1. SIGITAS ALUBAUSKAS
Kauno Tado Ivanausko progimnazijos
direktorius

3. Apie knygos “Minties galia. Pakeiskite
mąstymą, pakeisite gyvenimą“ autorių
James Borg
Britų psichologas, verslo konsultantas, tarpusavio
santykių, vadybos ir verslo plėtojimo specialistas.
Jis dirba reklamos ir ţurnalistikos srityse, rengia
psichologijos seminarus.

4. Jūsų mintys, mąstymo būdas lemia ir jūsų
savijautą, ir elgseną. Tik įsivaizduokite, kaip viskas
galėtų pasikeisti, jei gebėtumėte valdyti
galią, slypinčią mintyse.
Knyga patars, kaip kontroliuoti baimę ir
nerimą, pagerinti asmeninius ir darbo santykius.
Suţinosite, kaip pakeisti savo nuostatas ir tapti
atsakingam uţ savo mąstymą, kaip, panaudojus
įgimtas proto galias, kontroliuoti savo
mintis, uţuot leidus joms valdyti jus.

5. Jei ir yra toks tikėjimas, kuris
gali pajudinti kalnus, tai tik
tikėjimas savo minties galia.

6. ...nieko nėra gero ar blogo, tik
mūsų mintys paverčia ką nors geru
ar blogu.
Viljamas Šekspyras

7. Mintys kuria realybę. Mąstymo kokybė
lemia gyvenimo kokybę.
Tik protas gali vesti į sėkmę arba
tempti atgal – tolyn nuo sėkmės.
Todėl norint pakeisti gyvenimą tereikia
padaryti vienintelį dalyką – pakeisti
mąstymą.

8. Ţmogaus praeitį, dabartį ir ateitį
formuoja jo mintys.
Mūsų mąstymas ir yra mūsų gyvenimo
biografija.

9. Knygoje rašoma apie tai, kaip pasiekti
emocinę gerovę, sėkmę asmeniniame ir
profesiniame gyvenime išmokus valdyti
mintis, įgimtas proto galias panaudoti
savo nuostatoms ir elgesiui keisti.

10. Knygą sudaro 3 dalys:
1. Dalis. SVARBIAUSIA YRA MINTYS.
1.1 Esate savo minčių produktas.
1.2 Iškreipto mąstymo galia.
1.3 Minčių valdymas.
2. Dalis. „KANKINAMAS PROTAS“.
2.1 Stresinė mąstysena.
2.2 Nerimas.
2.3 Pyktis.
3. Dalis. „BŪTASIS“, „ESAMASIS“ IR „BŪSIMASIS“ PROTAS.
3.1 Atmintis ir smegenys.
3.2 Nugalėtojas pasiima viską.
3.3 Gyvenimas yra nuostabus.

11. Esate savo minčių produktas.
 Kasdien mūsų galvose kyla apie 60-80 tūkstančių
minčių.
 Tas vidinis dialogas, nuolat vykstantis galvoje, ir yra
tikrasis biografijos autorius.
 Nes mąstymas gali vesti į sėkmę arba priešingai.
 Ar jūs valdote protą, ar jis valdo jus?
 Kasdieninę ţmogaus savijautą lemia išskirtinai jo
mintys.

12. Esate savo minčių produktas.
Nors ţmogui būdinga kaltinti aplinkinius
arba tiesiog savo lemtį dėl patiriamo
pykčio, streso, liūdesio, nepasitenkinimo, neri
mo ar dar ko nors, iš tiesų tik mintys diktuoja
tam tikrus jausmus ir lemia elgesį.
Ar netampame savo minčių apie
skurdą, skausmą, problemas, meilę, gerumą, vil
tis produktu? Mūsų atsakymas į šį klausimą
daugiausia ir lems, kaip jausimės.

