2. Turinys
• Lietuvos paukščių sąrašas
• Paukščių skirstymas
• Lietuvos raudonoji knyga
• Juodakaklis naras
• Raguotasis kragas
• Šiaurinis audrašauklis
• Dydysis baublys
• Sibirinė gaga
• Vapsvaėdis
• Žvyrė
• Švygžda
• Avocetė
• Liepsnotoji pelėda
3. Lietuvoje aptiktos 385 paukščių rūšys. Lietuvos
paukščių sąraše jos surašytos pagal būrius ir
šeimas. Sudarinėjant sąrašą remtasi
P.Kurlavičiaus „Vadovu Lietuvos paukščiams
pažinti“ir M.Žalakevičiaus ir I.Žalakevičienės
straipsniu „Šiuolaikinių paukščių poklasės
dabartinė klasifikacinė sistema: naujai
aprobuoti lietuviški pavadinimai ir naujausia
statistika“
Duo
Rau
Lietuvos paukščių sąrašas
4. •Nariniai paukščiai (Gaviiformes)
•Kraginiai paukščiai (Podicipediformes)
•Audrašaukliniai paukščiai (Procellariiformes)
•Irklakojiniai paukščiai (Pelecaniformes)
•Gandriniai paukščiai (Ciconiiformes)
•Flaminginiai paukščiai (Phoenicopteriformes)
•Žąsiniai paukščiai (Anseriformes)
•Sakaliniai paukščiai (Falconiformes)
•Vištiniai paukščiai (Galliformes)
Lietuvoje aptinkamų paukščių rūšys
5. Lietuvoje aptinkamų paukščių rūšys
•Gerviniai paukščiai (Gruiformes)
•Sėjikiniai paukščiai (Charadriiformes)
•Smiltvištiniai paukščiai (Pterocliformes)
•Karveliniai paukščiai (Columbiformes)
•Gegutiniai paukščiai (Cuculiformes)
•Pelėdiniai paukščiai (Strigiformes)
•Lėliniai paukščiai (Caprimulgiformes)
•Čiurliniai paukščiai (Apodiformes)
•Žalvarniniai paukščiai (Coraciiformes)
•Geniniai paukščiai (Piciformes)
•Žvirbliniai paukščiai (Passeriformes)
6. Lietuvos raudonoji knyga
Lietuvos raudonoji knyga – juridinis
Valstybės dokumentas, kurio pagrindu
Lietuvos Respublikoje organizuojama
retų bei nykstančių augalų, grybų ir
gyvūnų rūšių apsauga. Neišimtis yra ir
Lietuvos paukščiai. Šiuo metu net 80
paukščių rūšių yra įtrauktos į lietuvos
raudonąją knygą
7. Nariniai paukščiai - tai stambūs
paukščiai, kurie turi nedidelę galvą, storą
kaklą, trumpus ir siaurus sparnus,
trumpą uodegą. Kūnas laivelio formos,
kojos užpakalinėje kūno dalyje.
Užpakalinis pirmasis pirštas silpnas,
išaugęs aukščiau likusiųjų.
Nariniai paukščiai
9. Kraginiai paukščiai - Nedideli ir vidutinio
dydžio paukščiai, kurių kūnas laivelio
formos, snapas tiesus ir smailus. Turi
gana ilgą kaklą bei trumpas kojasAnt
galvos iš pailgėjusių plunksnų dažnai
susidaro kuodukai bei apykaklės.
Plunksnos tankios, bet gana trumpos.
Kraginiai paukščiai
11. Audrašaukliniai paukščiai Tai visame
pasaulyje paplitę vandenynų paukščiai.
Sutinkami toli nuo sausumos, skrenda
žemai virš bangų ir niurkteli į vandenį
nutverti maisto – žuvį, planktono ir
kitų jūrinių gyvūnų.
Audrašaukliniai paukščiai
13. Būryje vidutinio didumo ir stambūs
paukščiai, kurie turi ilgą kaklą, snapą ir
kojas. Priekinių pirštų pamatinėje dalyje
yra plėvelė, užpakalinis pirštas gerai
išlavėjęs, remiasi į žemę. Gyvena prie
vandenų, pelkėtose vietose, prie sodybų.
