltymo genų amplifikacija
  • 44.
  • 45. Chromatino diminucija ir chromosomų eliminacija T. Bovery (1862-1915)
  • 47. Chromatino diminucija Parascaris aequorum embriogenezėje
  • 48. Chromatino diminucija mitozės metu Ascaris embrione DNR nudažyta DAPI šviesiai mėlynai. Dalis chromatino lieka ekvatoriuje, kitos dvi – keliauja mitozės polių link.
  • 49. V(D)J rekombinacija ir genetinės medžiagos praradimas limfocitų raidos metu
  • 50. Antikūno (imunoglobulino) molekulės sandara • Limfoidinių ląstelių diferenciacija
  • 51. Imunoglobulino G ir T ląstelių receptoriaus struktūra
  • 52. Įvairias imunoglobulino dalis koduoja skirtingi genai
  • 53. Pelės imunoglobulinų sunkiosios grandinės lokusas. VDJ segmentai koduoja variabiliąją molekulės dalį • Visa informacija apie pelės imunoglobulinų sunkiąją grandinę yra viename lokuse. Lengvąją grandinę pelėje koduoja du lokusai.
  • 54. V(D)J rekombinacija • V(D)J rekombinacija būtina limfoidinių ląstelių subrendimui. Jos metu dalis genetinės medžiagos prarandama. Rekombinaciją vykdo RAG1 ir RAG2 baltymai. Vieta - RSS (rekombinacijos signalinės sekos).
  • 55.
  • 57. Genai, kurių raiška priklauso nuo Hin sukeliamos inversijos, koduoja dvi alternatyvias flagelino formas. Tai baltymas įeinantis į žiuželių sudėtį. Žiuželiai yra bakterijos paviršiuje ir juos pirmiausiai atakuoja šeimininko imuninė sistema. Panaudodamos Hin rekombinazės sukeltą perjungimą iš vienos flagelino formos į kitą, kai kurios bakterijos neatpažįstamos šeimininko imuninės sistemos Paveikslas. Salmonella (turinti žiuželius) užkrečia kultivuojamas žmogaus kraujo ląsteles
  • 58. fljB koduoja H2 flageliną fljA koduoja H1 flagelino geno transkripcijos represorių Paveikslas. Hin inversija
  • 59. X chromosomos inaktyvacija kaip epigenetinis reiškinys
  • 60. X chromosomos inaktyvacija • 1961 m. M. Lyon pasiūlė genų dozės kompensacijos teoriją;
  • 61. Kaip vienoda genų, sukibusių su X chromosoma dozė užtikrinama skirtingų lyčių individuose? X inaktyvacija - Viena iš X chromosomų inaktyvojama patelių somatinėse ląstelėse; - Inaktyvacija yra atsitiktinė; Vienos ląstelės išjungia iš tėvo gautą X Kitos – iš motinos gautą X Inaktyvuota X chromosoma patelių ląstelėse matoma kaip Barr’o kūnelis - Murray Barr (1949)
  • 62.
  • 63. 1961 Mary Lyon - Tyrė pelių kailio spalvos paveldėjimą; - žinojo, kad spalvos genas sukibęs su X chromosoma; - kryžmino grynas pagal tam tikrą spalvą pelių linijas; - gautos heterozigotinės pelės skyrėsi kailio spalva nuo tėvų; - patinėlių ir patelių kailio spalva buvo skirtinga; - patelių - kailis buvo dėmėtas. Dėmių spalva, kaip tėvinių linijų; - patinėliai - niekada nebuvo dėmėti;
  • 64. Random X Chromosome Inactivation Involves an Epigenetic Change in the Inactive X In 1961, Mary Lyon and Liane Russel proposed the hypothesis of random female X chromosome inactivation.
  • 65. Study of Allozyme Alleles of the X-linked Glucose-6- LyonDehydrogenase Gene Provided atlikus su X chromosoma hipotezės įrodymas gautas Molecular Evidence for the susijusio Gliukozės-6-fosfatdehidrogenazės geno alozimų Lyon Hypothesis tyrimus
  • 66. Test of the Lyon Hypothesis Lyon hipotezės įrodymai
  • 67. Lyon padarė išvadą : Pelės patinėliai - hemizigotiniai - jų kailio spalva vienoda, nes turi tik vieną spalvos alelį savo genome; Pelių patelės - abu aleliai aktyvūs, tačiau ne toje pačioje ląstelėje Lyon hipotezė : patelių ląstelėse inaktyvuojama viena iš jų X- chromosomų embrioninio vystymosi metu, ir Barr’o kūnelis yra ta neaktyvi chromosoma; Dabar žinoma Barr’o kūnelis yra neaktyvi kondensuota X chromosoma.
  • 68.