13. Esate savo minčių produktas.
Jei negalime pakeisti aplinkinių ţmonių ar tam
tikrų gyvenimo aplinkybių, bent jau gebame
pakeisti tai, kas priklauso nuo mūsų – pasinaudoję
proto galia pakeisti mąstymo būdą; jį pakeitus
pakis ir mūsų nuostata ţmonių ar aplinkybių
atţvilgiu.
Tikėtina, kad pirmiausia buvo mintis.
Kiekvienas ţmonijos siekis, svarbiausi jos
atradimai –
medicinos, mitybos, inţinerijos, architektūros ir
verslo sričių atradimai – viskas prasidėjo nuo
minties kaţkieno galvoje.

14. Valdykite savo protą arba jis valdys jus.
Esame savo minčių produktas.
Kas sekundę, kas minutę sau mintyse
komentuojame situaciją, ir šito
komentaro turinys veda prie veiksmo
arba ketinimo, taip pat prie tam tikro
pojūčio.

15. Valdykite savo protą arba jis valdys jus.
Ar jūs valdote protą?
Ar leidţiate protui valdyti jus?
Kadangi mintys lemia tam tikrą emocinę
būseną, jūs tikėtina, didţiąją gyvenimo dalį
klydote manydamas, kad niekaip negalite
pakeisti savo nuotaikos arba emocinės
būsenos.
Kiekvienas turime galių pakeisti savo
emocinę būseną. Ir ši galia vadinama minties
galia. Juk jūsų protas – tai ne jūs.

16. Valdykite savo protą arba jis valdys jus.
Uţduotis (1-2 min.)
Dabar įsitraukite į vidinį pokalbį ir
imkite stebėti į galvą ateinančias ir
iš jos išeinančias mintis.
Nekomentuokite minčių, tik
stebėkite jas kaip ţiūrovas.
Taip pat atkreipkite dėmesį, ar
buvote suviliotas priimti kai kurias
galimas daiktas, uţklydusias
negatyvias mintis.

17. Valdykite savo protą arba jis valdys jus.
Jei sugebėjote sekti
mintis, įrodėte, kad esate tarsi uţ
savo mąstymo, išorėje, t.y. sekėte
savo paties mąstymą.
Taigi jūs turite galią kontroliuoti
savo protą (jeigu juo naudojotės šiuo tikslu)
ir neleisti protui valdyti jūsų.

18. Valdykite savo protą arba jis valdys jus.
Nesvarbu – būsi optimistas ar pesimistas,
rezultatas bus toks pat. Tiesiog optimistas
smagiau nugyvens jam skirtą laiką.
Išmintingų posakių, galinčių pakreipti
ţmogaus gyvenimą, galia yra nuostabi.
Jei mes atsakingi uţ minčių
„gaminimą“, tuomet mes atsakingi ir uţ tų
minčių keitimą.
1

19. Valdykite savo protą arba jis valdys jus.
Svarbu suprasti, kad pesimistinis
mąstymas turi tokį ypatumą – jis
prasiskverbia į visas gyvenimo kerteles.
 Jis sulaiko nuo veiklos.
 Neleidţia pasinaudoti pasitaikančia
proga.
 Neleidţia įgyvendinti sumanymų.

20. Valdykite savo protą arba jis valdys jus.
Ką pirmiausia reikėtų daryti?
 Pripaţinti, kad turite tokį polinkį –
galbūt tik retkarčiais - gyvenimą ir
įvairias susiklostančias aplinkybes
vertinti negatyviai arba
pesimistiškai.
 Tuomet įsidėmėkite tokią svarbią
nuostatą (pagrindinę šios knygos idėją):
Esate savo mąstymo produktas –
jūsų mintys lemia savijautą.

21. Spragtelti jungiklį.
Būti optimistu yra ne tik geriausias
pasirinkimas, šis „optimizmas“ turi
įtakos įvairių mūsų gyvenimo sričių
rezultatams, nes pakeičia veiksmus ir
jausmus. Šie pakitimai pirmiausia


padeda siekti uţsibrėţto tikslo ir
sukuria palankesnes sąlygas siekiams
įgyvendinti.
Suprantama, optimizmas nepadės ištraukti
laimingo loterijos bilieto ir laimėti milijoną – bet
bent jau paskatins nueiti ir nusipirkti bilietą.
Reikia tik spragtelti proto jungiklį – ir
mąstymas visiškai pakis.