Gandriniai paukščiai
15. Šiam būriui priklauso įvairaus dydžio
vandens paukščiai, turintys kresną
kūną, ilgą kaklą ir kojas su
plaukiojamąja plėve. Snapas platus, jo
viršūnė baigiasi kietu raginiu nagu.
Turi gerai išsivysčiu-sią pasturgalio
liauką. Plunksnos tankios, daug pūkų.
Žąsiniai paukščiai
17. Įvairaus didumo paukščiai, turintys stiprų
kablio formos snapą ir stiprias stveriamąsias
kojas su aštriais nagais. Pastaibis trumpas.
Snapo pamatinėje dalyje apie šnerves yra
geltonos minkštos odos plotas – vaškinė.
Plunksnos prigulusios prie kūno, neryškių
spalvų. Sparnai ilgi, su 10 didžiųjų
plasnojamųjų ir su 12-14 vairuojamųjų
plunksnų. Turi gerai išvystytą gūžį, kuris
labai išsitempia. Lietuvoje
aptinkama 31rūšis.
Sakaliniai paukščiai
19. Daugumos vištinių paukščių kūnas
stambus, galva maža, o sparnai trumpi ir
apvalūs. Jų galingi krūtinės raumenys
tinka greitam bėgimui, tačiau sunkaus
kūno negali nešti ilgus atstumus.
Trumpas snapas yra kiek lenktas, o storos
ir stiprios kojos tinka kapstyti ir atkasti
maistą. Daugeliui vištinių paukščių rūšių
būdingi spalvotos odos lopai arba ilgos
įspūdingos uodegos ir skiauterės.
Vištiniai paukščiai
21. Gerviniai paukščiai - įvairi ir gana
skirtingo gyvenimo būdo paukščių grupė,
kurią jungia panaši vidinė gyvūnų sandara.
Tai sausumos paukščiai, nors dalis jų
gyvena pelkėse ir prie vandens. Dauguma
monogamai. Jaunikliai viščiukiniai. Lizdas
dažniausiai būna ant žemės, kartais
medžiuose.
Gerviniai paukščiai
23. Sėjikiniai paukščiai -nedideli ir
vidutinio dydžio paukščiai, kurie sveria
20-3000 g. Išvaizda ir gyvenimo būdas
labai skirtingi. Snapo forma įvairi.
Minta vabzdžiais, kirmėlėmis,
vėžiagyviais ir moliuskais, rečiau
kitokiu maistu. Dauguma rūšių lizdus
krauna ant žemės.
Sėjikiniai paukščiai
25. Pelėdiniai paukščiai - tai vidutinio
dydžio naktiniai ,plėšrieji paukščiai,
turintys kompaktišką kūną, didelę
galvą, dideles į priekį nukreiptas akis ir
stiprias kojas su aštriais
nagais grobiui pačiupti ir laikyti.
Apdaras ištisus metus vienodas.
Pelėdiniai paukščiai
Dydis 27-33 cm, svoris – 2000-3000 g. Skiriamasis požymis – kaklo priekis juodas. Galva ir kaklo viršus pilki. Nugarinė pusė juoda, išmarginta didelėmis baltomis dėmėmis. Kaklo ir pagurklio šonuose išilginės juodai baltos juostelės. Kūno šonai juodi, o pilvinė pusė balta. Snapas pilkai juodas. Kojos žalsvai juodosLietuvoje aptinkamas balandžio – spalio mėn. Gyvena ežeruose, traukimo metu dažnesnis pajūryje. Lizdą įsiruošia krante ar salelėse, visai prie vandens
Juodakaklis naras
Raguotasis kragas (lot. Podiceps auritus, angl. Slavonian Grebe) – kraginių (Podicipedidae) šeimos vandens paukštis. Paplitęs apžėlusiuose, gėluose Europos ir Azijos ežeruose. Pakaušio plunksnos panašios į ragelius.
