Incoming and Outgoing Shipments in 3 STEPS Using Odoo 17
Estela Dauksiene research on Virtual Mobility in Higher Education
1. Vytautas Magnus University, Faculty of Social Sciences, Department of Education Science
VIRTUAL MOBILITY IN HIGHER
EDUCATION
Doctoral Dissertation - Social Sciences, Education Science (07 S)
Estela Daukšienė
Scientific Supervisor - Prof. habil. dr. Margarita Teresevičienė
Consultant – Assoc.prof. Airina Volungevičienė
2013 - 12 - 16
2. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
Virtual mobility (different authors):
“the set of ICT-supported activities that realize crossborder, collaborative experiences in a context of
teaching and/or learning”
Vriens, M., Van Petegem, W., Op de Beeck, I., & Achten,
M. (2010)
“it is the way of collaboration among people from
different backgrounds and cultures, working and
studying together where crossing borders in not a
necessity any more”
Poulova, P., Černa, M., & Svobodova, L. (2009b).
3. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
Virtual mobility in higher education:
is an activity or a form of learning, research and
communication and collaboration, based on the
following characteristics:
• cooperation of at least 2 higher education institutions;
• virtual learning environment;
• collaboration of people from different background and
cultures working and studying together, creating a virtual
community;
• having a clear goal and clearly defined learning
outcomes;
• having, as its main purpose, the exchange of knowledge
and improvement of intercultural competences;
• as a result of which the participants may obtain ECTS
credits and/or its academic recognition will be assumed
by the home university...
Eds. Teresevičienė et al. (2011).
4. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
Research influencing factors
• The changing concept of virtual mobility (VM)
• The lack of scientific proofs for virtual mobility
benefits and limited phenomenon awareness at
higher education institutions (HEI)
• HEI, students and teachers are not sure how to
prepare and implement VM
5. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
The main research questions
• How is virtual mobility in higher education defined?
• How can teachers and institutions prepare for VM?
• How to implement VM in HE?
6. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
The aim of the research was
to conceptualize virtual mobility phenomenon
in higher education, analysing its main
components and revealing their
relationships.
7. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
AIM – to conceptualize virtual mobility phenomenon in
higher education, analysing its main components and
revealing their relationships.
The objectives of the research:
1. To define virtual mobility concept in higher education,
revealing its dynamic change.
2. To justify the importance of virtual mobility for higher
education institutions.
3. To analyze the main components of virtual mobility in
higher education and reveal their inter-relationships.
4. To distinguish possible VM dimensions, permeating VM
process implementation.
5. To identify and discuss the needs, obstacles for and
success factors of VM implementation.
8. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
Research methodology
The research was based on the following
philosophical reasoning of:
connectivism theory:
• phenomenon complexity, links between the main
VM components, multicultural study curriculum
design
constructivism theory:
• multicultural study curriculum design and
implementation, application of technologies
9. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
Research methodology: research methods
Theoretical
Scientific literature review and meta-analysis of
documents, created by VM expert groups
Empirical
Case study
– Situation analysis (desk research (5 countries) and
survey of representatives of VM implementing
institutions (53 resp.))
– Observation (VM module preparation and
implementation)
– 3 surveys of participants (29sts.; 23sts.; 13 tchs.)
– Teacher interview (5 teachers)
VM expert interview (12 experts)
10. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
1. To define virtual mobility concept in higher
education, revealing its dynamic change
Virtual mobility in higher education is a way of
learning, teaching, research, communication, or
collaboration, based on the following characteristics:
• Development of intercultural competence;
• Cooperation of higher education institutions;
• Application of appropriate technological solutions for
teaching and learning, communication and
collaboration;
• Aimed at achieving academic goals and recognition of
the achieved learning outcomes
11. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
1. To define virtual mobility concept in higher
education, revealing its dynamic change
• The change of VM concept and its understanding:
– joint seminars or delivery of lectures in order to
create possible collaborative models of universities;
– broadened concept and all virtual collaborative
activities embraced under the umbrella term of
“virtual campus” in the current meaning of “virtual
mobility”;
– concept specification by 10 elements.
• It is still not widely known and sometimes confused
with virtual learning, even by teachers and students
implementing it.