  • 69. Epigenetic Inheritance Barr’o kūnelis atrastas tiriant kačių ląsteles Epigenetic inheritance is based largely on covalent modifications of nitrogenous bases and histone proteins. A Barr Trispalvių kačių kailio spalva susijusi su atsitiktine body is the visible manifestation inaktyvacija yra epigenetinis reiškinys X chromosomos of the epigenetic inactivation of the X- chromosome.
  • 70. X-inaktyvacija heterozigotinėje patelėje sukelia kailio dėmėtumą, nes reiškiasi skirtingi geno aleliai genotipas yra Xruda/Xjuoda Rudi lopai: juodas alelis neaktyvus Xrudas/Xjuodas Juodi lopai: rudas alelis neaktyvus Xrudas/Xjuodas
  • 71. Ektodermos displazija Recesyvus požymis sukibęs su X chromosoma. Lopas, neturintis prakaito liaukų yra ląstelių klonas, kurio pradinėje ląstelėje inaktyvavosi X chromosoma su norm. genu
  • 72. Santrauka: Lyon hipotezė - Tik viena X lieka aktyvi somatinėse ląstelėse - Inaktyvuota gali būti tiek iš tėvo, tiek iš motinos gauta X chromosoma - Inaktyvacija įvyksta ankstyvoje embriogenezėje - Inaktyvacijos pobūdis persiduoda visomoms somatinės ląstelės palikuonėms - Dėl inaktyvacijos tiek vyriškose, tiek moteiškose somatinėse ląstelėse veikia vienodas X chromosomos genų kiekis (!) - Išimtis – moteriškose generatyvinėse ląstelėse prieš mejozę abi X chromosomos aktyvuojamos - Patelės yra mozaikos – jų somatinės ląstelės sudarytos iš dviejų ląstelių tipų
  • 73. X chromosomos inaktyvacijos mechanizmai Žmogaus, pelės ir pelėno XIST geno konservatyvios sekos
  • 74. X chromosomos inaktyvacijai svarbiausias Xic rajonas
  • 75. XIST geno raiškos dinamika moteriškos lyties žinduolių embriono kamieninėse ląstelėse RNR fluorescensinė hibridizacija in situ
  • 77. XX embrioninių kamieninių ląstelių diferenciacija leidžia stebėti, kaip palaipsniui X chromosomos inaktyvacija Pilkai nuspalvinta zona parodo ontogenezės langą, kurio metu ląstelės turi galimybę inaktyvuoti savo chromatiną XIST mRNR poveikyje
  • 78. MCB ir Xist mRNR lokalizacija pelių somatinėse ląstelėse Mermoud, J. E. et al. J. Cell Biol. 1999;147:1399-1408 MCB – histono macroH2A1.2-turtingas rajonas, the macrochromatin body (MCB), Copyright ©1999 Rockefeller University Press
  • 79. To a First Order Approximation, Only One X is Active in Females Iš pirmo žvilgsnio tik viena X chromosoma aktyvi moterų ląstelėse Fenotipas Lytinių chromosomų Barr’o sudėtis kūnelių skaičius Normali moteris XX 1 Normalus vyras XY 0 Turner sindromas (moteris) X0 0 Trigubos X sindromas XXX 2 (moteris) Klinefelter sindromas (vyras) XXY 1 Faktas, kad X0, XXX irXXY individai turi pakitusį fenotipą rodo, kad Lyon hipotezė pernelyg supaprastintai atspindi situaciją. Esmė tame, kad ne visi neaktyvios X chromosomos genai inaktyvuoti. Be to yra svarbūs genai, kurie veikia tik neaktyvioje X chromosomoje

Editor's Notes

  1. Pirmą kartą susilaukė 1 ėriuko 1998 04 13, paskui 3 ėriukų 1999 kovo 24 d. Kilo diskusija, kad silpnas imunitetas buvo, nes paimta sena somatinė ląstelė. Avis vidutiniškai gali išgyventi 15 – 20 metų. Paskelbtas apie sėkmingą klonavimą visuomenei po to, kai avelei Doli sukako 6 mėnesiai. Klonuota buvo iš tešmens ląstelės, Roslin Institute, Škotijoje (Tai buvo avis Dolly, klonuota iš tešmens ląstelės (dėl to vardas parinktas pagal JAV daininkę Dolly Parton). Tai buvo svarbus įvykis, įžiebęs visuotinį susidomėjimą klonavimu ir įrodęs, kad suaugusių žinduolių klonavimas įmanomas. Iki tol buvo nežinoma, ar suaugęs branduolys vis dar gali produkuoti naują gyvūną, ar netrukdys genetiniai pažeidimai ir genų deaktyvacija). Paskui tapo negera, kaip ir pasiutusi, kandžiodavosi, buvo nerami, pastoviai sirgdavo. Iš pačios Doli ląstelių 1999 m. buvo klonuotos 6 avis.