Šiaurinis audrašauklis (lot. Oceanodroma leucorhoa, angl. Leach's Storm-petrel) – audrašauklinių (Hydrobatidae) šeimos jūrinis paukštis. Maždaug varnėno dydžio, tik sparnai ilgesni. Juodos spalvos, antuodegis baltas. Peri nedidelėse vandenynų ir jūrų salose. Daug laiko praleidžia atviroje jūroje.
Didysis baublys (lot. Botaurus stellaris, angl. Great Bittern, vok. Rohrdommel) – garninių (Ardeidae) šeimos paukštis.
Lietuvoje įvairiose vietose dar vadinamas: rėkliu, buku, kaukučiu, bubliu, ūpu, dūku. Gelsvai rudas, išmargintas įvairiomis tamsiomis dėmėmis. Viršugalvis juodas. Nuo žiočių kampo eina tamsiai ruda juostelė. Nugaros ir pečių plunksnos išmargintos juosvais dryželiais ir dėmėmis. Nuo smakro iki pagurklio eina rusvai juosva juosta, o šios juostos šonais – 2 eilės mažiau ryškių juosvų dėmių. Ant krūtinės pailgos juosvos dėmės. Plasnojamosios plunksnos juosvos, išmargintos rudais skersiniais dryžiais. Snapas žalsvai geltonas. Kojos gelsvai žalios. Jaunikliai šviesesni, dėmės ir juostos rausvesnės.
Lietuvoje retas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Aptinkamas kovo – rugsėjo mėn. Gyvena gausiai augalija apaugusiuose vandenyse. Pavasarį girdimas jo baubiantis duslus balsas „hu-pumb“. Baikštus, naktį aktyvus, ištikus pavojui dažniausiai išsitiesia visu ūgiu, iškelia į viršų kaklą ir snapą ir atrdo lyg koks sausas stuobrys. Pabaidytas nevikriai pakyla ir truputį paskridęs vėl nutupia.
Lizdą krauna žolių tankmėje ant žemės. Gegužės mėn. deda 4-6 šviesius matinius kiaušinius. Peri 25-26 dienas. Gaudo žuvis, varles, įvairius vandens bestuburius.
Sibirinė gaga (lot. Polysticta stelleri, angl. Stellers Eider, vok. Scheckente) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Aptinkama Baltijos jūros pakrantėse.
Vapsvaėdis (lot. Pernis apivorus, angl. Honey Buzzard, vok. Wespenbussard) – vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis, priklausantis vapsvaėdžių (Pernis) genčiai.
Spalva labai įvairuoja. Patino galva pilka, patelės kiek išmarginta. Kūno viršutinė dalis rusva. Uodegos pamate dvi, o gale viena plačios skersinės juostos. Apatinė kūno pusė dažniausiai balta su retomis skersinėmis dėmėmis, kartais visa skersai raiba. Pilvinė dalis dar esti gelsva ar ruda, nedėmėta arba su balsvomis dėmėmis. Kaktoje ir aplink akis nėra šerelių, o plunksnos labai trumpos, primena žvynus. Snapas juosvas. Kojos geltonos, nagai juodi.
Jaunikliai dažniausiai visai rudi. Jų galva, kaklas ir sparnai dėmėti; galva kartais balsva ir tamsiai dėmėta. Apatinė kūno pusė balta su rudomis dėmėmis. Pagrindinis vapsvaėdžių maistas – vapsvos, kiti vabzdžiai ir jų lervos, žiogai, varlės, smulkūs paukščiai.
Gyvena miškuose, jų pakraščiuose
Žvyrė, poparza (lot. Lagopus lagopus, angl. Willow Grouse, vok. Moorschneehuhn) – tetervininių (Tetraonidae) šeimos vištinis paukštis. Dar kitaip vadinamas baltuoju tetervinu. Vasarą rausvai rudos spalvos, apatinė kūno dalis balta. Žiemą visos plunksnos tampa baltomis.
