Fortum Klaipėda: naujas energetikos etapas

1. Fortum Klaipėda:
naujas energetikos etapas
Vitalijus Žuta
Fortum Heat Lietuva generalinis direktorius

2. Verslas

3. Tvari veikla ir atsakomybė
3
• „Fortum“ misija grindžiama tvaria veikla.
• Tvarumas – tai ekonominė, socialinė
atsakomybė kasdieninėje įmonės veikloje.
• Sąžiningumas, pagarba ir kūrybiškumas –
„Fortum“ veiklos pagrindas.
• „Fortum“ nuolatos siekia:
 kurti tvarius energetinius projektus;
 prisidėti prie anglies dvideginio išmetimų
mažinimo;
 būti socialiai atsakinga įmone.
Pagrindinis tikslas -
gaminti energiją ,
gerinančią šiandienos ir
ateities kartų gyvenimo
kokybę.

4. Skaičiai, 2013
4
6.056
6.159
6.161
6.296
2013
2012
2011
2010
Pardavimai, mln. EUR
1.712
1.874
2.402
1.708
2013
2012
2011
2010
Pelnas, mln. EUR

5. Pajėgumai, 2013
13466
3626
1915
1310
551
250
236
210
95
0
0 4000 8000 12000
Rusija
Švedija
Suomija
Lenkija
Estija
Dž. Britanija
Latvija
Norvegija
Lietuva
Indija
Šiluma, MW
5856
4528
4250
258
140
48
26
18
5
0
0 2000 4000 6000
Švedija
Suomija
Rusija
Lenkija
Dž. Britanija
Estija
Latvija
Lietuva
Indija
Norvegija
Elektra, MW
5

6. Šaltiniai, 2013
26
29
35
7 2
1
Elektros gamybos šaltiniai
Vanduo
Dujos
Atomas
Anglis
Biomasė
Kita
61
13
12
7
5 1
1
Šilumos gamybos šaltiniai
Dujos
Anglis
Biomasė
Šilumos siurbliai ir
elektra
Atliekos
Durpės
Alyva
6

7. Fortum Lietuvoje
7
Fortum Klaipėda
• Įkurta.......................2007
• Investuota …...........435 mln. litų
Fortum Švenčionių energija
• Įkurta ….................2001
• Investuota …..........17,3 mln. Litų
Fortum Joniškio energija
• Įkurta ….....................2000
• Investuota …............13,4 mln. litų
Fortum ekošiluma
• Įkurta …............... 2003
• Investuota …..........3,5 mln. litų

8. Pasiekimas Stokholme
8
Skaičiai palyginimui nuo 1980 m.
Sumažėjo: 70% anglies dioksidų, >95% sieros dioksidų
ir >80% azoto oksidų.
Elektros ir šilumos energija gaminama iš:
− 700 tūkstančių tonų atliekų per metus;
− 80 milijonų m3 išvalyto nuotekų vandens per metus;
− 1 milijonas tonų biomasės per metus.

9. Atliekų tvarkymas

10. Atliekų tvarkymo hierarchija
10

11. Švedijos pavyzdys
11
1975
1980
1985
1990
1994
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Šalinimas sąvartynuose
Energijos išgavimas
Kompostavimas
Perdirbimas

12. Atliekų tvarkymo centrai
12

13. Komunalinių atliekų kiekis
Kilogramais vienam gyventojui ES šalyse 2010 m.
13
502
381
0
100
200
300
400
500
600
700
800

14. Surinktas komunalinių atliekų kiekis
Kilogramais vienam gyventojui Lietuvoje
14
300 307 317 334 339
311 314
25 25 23
23 26
23
38
41 45
50
44 42
27
29
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Kitos komunalinės
Antrinės žaliavos
Mišrios buitinės

15. Komunalinių atliekų tvarkymas
ES šalyse 2010 m.
15
0%
20%
40%
60%
80%
100%
Šalinimas sąvartynuose Perdirbimas Kompostavimas Deginimas

16. Komunalinių atliekų tvarkymas
Europos Sąjungoje
16
68
57 57
38
15
16 16
22
11
16 16
25
6 11 11 15
1995 2000 2005 2010
Kompastavimas
Perdirbimas
Deginimas
Šalinimas sąvartynuose

17. Komunalinių atliekų tvarkymo būdai
Lietuvoje 2010 m.
17
94 %
2%
4%
Komunalinių atliekų šalinimas sąvartynuose
Kompostavimas
Perdirbimas

18. Komunalinių atliekų tvarkymo būdai
Švedijoje 2010 m.
18
1%
14%
49%
36%
Komunalinių atliekų šalinimas sąvartynuose
Kompostavimas
Deginimas
Perdirbimas

19. Aplausa
Kaip vertinate atliekų deginimą kaip energijos gamybos šaltinį?
19
14%
68%
18%
Neigiamai
Teigiamai
Neturiu nuomonės

20. Jėgainės pristatymas

21. Skaičiai
21
• 95% akcijų – UAB „Fortum Heat Lietuva“
• 5% akcijų – AB „Klaipėdos energija“
• 130 mln. EUR – projekto vertė
• 50 МW – šiluminis galingumas
• 13 МW – papildomas šiluminis galingumas iš dūmų
kondensatoriaus žiemos laikotarpiu
• 20 MW – elektrinis galingumas
• 400 GWh – per metus pagaminama šilumos energija
• 140 GWh – per metus pagaminama elektros energijos
• 40% Klaipėdos šilumos vartotojams reikalingo šilumos kiekio

