1. Click to edit Master title style
Vilniaus miesto šilumos ūkio
pertvarka
Dėl energijos gamybos iš atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros Vilniaus mieste
panaudojant VE-3 infrastruktūrą

2. ClickPrielaidos projektuistyle
to edit Master title
• VMS Taryba priėmė sprendimą 2013 m. rugsėjį sudaryti darbo grupę
dėl TEC-3 modernizavimo
• LR Vyriausybėje, dalyvaujant Premjerui, rugsėjį pasirašytas ketinimų
protokolas su „Lietuvos Energija“
• VMS Taryba sudarė darbo grupę 2014 m. sausį dėl energetikos
projektų įgyvendinimo
• Užsakovas - Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus šilumos tinklai
• Konsultantai – „KPMG Lietuva“, „Glimstedt“ ir „Ekotermija“
• Darbo grupėje dirbo Lietuvos energetikos ir „Lietuvos energijos“
atstovai

3. Click to edit Master title style
Projekto pagrindiniai tikslai
• maksimaliai sumažinti šilumos kainą vartotojams
Vilniaus mieste (nauda vartotojams);
• padidinti atsinaujinančių energijos išteklių
panaudojimą ir sumažinti dujų importą;
– panaudojant ES paramą, užtikrinti ekonominį projekto
gyvybingumą;
– įgyvendinti patikimą, praktikoje patikrintą technologinį
sprendimą (inovatyvumas ir patikimumas);
– atitikti valstybinės politikos gaires;
– užtikrinti aplinkosauginių reikalavimų vykdymą;

4. Šilumos kaina Vilniuje sumažėtų style
Click to edit Master title 22 proc.
Šilumos kaina Vilniuje būtų 18.4 ct/kwh ir viena mažiausių visoje
Lietuvoje
Šiandieninė šilumos kaina (be PVM) Vilniaus mieste, jei TE-3
modernizavimas būtų įvykęs 2013 m.
25.0
23.6
11%
Šilumos kaina be PVM, ct/kWh
21.05
20.0
5.7
6.95
11%
20,9
18,4
6.3
15.0
10.0
22%
6,8
17.9
14.11
14,6
200
120/200
180/360
Šilumos kaina Vilniaus mieste
įgyvendinus Projektą
Šilumos kaina Vilniaus mieste
įgyvendinus Projektą
Šilumos kaina Vilniaus mieste
įgyvendinus Projektą
5.0
11.6
0.0
Šilumos kaina Vilniaus mieste
(esama situacija)
Pastovios sąnaudos
Kintamos sąnaudos

5. Projektoto edit Master title style
Click įgyvendinimo alternatyvų analizė
Įvertintos 6 projekto įgyvendinimo alternatyvos:
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2014-2030 m.
Alternatyva:
Galia
Alternatyvos aprašymas
Nr. 1
“240/400”
Elektrinė: 240 MW
Šiluminė: 400 MW
Rekonstruojami garo katilai ir įrengiama biokuro deginimui reikalinga infrastruktūra.
Nr. 2
“180/360”
Elektrinė: 180 MW
Šiluminė: 360 MW
Statomas naujas garo katilas ir panaudojama esama elektros generavimo infrastruktūra,
įrengiamas biokuro ūkis.
Nr. 3
“120/200”
Elektrinė: 120 MW
Šiluminė: 200 MW
Rekonstruojamas garo katilas ir įrengiama biokuro deginimui reikalinga infrastruktūra.
Nr. 4
“70/150”
Elektrinė: 70 MW
Šiluminė: 150 MW
Statoma nauja biokuro kogeneracinė jėgainė.
Nr. 5
“70/150+a”
Elektrinė: 70 MW
Šiluminė: 150 MW
Statoma nauja biokuro kogeneracinė jėgainė, įrenginiai pritaikyti deginti rūšiuotas
komunalines atliekas.
Nr. 6
“200”
Šiluminė: 200 MW
Statoma nauja biokurą deginanti šildymo katilinė.
Pastaba: alternatyva skaičiuojama be investicinės paramos.
Pastaba: Skaičiavimai atlikti priimant prielaidą, kad rekonstruojami du blokai.

6. Alternatyvų Master title style
Click to edit atrinkimo kriterijai
Projekto įgyvendinimo alternatyvos įvertintos pagal jų:
•
•
•
•
įtaką šilumos kainai Vilniaus mieste (naudą vartotojams);
su įgyvendinimu susijusias rizikas;
esamos infrastruktūros panaudojimo lygį;
ekonominį gyvybingumą.
Remiantis šiais kriterijais, nustatyta, kad tikslingiausia statyti naują
540 MW galios biomase kūrenamą garo katilą, kurio šiluminė galia
siektų 360 MW, o elektros gamybos – 180 MW. Šilumos
panaudojant esamą didelio efektyvumo elektrinė 180MWe
kogeneracijos infrastruktūrą.

7. 2014 m. nuo gegužės iki spalio Vilnius visiškai nenaudos dujų
Click to edit Master title style
Pasirinktos alternatyvos įvertinimas
Naujo garo katilo statyba ne tik sudarys galimybes labiausiai sumažinti šilumos kainą, bet ir
leis maksimaliai panaudoti esamą elektros gamybos ir tiekimo technologinę grandinę
(turbina, generatorius ir kt.), kas leis gaminti elektrą konkurencinga kaina.
Sustiprinamas šalies energetinis saugumas- TEC-3 efektyviai pagamintų apie 6% Lietuvai
reikiamo elektros energijos kiekio - galimas potencialas (kondensaciniu režimu) iki 15%;
Projekto dėka Vilnius gali pasiekti daugiau kaip 70 proc. atsinaujinančių energijos išteklių
centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kuro balanse rodiklį. Taip pat, bus:
• sustiprinamas Lietuvos Respublikos energetinis saugumas;
• sukuriamos naujos darbo vietos kuro tiekimo grandinėje;
• sumažinama priklausomybė nuo įvežtinio kuro. Biokuro (miško kirtimo atliekos,
drožlės, šiaudai) metinis poreikis 1,17 mln. tonų per metus.
• teigiama metinė įtaka eksporto / importo balansui – apie 160 mln. Lt;
• papildoma projekto nauda (įvertinant vietinio kuro deginimo naudą, mažesnes Vilniaus
miesto gyventojų išlaidas už šildymą ir kt.) siekia 150 mln. litų kasmet.

8. ClickNumatomiMaster title style
to edit tolimesni darbai
• Teisinio projekto įgyvendinimo būdo
parinkimas;
• Projekto finansavimo galimybių užtikrinimas;
• ES paramos gavimas.
• Projekto vertė – 720 mln. litų.