ūno viršutinė pusė žalsvai rusva su tamsiomis dėmėmis ir baltais taškeliais (skiriamasis požymis nuo kitų vandeninių vištelių). Pečių plunksnos su pailgomis baltomis dėmelėmis. Kaklas ir krūtinė žalsvi, tankiai baltai dėmėti. Kūno šonuose gana platūs skersiniai dryžiai. Pilvo vidurys baltas. Snapo pamatas raudonas, galas žalsvai geltonas. Kojos žalsvos. Patelė ir jaunikliai ne tokių ryškių kaip patinas spalvų.
Švygžda gerai vaikšto per plūduriuojančius augalus. Vaikščiodama linkčioja galvą ir nuolat kilnoja uodegą. Skleidžia švilpiamą balsą „huit, uit“.
Paplitusi pelkėtose vietovėje vidutinio klimato juostoje Europoje ir Vakarų Azijoje. Lietuvoje reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Aptinkama balandžio – spalio mėn. Gyvena vandens telkinių pakraščiuose, pelkėse, drėgnose pievose ir krūmokšniuose.
Lizdą krauna pelkėtose vietose tarp tankių augalų. Deda 8-10 rudai gelsvus ar rusvus kiaušinius, išmargintus neryškiomis pilkomis ir didesnėmis ryškesnėmis rudomis dėmėmis. Peri gegužės – birželio mėn., 18-21 dieną. Išveda dvi vadas. Minta vabzdžiais,moliuskais, augalų sėklomis.
Avocetė (lot. Recurvirostra avosetta, angl. Pied Avocet, vok. Säbelschnäbler) – avocetinių (Recurvirostridae) šeimos grakštus paukštis, maždaug karvelio dydžio, turintis būdingą į viršų kiek riestą snapą. Snape yra jautrių jutimo organų, todėl paukštis gali maitintis vandens bestuburiais net jų nematydamas. Vyrauja balta ir juoda spalvos. Kojos ilgos, melsvos.
Lietuvoje avocetė pradėjo perėti vos prieš dešimtmetį ir tik pajūrio zonoje. Anksčiau buvo pastebima tik traukimo metu. Rūšis įrašyta įLietuvos raudonąją knygą.
Liepsnotoji pelėda (lot. Tyto alba, angl. Barn Owl, vok. Schleiereule) – liepsnotųjų pelėdų (Tytonidae) šeimos paukštis. Pasaulyje šipelėdų rūšis turi 35 porūšius, kurie skiriasi dydžiu, spalva ir kitais požymiais.
Praėjusio amžiaus pabaigoje ši pelėdų rūšis pradėjo plisti ir Lietuvoje. Šiuo metu ji yra Lietuvos raudonosios knygos sąraše. Lietuva yra šiaurės rytinis liepsnuotųjų pelėdų išplitimo arealo pakraštys.
Jos maždaug vidutinės pelėdos dydžio. Kūnas 33-39 cm, išskėsti sparnai 80-95 cm, svoris 290-460 g. Patelės už patinėlius ir svoriu ir dydžiu yra šiek tiek stambesnės. Liepsnotąją pelėdą nuo kitų pelėdų galima atskirti iš skruostų, kurie labai primena širdies formą ir yra balti bei truputį dėmėti. Snapas silpnokas, kojos ilgokos. Papilvė ryškiai balta. Nugarėlė, sparnai tamsiai geltoni. Gyvena 5-10 metų, bet maksimaliai jos yra išgyvenę iki 21 metų.
Gyvena palei laukų pakraščius, šalia kelių, paupiuose ir aukštesnėmis žolėmis apaugusiuose miškų pakraščiuose. Ypač mėgsta gyventi kur yra ganyklos, laukai su nenupjautos žolės ruožais, ypač augančia paprastąja šunažole, kalvotu reljefu ir didele graužikųpopuliacija, ypač pelėnų, kurie pasirenka apsigyventi tokias vietas. Veisimosi metu gyvena atviroje gamtoje, mėgsta apsigyventi vienkiemiuose, kur yra daržinės ar panašūs statiniai, pelkėta vandens telkinio pakrantė. Pamatyti ją galima dieną, bet geriausias metas temstant.