22. Smegenys – tai vaistinė.
Smegenys yra tarsi vaistinė, kuri
veikia be pertraukos ir duoda vaistų bet
kuriuo paros metu.
Kiekviena mintis sukelia biocheminę
reakciją. Protas ir kūnas neatskiriamai
tarpusavyje susiję. Mintys sukelia
emocijas, kurios paskatina išsiskirti
atitinkamas chemines medţiagas (vienos
gali padėti, kitos – pakenkti)

23. Smegenys – tai vaistinė.
Neigiamos emocijos drauge su daugybe
kasdien išgyvenamų kitų sukelia ţalingų
cheminių medţiagų antpuolį ir jos veikia ne tik
tą akimirką, bet dar ilgą laiką išlieka organizme
(„cheminė ataka“ alina organizmo imuninę sistemą).
Teigiamos mintys ir jas lydinčios malonios
emocijos duoda signalą smegenims ir į kraują
išsiskiria gerieji cheminiai
junginiai, stiprinantys protinę ir fizinę
būklę, taip pat imuninės sistemos kovingumą.

24. Smegenys – tai vaistinė.
Kokiu būdu nurodome smegenyse veikiančiai
vaistinei išskirti gerąsias ar blogąsiais medţiagas?
Labai paprastai – mintimis. Svarbu kokias mintis
pasirenkame (teigiamas ar neigiamas).
Mąstymui yra būdingas grįţtamojo ryšio ciklas:
 Kuo daugiau negatyvių minčių galvoje, tuo blogiau
jaučiamės, o tai sukelia dar daugiau negatyvių
minčių, todėl savijauta dar labiau pablogėja;
 Kuo daugiau teigiamų minčių galvoje, tuo geriau
jaučiamės, o tai sukelia dar daugiau teigiamų
minčių, todėl savijauta dar labiau pagerėja.

25. Smegenys – tai vaistinė.
TEIGIAMOS MINTYS
suţadinate geras emocijas
išsiskiria gerosios medţiagos
GERAI JAUČIATĖS

26. Smegenys – tai vaistinė.
NEIGIAMOS MINTYS
suţadinate blogas emocijas
išsiskiria blogosios medţiagos
BLOGAI JAUČIATĖS

27. Kaip formuojasi mintis (ir kas ji yra).
Kiekviena mintis smegenyse sukelia reakciją.
Kaip tai vyksta?
Sistemą sudaro du elementai:
1. Nervų sistema (elektrinė).
2. Endokrininė sistema (cheminė).
Smegenis sudaro neuronai (nervinės ląstelės;jų yra
apie 100 milijardų).
Nuo nervų sistemos neatsiejama endokrininė
sistema, sudaryta iš daugybės smulkių organų –
vidaus sekrecijos liaukų, gaminančių ir tiesiai į
kraują išskiriančių įvairius hormonus.

28. PROTAS DUOTAS MUMS, O
NE MES PROTUI.

29. Mintys – gerosios, blogosios ir bjauriosios
Įţvalga:
 dauguma ţmonių mano, kad mąstymas
yra tai, kas nutinka savaime,
 o ne tai, ką jie atlieka patys.
Labai svarbu suvokti, kad mąstymas yra
procesas, uţ kurio vyksmą atsakome
mes, todėl jo valdymo funkcija taip pat
priklauso mums.

30. Mintys – gerosios, blogosios ir bjauriosios
Bėda ta, kad daţniausiai ne gerosios mintys
vyrauja mūsų galvoje – daugiausia jų negatyvių
ir bjaurių.
Tai, kaip jaučiamės šiuo momentu, nulemta
minčių.
Jausmo neįmanoma išgyventi be minties.

31. Mintys – gerosios, blogosios ir bjauriosios
Atlikime nedidelį eksperimentą (2 uţduotis):
1.
Pabandykime nuliūsti – negalvodami apie liūdnus
dalykus.
2.
Dabar pamėginkime supykti – negalvodami apie ką
nors, kas sukeltų pyktį.
3.
O dabar pasistenkime pajusti kaltės jausmą –
negalvodami apie tai, kas paţadintų kaltės jausmą.
Nepavyko, ar ne?