• VM concept and its current understanding will
presumably be refined and purified in the near future.
12. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
2. To justify the importance of virtual mobility
for higher education institutions
Virtual mobility
• Fosters the quality assurance of curriculum and
programmes.
• Contributes to the internationalization and
modernization of higher education.
• Facilitates the competition of HEI and contributes to
the institutional competitiveness
• Increase the use of technology enhanced learning and
development of virtual educational institutions in
Europe and the world
13. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
3. To analyze the main components of virtual
mobility in higher education...
VM
competencies
VM scenarios
(models, types,
activities, forms)
VM curriculum
(design, based on
acquired /
developed VM
competencies)
(related to VM
activity learning
outcomes ,
intercultural,
language, digital
and other
personal, social)
Technologies
(ICT) for
virtual
mobility
14. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
3. To analyze the main components of virtual
mobility in higher education ...
Virtual mobility scenario composition:
Types:
• Student virtual mobility SVM)
• Teacher virtual mobility (TVM)
Models – exchange based on:
• bilateral agreements
• or multilateral agreements
15. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
VM scenario composition:
Virtual mobility activities and forms
VM forms
Fully virtual mobility Part of blended mobility (virtual and
physical exchange)
VM 1. Virtual seminar 1. Virtual seminar + physical mobility
2. Virtual course + physical mobility
activities 2. Virtual course
3. Virtual
study 3. Study programme, combining
programme
physical and virtual mobility
4. Virtual
4. Virtual placement + physical
placement
mobility or virtual activities +
international placement
5. Other
virtual 5. Virtual activities, facilitating,
activities, aiming to supporting or extending exchange
support exchange
participants
16. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
The complex VM case, analyzed during
empirical research:
Multi-lateral agreement – 5 countries, 6 institutions
Activity – Virtual course (module),
Forms: SVM – fully virtual; TVM – blended
17. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
3. To analyze the main components of virtual
mobility in higher education and reveal their
inter-relationships
Scenarios
Curriculum
Technologies
VM
competen
cies
The inter-relations of the main virtual mobility components
18. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
Virtual mobility process: 4 phases
Decision making
Curriculum
design
Implementation
Recognition
19. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
4. To distinguish possible VM dimensions,
permeating VM process implementation
Institutional:
Scenarios
Administrative procedures
Mutual trust
Recognition
Decision making
Curriculum
design
Implementation
Recognition
20. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
4. To distinguish possible VM dimensions,
permeating VM process implementation
Institutional
Educational
- VM curriculum design,
- learning organization,
- assessment and
-support for teachers and
students
Decision making
Curriculum
design
Implementation
Recognition
21. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
4. To distinguish possible VM dimensions,
permeating VM process implementation
Institutional
Educational
Technological: different technological solutions
in the process phases
Decision making
Curriculum
design
Implementation
Recognition
22. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
4. To distinguish possible VM dimensions,
permeating VM process implementation
Institutional
Educational
Multicultural:
VM
competencies
of students
and teachers
Technological
Decision making
Curriculum
design
Implementation
Recognition
23. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
5. To identify and discuss the needs, obstacles
for and success factors of VM implementation
Needs:
• the development of teachers‟ and students„ skills
• modernization of the study curriculum
• quality improvement in teaching and learning
• quality improvement of services provided for
students
• better career opportunities for participants and their
enhanced employability
24. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
5. To identify and discuss the needs, obstacles
for and success factors of VM implementation
Obstacles:
• Diverse understanding of virtual mobility concept in
national and international levels
• Unclear administrative and recognition procedures
of student and/or teacher VM
• Limitations, created by technological decisions
• Limited number of best pactices
• Much time for preparation
25. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
5. To identify and discuss the needs, obstacles
for and success factors of VM implementation
Success factors from the institutional dimension:
• a commonly agreed framework,
• involvement of different countries,
• natural evolvement of partnership,
• engagement of the institutions‟ top management,
faculty and students, and
• the recognition of experience
26. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
5. To identify and discuss the needs, obstacles
for and success factors of VM implementation
Success factors from the educational dimension:
• the use of common framework,
• dedicated time for preparation and detailed
planning,
• blended mobility of teachers while designing a
curriculum, and
• support system for students and teachers
27. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
5. To identify and discuss the needs, obstacles
for and success factors of VM implementation
Success factors from the intercultural dimension:
• real cultural exchange,
• participants‟ willingness to try and to learn,
• benevolent attitude, enthusiasm, and
• efective team work
Success factors from the technological dimension:
• transparent and appropriate use of technologies,
combined with necessary trainings
28. Virtual Mobility in Higher Education
Estela Daukšienė
Recommendations for institutions in
regard to virtual mobility:
• To define the VM concept on national and
international levels.