22. Faktai
22
• Jėgainė degina iki 245 tūkstančių tonų komunalinių ir gamybinių
atliekų bei biokurą (medienos drožles)
• Jėgainėje naudojama naujausia technologija užtikrina geriausią
atliekų deginimo būdą
• Visa pagaminta šiluma perduodama į Klaipėdos miesto šilumos
tinklų sistemą, o elektros energija tiekiama į bendrą elektros
tinklą
• Naujoji Klaipėdos jėgainė, kurioje kurui naudojamos atliekos,
pirmasis toks objektas Baltijos šalyse
• Įmonėje dirba 35 specialistai

23. Išmetimai
Kovas %
1.5
5.5 8
1
0
20
40
60
80
100
Dioksinai ir
furanai
Ribinė vertė
23
22
74
4 5 6 6
0
20
40
60
80
100
Vidutinė mėnesio
ribinė vertė
Norma
Vidutinė degimo
temperatūra 1076°C

24. Nauda Klaipėdos regionui ir Lietuvai
24
• Sumažės priklausomybė nuo importuojamo kuro
• Šilumos kaina Klaipėdoje sumažėjo apie 15% lyginant
2013m. kovo ir 2014m. kovo mėnesio kainas
• Sumažės išlaidos naujiems sąvartynams statyti
• 4 – 5 kartus sumažėja sąvartynuose laidojamų atliekų
kiekis
• Sumažėjusi aplinkos tarša
• Prasidėjo šilumos tiekėjų konkurencija
• Vienos iš didžiausių investicijų į LEZ Lietuvoje
• Apie 35 mln. eurų sumokėta vietos įmonėms statybų
metu
• Jėgainė atitinka Nacionalinės energetikos strategiją

25. Šilumo kainos

26. 26
Alternatyvi šilumos kainodara kaip
pagrindinis kainodaros principas
skatinant CŠ vietoje kitų šildymo
variantų
CŠ įmonė nustato konkurencingas
kainas, o valdžios įstaigos stebi
kainodarą pagal konkurencijos
įstatymą
Griežta išankstinė kainų kontrolė
remiantis nustatyta metodologija ir
reguliuotojo patvirtinimu
Griežta išankstinė kainų kontrolė
remiantis kelių lygių patvirtinimu iš
valstybės, regiono ir vietos valdžios
įstaigų
• Pavyzdžiui, Norvegijoje ir Nyderlanduose
• Pavyzdžiui, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje,
Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir JK
• Pavyzdžiui, Danijoje, Estijoje, Latvijoje,
Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje,
Vengrijoje, Bulgarijoje ir Makedonijoje
• Pavyzdžiui, Rusijoje, Rumunijoje,
Baltarusijoje ir Ukrainoje
• Kainų duomenys paimti tik iš Rumunijos.
65 €/MWh (100 %)
67 €/MWh (160 %)
67 €/MWh (175 %)
73 €/MWh (210 %)
93 €/MWh (140 %)
48 €/MWh (150 %)
125 €/MWh (165 %)
65 €/MWh (205 %)
43 €/MWh (13 0 %)
87 €/MWh (160 %)
120 €/MWh (211 %)
69 €/MWh (120 %)
74 €/MWh (140 %)
75 €/MWh (190 %)
60 €/MWh (108 %)
87 €/MWh (230 %)
• PASTABA! Pagrindinis kainos komponentas yra šilumos gamybai
naudojamas kuras, t. y. dujų kaina. Iškastinis kuras yra smarkiai
apmokestinamas Švedijoje ir Suomijoje.
• PASTABA! Šiame palyginime neatsižvelgiama į pastatams būdingas šilumos
sąnaudas, todėl nelyginamos bendrosios šildymo išlaidos nurodytose
valstybėse. Neatsižvelgiama ir į vidutines temperatūros sąlygas.
Šaltinis: Euroheat & Power
Yearbook 2013
(2011 m. duomenys).
• Nacionalinės vidutinės šilumos kainos įskaitant
energetikos mokesčius ir PVM (€/MWh), 2011
(Suomija = 65 €/MWh)
• Santykinės pagal perkamosios galios paritetą
(PGP) koreguotos šilumos kainos (Suomija =
100%)
• 72 EUR/MWh = 20 EUR/GJ
46 €/MWh (180 %)
72 €/MWh (88 %)
ŠILUMOS KAINOS EUROPOJE

27. AB „Klaipėdos energija“ iš NŠG perkamos šilumos kaina
(ct/kWh be PVM)
27
7.4 7.4
6.5 6.4
7
9.5
8.3
8.4
7.7
16
9.5
8.5
7.7
7.5
7.5
9.4
7.5
7.5
7.4
7.4
9.5
9
8
7.4
7.4
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis
Klaipėdos baldai
Pramonės energija
Baltijos elektrinių investicijos
Fortum Klaipėda
Izobara

28. AB „Kauno energija“ iš NŠG perkamos šilumos kaina
(ct/kWh be PVM)
28
16.8
15.7
16.5
14.7 14.615.9
15.5 15.04
15.9
14.9
17.8 17.6 17.3 17.3 17.3
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
20
Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis
Lorizon energy
GECO Kaunas
Kauno termofikacijos elektrinė

29. Title slide wave
Dėkojame už dėmesį !