32. Mintys – gerosios, blogosios ir bjauriosios
Mintys lemia emocijas
 Optimistinės ir pakilios mintys – juntame optimizmą
ir pakilias emocijas. Jaučiamės gerai.
 Pesimistinės ir negatyvios mintys – juntame
pesimizmą ir slogias emocijas. Jaučiamės blogai.
Jausimės laimingi, jeigu taip galvosime, t.y.
mąstymas nebus pesimistinis. Mintys lemia tam
tikrą savijautą.

33. Tai tik mintis, ji negali įskaudinti
Mes patys kuriame savo mintis: jeigu
mintys liūdnos, nerimastingos arba
piktos, patys save ţeidţiame. Niekas kitas.
Patys uţsikrauname naštą.
O kokia jūsų nuomonė apie save
(savigarba, savivoka)? Ţinoma mintys apie save patį
yra viso labo tik mintys. Jos nėra realios.
Mintys neturi galios ţeisti, jei tik patys šios
galios joms nesuteikiame.

34. Tai tik mintis, ji negali įskaudinti
Klaidingas manymas, kad mintys
realios, gali įsukti praţūtingą negatyvių minčių
spiralę.
2
Mintys ateina.
Mintys išeina.
Taip ir turi būti.
Tik pagalvokit: jeigu po pamąstymo „jeigu traukiniai
vėl vėluos..“būtų buvusi neutrali mintis, pavyzdţiui:
„šiandien reikėtų paragauti sumuštinio su lašiša“, būtų
buvusi nugnybta negatyvių minčių spiralės uţuomazga.

35. Vienu metu galvoje sukasi tik viena mintis
Dėmesį perkėlus nuo vienos minties prie
kitos, išsisklaido pirmoji.
Vienu metu įmanoma tik viena mintis.
Jeigu minties nesureikšminsime ir dėmesį
nukreipsime į ką nors kitą, ši mintis išnyks.
Mes turime nedaug galios:
 kontroliuoti minčių turinį.
Valdyti:
 savo minčių vertinimą.

36. Sekite savo mintis
Svarbiausia išmokti sekti savo minčių eigą ir
nesileisti būti įtrauktam į nesibaigiantį minčių
verpetą, verčiantį nusiminti ar jaustis
nelaimingam.
Išmokti pripaţinti, kad mintys – ne realybė, o tik
įsivaizdavimas. Sukurtas mūsų pačių.
Mintys - tiek teigiamos, tiek neigiamos – ima
reikštis tik gavusios energijos. Mūsų energijos.
Puiku, jei panaudojame ją mąstyti pozityviai.
Laiku sustabdyti mintis – tai būdas jas valdyti.
Jūs esate tas, mąstantysis, todėl tik jūs galite
keisti savo mintis. Mintis pradedama kontroliuoti tik
tada, kai jau susiformavusi.

37. Apibendrinimas (1)
1. Kasdien mūsų galvoje kyla 60-80 tūkst. minčių.
Vidinio monologo pokyčiai lemia nuotaiką ir
fiziologinius procesus.
2. Viskas, kas sukurta, kaţkada gimė kaţkieno
galvoje.
3. Neįmanoma patirti jausmo, kurio nesukeltų mintis.
4. Keisdami mąstymą pakeisime savijautą, o ji
paveiks mūsų elgesį.
5. Mes negalime pakeisti aplinkinių ţmonių ar
konkrečios gyvenimo situacijos, tačiau
prisiminkime štai ką: mes galime valdyti savo
mintis.
6. Jei galime sekti savo mintis, tai galime valdyti ir
savo protą - neleisti jam valdyti mūsų.
7. Kaip mes mąstome, taip ir reaguojame į gyvenimo
netikėtumus.

38. Apibendrinimas (2)
8. Smegenyse veikia „vaistinė“. Mintys suţadina
emocijas, kurios skatina gamintis chemines
medţiagas – vienos jų mums naudingos, kitos –
ţalingos.
9. Kai pozityvios mintys keičiamos negatyviomis (ar
atvirkščiai), išsiskiria atitinkamos cheminės
medţiagos.
10.Dauguma ţmonių mano, kad mąstymas yra
tai, kas tiesiog ištinka, kad tai nėra veikla, kurią
jie patys atlieka.
11.Mūsų mintys randasi ir virsta emocijomis
akimirksniu – todėl šito beveik nepastebime.