• To increase the awareness of students, teachers and
researchers by introducing the VM concept,
possibilities and benefits.
• To prepare VM framework and documents for VM
implementation and recognition.
• To foster research on virtual mobility.
• To promote the collaboration of teachers to create
joint courses.
• To base VM curriculum design on the development
of intercultural competence
Arba Virtualaus mobilumo (fenomenas) aukštajame moksle
Prieš pristatydama disertacinį tyrimą ir jo rezultatus čia susirinkusiems noriu šiek tiek plačiau paaiškinti pačią VM sąvoką, nes jis pastaraisiais metais vis kito ir buvo skirtingai suprantama. Mariet Vriens ir kiti vm-ą apibrėžia kaip ...Tuo tarpu Petra Poulova ir kiti akcentuoja, kad tai yra ...
Analizuojant vm aukštojo mokslo kontekste reiktų paminėti, kad jam reikalingas AM institucijų bendradarbiavimas, aiškiai apibrėžti studijų tikslai ir siekiami rezultatai, tarpkultūrinės kompetencijos vystymas bei pasiektų rezultatų ar patirties pripažinimas dalyvio universitete.
(parašyto teksto neskaitysiu) Didėjantis šios tematikos mokslinių publikacijų skaičius atspindi susidomėjimą fenomenu, jo analizę, realizavimą bei atliekamus tyrimus, kurie pritraukia vis daugiau dėstytojų, studentų ir kitų suinteresuotų grupių švietimo institucijose, tačiau egzistuojančių VM praktikų kiekis yra ribotas ir nuodugnių šio fenomeno tyrimų švietimo srityje dar trūksta
Tad pagrindiniai šio disertacinio tyrimo klausimai buvo
Taigi tyrimo tikslas Buvo (yra???)
Siekiant numatyto tyrimo tikslo buvo formuluojami šie tyrimo uždaviniai
Konektyvizmo teorija, kuri pabrėžia kompetencijų kilmę iš besiformuojančių ryšių. Studijų aplinka, kurioje organizuojamas virtualus mobilumas, gali būti grindžiama George Siemens idėjomis, kad “mokymasis ir žinios slypi nuomonių įvairovėje”. Ryšių kūrimas tarp skirtingų kultūrų ir išsilavinimo dalyvių yra viena iš mokymosi VM būdu veiklų. Konektyvizmo teorija taip pat siekia integruoti chaoso, tinklaveikos ir kompleksiškumo tyrinėjimo principus. Taigi šios filosofinės nuostatos vyravo viso mokslinio darbo metu atskleidžiant VM fenomeno kompleksiškumą bei nustatant ryšius tarp pagrindinių VM komponentų aukštajame moksle.Konstruktyvizmo teorijos nuostatos akcentuotos analizuojant ir aptariant besimokančiojo pozicijas. Besikeičiančios mokymosi paradigmos įtakoje mokymasis tampa konstruojamąja individo veikla, kuri priklauso nuo kiekvieno individo mokymosi sampratos suvokimo, kur kiekvienas individas turi rasti savo mąstymo ir tikrovės suvokimo būdą. Mokantis bei studijuojant virtualiu būdu didelę įtaką mokymosi procesui turi ankstesnė besimokančiojo patirtis, kuri sukuria pridėtinę vertę visiems besimokantiesiems bei pagrindžia tai, kad mokantis virtualiu būdu besimokantysis turi būti pakankamai subrendęs ir atsakingas. Tai lėmė, kad studijų turinio, skirto realizuoti multikultūrinėje aplinkoje, planavimas, rengimas bei įgyvendinimas grindžiami derinant konektyvistinio bei konstruktyvistinio požiūrių nuostatas.
