4. Velykos arba Šventos Velykos
– krikščionių šventė, pritaikyta
prie senojo tikėjimo šventės,
simbolizuojanti Kristaus
prisikėlimą iš numirusiųjų po
nukryţiavimo, kaip tai aprašyta
Naujajame Testamente.
VĖLYKOS
5. Motinos diena Lietuvoje
švenčiama pirmąjį geguţės
sekmadienį
Motina tapatinama su ţeme.
Kaip ji išaugina vaikus, taip ţemė
išaugina derlių.
MOTINOS DIENA
6. Šventė, kurioje švenčiama
tėvystė, panašiai kaip ir per
motinos dieną – motinystė.
Šią dieną oficialiai pirmiausiai
pradėjo švęsti JAV, kur tėvo
diena švenčiama panašiai kaip ir
motinos diena.
TĖVO DIENA
7. Joninės – šventė, švenčiama
birţelio 24 d., taip pat naktį iš
birţelio 23 į 24 d., maţdaug tuo
metu, kai Šiaurės pusrutulyje
būna ilgiausia diena ir
trumpiausia naktis (vasaros
saulėgrįţa).
BIRŢELIO 24 D.
8. Valstybės (Lietuvos karaliaus
Mindaugo karūnavimo) diena.
Šią dieną 1253 m. buvo
karūnuotas pirmasis ir vienintelis
Lietuvos karalius.
LIEPOS 6 D.
9. švenčiama rugpjūčio 15 d.
Švenčiausios Mergelės Marijos
Ėmimo į Dangų iškilmės
ŢOLINĖ
10. Šventė skirta paminėti
ţmonėms, po mirties
paskelbtiems šventaisiais.
Tikima, kad šventieji padeda
ţmonėms, jei jiems meldţiamasi.
VISŲ ŠVENTŲJŲ DIENA
11. Kūčios – gruodţio 24 d.,
Kalėdų išvakarėse švenčiama
šventė. Dabar tai paprastai yra
šeimos ar artimiausių draugų
vakarienė.
ŠV.KŪČIOS
12. Kalėdos arba šventos Kalėdos –
senas šaknis turinti ţiemos saulėgrįţos,
saulės sugrįţimo šventė.
Europoje, paplitus krikščionybei,
senosios tradicijos susipynė su
naujomis, Kalėdas imta minėti kaip
Jėzaus gimimo šventę.
ŠV.KALĖDOS
13. Trys karaliai – sausio 6 d.
švenčiama šventė, kuria
tradiciškai pasibaigia kalėdinis
laikotarpis arba saulės sugrįţimo
minėjimai.
TRYS KARALIAI
14. Uţgavėnės – ţiemos šventė,
kurios paskirtis – išvyti ţiemą,
prisišaukti pavasarį. Ši šventė nuo
senų laikų ţinoma visoje Europoje.
Kitą dieną po Uţgavėnių prasideda
Gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo
laikotarpiu skatinamas
pasninkavimas.
UŢGAVIENĖS