39. Apibendrinimas (3)
12.Spragtelkite jungiklį: pesimistiškos mintys verčia
jaustis nelaimingus, o optimistiškos – laimingus.
13.Mūsų mintys neturės galios mūsų įskaudinti, jei
mes patys joms tokios galios nusteiksime.
14.Esame linkę kentėti dėl klaidingos nuostatos, neva
mūsų mintys yra realios – bet jos nėra
tikrovė, jos viso labo mintys.
15.Negalime valdyti kylančių minčių turinio, bet
galime valdyti savo nuostatas ir poţiūrį į jas.

40. Iškreipto mąstymo galia
Senų įpročių neišmesi lauk pro
viršutinio aukšto langą. Juos
reikia nuleisti laiptais, pakopa po
pakopos.
Markas Tvenas

41. Uţduotis – išsiugdyti trijų pakopų mąstymą
1. Kodėl darau prielaidą, kad mano mintys
apie save ir pasaulį yra tiesa?
2. Prisiminkime, mintys ne visuomet
atspindi tikrovę.
3. Kreivi veidrodţiai neatspindi manęs
tikrojo.

42. Uţduotis – išsiugdyti trijų pakopų mąstymą
Pamaţu keisdami įpročius ir pradėję
ugdytis supratimą apie tai, kas iš tiesų
yra mintis rasime būdų kaip suteikti sau
galių. Nes išvengsime klaidos – tapatintis
su pačia mintimi.

43. Uţduotis – išsiugdyti trijų pakopų mąstymą
Mąstymas gali būti laikomas iškreiptu, jei
ţmogus:





Kritikuoja save dėl praeities „pralaimėjimų“,
Abejoja savo gebėjimais;
Bijo ateities įvykių,
Menkina save,
Tikisi nesėkmės.
SVARBU: nesvarbu, kaip stipriai kuo nors tikime
– nuo to tas dalykas netampa tiesa.

44. Turėtų/privalo (nelankstus mąstymo būdas)
Įsitikinimas, kad pasaulis arba
aplinkybės, ar reiškiniai, ar ţmonės
„turėtų“ arba „privalo“ būti ir elgtis tam
tikru būdu (tokių lūkesčių padarinys : pyktis
ir frustracija) sukelia gyvenime didelį
kaltės jausmą.
Visuomet atidţiai parinkite ţodţius – ir
kalbėdami ir galvodami.
3

45. Turėtų/privalo (nelankstus mąstymo būdas)
Sveikai mąstyti – tai ne reikalauti, kad
aplinkybės būtų kitokios, o teikti pirmenybę:
 tam tikros rūšies dalykams,
 tam tikru būdu besielgiantiems ţmonėms,
 tam tikrą poţiūrį į mus turintiems
ţmonėms,
kartu išsaugant lankstumą susitaikyti su
aplinkybėmis ar ţmonėmis, kai reikalai
nesiklosto norima linkme.
Kaltės jausmo, frustracijos ir pykčio
išvengtume, jeigu mintis performuluotume
taip:
4

46. Perdėti apibendrinimai
Nesunkiai atpaţinsite tokį mąstymo
būdą, jeigu atkreipsite dėmesį į ţodelius
„niekada“, „visada“, „pasaulis yra
...“, „visuomenė yra ...“, „kiekvienas
...“, „bet kas ...“, „niekas ...“.
5

47. NETIKĖK VISKUO, KAS TIK
ŠAUNA Į GALVĄ.

48. Etikečių klijavimas
Dar viena iškreipto mąstymo rūšis etikečių klijavimas.
Etikečių klijavimas sukelia daugybę emocijų:
gėdą, kaltę, nerimą, bjaurėjimąsi savimi, net
depresiją.
Reikia skirti asmens elgesio apraiškas nuo
ţmogaus kaip asmenybės visumos.
Daţniausiai ne ţmogaus charakteris kelia
problemų, o mąstymo būdas ir /ar elgesys.
6