Atliekant disertacinį tyrimą viso proceso metu buvo atliekama mokslinės lietratūros analizė, sisteminimas bei metaanalizėEmpirinį tyrimą sudarė atvejo studija bei ekspertų interviu. Atvejo studijos metu buvo derinti tokie tyrimai kaip situacijos analizė, stebėjimas, dalyvių apklausos ir dėstytojų interviu. Antrasis empirinis tyrimas buvo vm įyvendinančių ekspertų interviu. Empirinių tyrimų duomenys buvo apdorojami priklausimai nuo taikytų tyrimo metodų, naudojant turinio analizę, aprašomąją statistiką, neparametrinius, kriterijus bei ataskaitų (report) rengimą ir analizę
Trumpai pristatytiu disertacinio darbo rezultatus, pagal suformuluotus tyrimo uždavinius. Pirmuoju uždaviniu siekta...Taigi atlikus mokslinės literatūros analizę šiame disertaciniame darbe virtualusis mobilumas aukštajame moksle apibrėžiamas kaip ...
Nuo pat fenomeno atsiradimo pradžios XX amžiaus paskutinį dešimtmetį VM sąvoka ir jos supratimas keitėsi. Pirma, jis buvo siejamas su bendrai organizuojamais seminarais ir dėstomomis paskaitomis, siekiant sukurti galimus universitetų bendradarbiavimo modelius. Vėliau, sąvoka buvo praplėsta ir bet kokia virtualaus bendradarviavimo veikla apibendrintai vadinta „virtualiu miesteliu“ (angl. „virtual campus“), kuri buvo apibrėžiama taip, kaip virtualus mobilumas šiandien. Galiausiai sąvoka buvo peržiūrėta siekiant ją sustruktūruoti, ir VM detalizuotas 10-čia elementų;tačiau iki šiol VM terminas nėra plačiai paplitęs ir netgi jį įgyvendinančių dėstytojų bei studentų kartais painiojamas su virtualiu mokymusi. Įvertinant VM fenomeno naujumą, VM terminas ir jo supratimas greičiausiai bus kristalizuojamas ir gryninamas artimiausioje ateityje. Šiuo tyrimu taip pat siekta prisidėti prie šio proceso.Angl - The dynamic changes in the VM concept and its understanding have been recorded since the start of VM implementation in the last decade of the 20th century. First, it was related to the joint seminars or delivery of lectures in order to create possible collaborative models of universities. Later, the concept was broadened and all virtual collaborative activities were embraced under the umbrella term of “virtual campus” in the current meaning of “virtual mobility”. Finally, the concept was revised in the attempt to provide some structure and specified by its 10 elements; however, the concept of VM is still not widely known and sometimes confused with virtual learning, even by teachers and students implementing it. Taking into account the recent emergence of the VM phenomenon, the concept and its current understanding will presumably be refined and purified in the near future. This research has also attempted to contribute to this process.
Teorinės analizės bei empirinio tyrimo situacijos analizės metu nustatyta, kad ...
Virtualaus mobilumo scenarijų sudaro tipai – t.y. Studentų vm arba dėstytojų vm. Jie gali būti derinali ir abu kartu – t.y. Gali vykti studentų ir dėstytojų vm vienu metu, tačiau nebūtinai.Yra dvišaliai arba daugiašaliai vm modeliai
Taigi, vm scenarijų sudaro tipo, modelio, formos bei veiklos pasirinkimas.Apibendrinant VM scenarijaus detalizavimą norėčiau paminėti, kad empirinio tyrimo metu analizuotas maksimaliai kompleksiškas VM atvejis, kuriame dalyvavo 6 aukštojo mokslo institucijos iš penkų šalių, VM veikla buvo – pilnai virtualus kursas; ir VM buvo derinamos abi formos –studentų vm ir dėstytojų vm tik studentų vm buvo pilnai virtualus tuo tarpu dėstytojų - mišrus (t.y. Virtualus m derintas su fiziniu mobilumu).
Ir kadangi tyrimu buvo siekta atskleisti šių pagrindinių komponentų tarpusavio ryšius, tad nustatyta, kad scenarijaus pasirinkimas yra pagrindas tolimesniam VM komponentų realizavimui, kuris apriboja studijų turinio planavimą ir rengimą. Pastarojo tikslas yra VM kompetencijų tobulinimas ir yra įgyvendinimas naudojant technologinius VM įrankius. Nustatytas tarpusavio ryšys tarp VM komponentų pagrindžia VM fenomeno kompleksiškumą.
