2. Gimė 1897 m. Sausio 23 d.
Vanaguose (Klaipėdos rajonas)
Mirė 1978 m. Rugpjūčio 27 d.
Vilniuje
Palaidota Antakalnio kapinėse
Klaipėdos krašto rašytoja,
autobiografinių apysakų ir
romanų kūrėja
3. Ieva Simonaitytė, būdama penkerių metų,
susirgo tuberkulioze
Visam gyvenimui liko luoša ir negalėjo lankyti
mokyklos
Augo be tėvo
Skaityti ir rašyti ją išmokė motina
Skaitė Bibliją, maldaknyges, giesmynus,
kalendorius
Jaunystėje, vaikščiodama su lazdomis, ji turėjo
dirbti: ganyti svetimas žąsis, prižiūrėti mažus
vaikus
1912–1914 m. I. Simonaitytė gydėsi
Angerburge. Iš ten grįžo sustiprėjusi ir vertėsi
siuvėjos amatu
4. 1921 m. I. Simonaitytė persikėlė į Klaipėdą
Dirbo Lietuvos konsulate, „Ryto“ spaustuvėje
korektore, „Prūsų Lietuvių balso“ redakcijoje
Dirbo Vanagų lietuvių jaunimo sambūryje
„Eglė“
Bendradarbiavo „Tilžės keleivyje“ ir kitoje
Mažosios Lietuvos lietuviškoje spaudoje
5. Literatūrine kūryba pradėjo užsiiminėti veikama
I-ojo pasaulinio karo įspūdžių
Pirmasis kūrinys „Ak, karas karas išgąsdingas“
išleistas 1914 m.
Pripažinimo literatūros pasaulyje susilaukė už
romaną „Aukštujų Šimonių likimas“
Nuo 1963 m. iki mirties I. Simonaitytė gyveno
Vilniuje. 1968 m. parašė memuarų knygą
„Gretimos istorijėlės“.