49. Kaltės prisiėmimas
Prisiimate kaltinimus, kai nesate
kaltas, net ir tuomet, kai dalykams, dėl
kurių kaltinama, negalite daryti jokios
įtakos.
Rezultatas: nuolat jaučiatės įsiţeidęs ar
apima liūdesys – ir uţplūsta kaltės
jausmas, nors nėra jokio realaus pagrindo
taip jaustis.
7

50. Kitų kaltinimas
Šis iškreipto mąsymo būdas yra
priešingas kaltės prisiėmimui: kad ir kas
atsitiktų, kad ir kokia problema
kiltų, visuomet bus kaltinami kiti
ţmonės, aplinkybės, visas pasaulis.
Šitaip mąstantis ţmogus laiko save
aplinkybių auka, o energiją švaisto
ieškodamas kaltųjų ir ţerdamas
kaltinimus, bet nesistengia rasti išeities
ar problemos sprendimo.

51. Savęs kaltinimas
Ţmogu stengiasi prsiimti atsakomybę uţ
dalykus, kurie aiškiai su juo nesusiję.
 „Neturėjau leisti Marijos į pardotuves.
Tuomet ji nebūtų pametusi auskaro“
 „Jei būčiau anksčiau atvykusi į
darbą, vanduo nebūtų uţliejęs lubų“

52. Perdėjimas/filtravimas
Kartais iš malkos priskaldomas
veţimas: išrankiojami menkiausi neigiami
dalykai, pakišami po didinamuoju stiklu, o
visi teigiami elementai tarsi išfiltruojami
ir taip sukuriamas iškreiptas įvykio ar
reiškinio vaizdas.

53. Viskas arba nieko
Šiam mąstymo būdui būdingi vertinimo
kraštutinimui – arba gerai, arba blogai.
Tai taikoma ir sau, ir kitiems
ţmonėms, ir įvykiams bei aplinkybėms.
Kartais sakoma, kad ţmogus mato tik juoda ir
balta, nepastebi pustonių.
8
Taip nelanksčiai mąstantis ţmogus gali
patirti didelį psichologinį stresą ar nerimą.

54. Kiti iškreipto mąstymo būdai
 Nelaimės lūkesčiai
(gąsdinimasis).
 Emocionalus mąstymas (jausmai virsta tarsi
faktais).
 Minčių skaitymas (manome, kad turime telepatijos
dovaną).
9
 Ateities spėjimas
(pats sau tampa pranašu.
Spėjimai virsta faktais. Galimybė paverčiama tikimybe).

55. Jūsų vidinis kritikas
Esama dviejų poţiūrių į padarytas
klaidas, tačiau labai dţnai, apimti neigiamų
emeocijų, ţmonės nebeuţčiuopia skirtumo.
Taigi galite:
 kritiškai vertinti klaidas,
 kritikuoti save dėl klaidų.

56. Proto pokštai (1)
Uţduokite klausimus sau, jei norite
mesti iššūkį iškreiptam mąstymui:
1. Kuo aš tai grindţiu – nuomonėmis ar faktais?
2. Ar iš tiesų yra koks nors ryšys tarp to, kas atsitiko
preityje, ir to kas vyksta dabar?
3. Ar gali būti, kad klystu?
4. Kaip dėl to galiu būti tikras?
5. Kokias prielaidas aš darau?
6. Ar yra kokių nors pavyzdţių, galinčių pagrįsti mano
mąstymo būdą?
7. Ar šis mąstymo būdas tempia mane atgal?

57. Proto pokšai (2)
8. Kas blogiausia galėtų atsitikti?
9. Ar susitvarkyčiau, jei blogiausia išsipildytų?
10. Ką draugas/giminaitis/kolega pasakytų apie šį mano
poelgį?
11. Kas pasakė, kad taip viskas ir turėtų būti?
12. Kas verčia mane tuo tikėti?
13. Kur šito įrodymai?
14. Ar aš neprisiimu kaltės, nors nėra mano kaltės?
15. Ar tik neskubu daryti išvadų?