Mokslinės literatūros analizės pasėkoje buvo pasiūlytas ir atvejo studijos metu verifikuotas 4 etapų VM procesas, kurį sudaro: 1. sprendimų priėmimo etapas, 2. studijų turinio planavimo ir rengimo etapas, 3. įgyvendinimo etapas, 4. pripažinimo etapas
4. Tyrimo uždaviniu buvo siekiama iskirti galimas, VM įgyvendinimą pagrindžiančias dimensijas. Apibendrinat VM įgyvendinimo procesą (verifikuotą atvejo studijos metu) buvo pasiūlytos VM dimensijos, kurios patikrintos VM ekspertų interviu metu. Taigi Virtualaus mobilumo dimensijos, pagrindžiančios VM įgyvendinimo procesą yra: Institucinė. Institucinę dimensiją sudaro VM scenarijai, įvairūs administraciniai sprendimai ir abipusis institucijų pasititikėjimas, lemiantis mainų pripažinimą. Ši dimensija kerta visus VM proceso etapus, susiedama sprendimų priėmimo etapą su VM patirties pripažinimu.
Edukacinė. Pagrindinis VM edukacinės dimensijos komponentas yra virtualaus mobilumo studijų turinys, apimantis tokius elementus kaip studijų rezultatai, studijų turinys ir šaltiniai ar ištekliai studijavimui VM veiklos metu, interaktyvumas ir bendravimas, vertinimo strategija bei paramos sistema. Ši dimensija taip pat apjungia VM studijų turinį su studijų organizavimu, vertinimu ir parama. Šios dimensijos pagrindinis komponentas – VM studijų turinys – labai priklauso nuo sprendimų, priimtų sprendimų priėmimo etape, yra planuojamas, rengiamas ir tobulinamas VM studijų turinio planavimo ir rengimo bei realizuojamas ir tobulinamas įgyvendinimo etape, ir sąlygoja sudijų rezultatų arba kompetencijų pripažinimą.
Technologinė. Technologinė dimensija apima įvairius technologinius sprendimus, kuriuos priima skirtingos tikslinės grupės skirtinguose VM etapuose.
Tarpkultūrinė. Tarpkultūrinė dimensija apima įvairius sprendimus, susijusius su VM kompetencijų tobulinimu. Ji jungia skirtingus elementus skirtinguose proceso etapuose ir yra susijusi su įvairiomis kompetencijomis, tobulinamomis studijuojant virtualaus mobilumo veiklose, tačiau pabrėžia tarpkultūrinės kompetencijos tobulinimo svarbą organizuojant studijas VM būdu.
5 uždaviniu siekta nustatyti ir aptarti VMįgyvendinimo poreikį, kliūtis ir sėkmės veiksnius.Empirinio tyrimo metu nustatyta, kad VM įgyvendinimo poreikį lemia “Dėstytojų ir studentų įgūdžių tobulinimo” būtinybė, siekis modernizuoti studijų turinį, Mokymo ir mokymosi kokybės skatinimas, Kokybiškesnių paslaugų studentams suteikimas, ir siekis didinti VM dalyvių įsidarbinamumo bei karjeros galimybes.
VM proceso sklandžiam įgyvendinimui trukdo :- VM sąvokos kaita ir neapibrėžtumas nacionaliniame bei instituciniame lygmenyje- VM patirties pripažinimo sprendimų iššūkiai- Parengtų administracinių dokumentų proceso įgyvendinimui stygius- Technologinių sprendimų ribotumas- Ribotas kiekis gerosios patirties VM atvejų- Ilgai trunkantis pasiruošimo laikotarpis
Pagrindiniais VM įgyvendinimo aukštajame moksle sėkmės veiksniais buvo įvardinti: institucinės dimensijos atžvilgiu – bendrai sutartas VM įgyvendinimo standartas, skirtingų šalių įtraukimas, natūraliu būdu susiformavusi partnerystė, institucijos vadovybės, fakulteto bei studento įsitraukimas bei VM pripažinimas;