58. Apibendrinimas (1)
1. Daugelis ţmonių sunkiai atpaţįsta savo
įsisenėjusius nekonstruktyvaus mąstymo
šablonus, nes daţniausiai jie yra tapę gyvenimo
įpročiais.
2. Keliama prielaida, kad ir negatyvus mąstymas vis
dėlto yra racionalus. Bet taip yra tik tuo
atveju, kai protas veikia blaiviai, o kai jis yra
sutrikęs, toks mąstymas daţniausiai neracionalus.
3. Kai dauguma minčių sukasi apie pradinę mintį –
ratas įsisuka.
4. Kai visą gyvenimą mąstote „iškreiptu“
būdu, stiprinate ryšius tarp tam tikrų neuronų.
Rezultatas? Tampate iškreipto mąstymo
specialistu.

59. Apibendrinimas (2)
5. Negatyvios/iškreiptos mintys įsiskverbia į sąmonę,
pridaro ţalos ir išlekia taip greitai, jog sunku
pastebėti, kad kaţkas atsitiko (lieka tik sukeltos
emocijos).
6. Galvoje kurti alternatyvias
„realybes“, mąstant, kas „būtų galėję būti“ ar kad
„reikėjo būti tą ar aną padarius“ – tiesiausias
kelias į kančias ir nerimą. Šios ateities
„pranašystės“ kuria dirbtinę realybę, ir autorius
esate jūs pats.
7. Mąstymo, todėl ir gyvenimo pokyčių raktas yra šis
– reikia nustatyti, kuris ar kurie iškreiptų mąstymo
būdų trukdo patirti pasitenkinimo gyvenimu
jausmą.

60. Apibendrinimas (3)
8. Galima kritiškai vertinti savo klaidas arba
kritikuoti save dėl padarytų klaidų. Pirmuoju atveju
gaunama naudos, nes mokomasi iš situacijos.
Antruoju – dėmesio centre atsiduriate jūs, o ne
klaida ir tai trukdo pasirinkti konstruktyvesnį
mąstymo būdą.

61. Ţmogui nerimą kelia ne
daiktai ar įvykiai, o tai, ką jis
apie juos mano.
Epiktetas (55-135 m.)

62. Minčių valdymas
Mąstymo keitimo raktas – nustatyti
iškreipto mąstymo būdus, kurie yra tapę
neatskiriama jūsų proto atliekamo repertuaro
dalimi.
Mūsų paţintiniai gebėjimai lemia mūsų
savijautą ir elgesį
Jei gebėsime reaguoti į sudėtingas aplinkybes
ir problemas – ralias ar išgalvotas – be
neigiamos nuostatos, pakis mūsų poţiūris į
save pačius, kitus ţmones ir pasaulį.

63. Minčių valdymas.
Kai:
Pakeičiame mąstymą,
pakeičiame jausmus,
tuomet pakeičiame veiksmus,
o tai keičia mūsų gyvenimą

64. REET (racionalaus emocinio elgesio terapija)
 mūsų mintys ir įsitikinimai yra
psichologinių problemų prieţastis;
 mintys ir įsitikinimai lemia, kaip
interpretuojame pasaulį kuriame
gyvename, ir kaip jaučiamės diena iš
dienos.
Bloga nuomonė apie save arba
neracionalus elgesys yra vidinio dialogo
rezultatas.

65. Tokio dalyko kaip realybė
apskritai nėra, yra tik suvokimas
(savaip suvokdami kuriame savo
realybę)

66. Trys neracionalūs įsitikinimai („privalėjimai“)
1. Reikalavimu sau pačiam: man privalo sektis, turiu laimėti
aplinkinių palankumą arba būsiu nevykėlis (sukelia
nerimą, kaltės jausmą, depresiją).
2. Reikalavimu kitiems ţmonėms: ţmonės privalo su manimi
elgtis taip, kaip aš norėčiau, kad su manimi būtų elgiamasi –
sąţiningai, rūpestingai ir maloniai. Jeigu jie šitaip
nesielgia, vadinasi nėra geri ţmonės, todėl juos reikia
smerkti, taip pat ir bausti (sukelia pyktį, slaptą agresiją ar
net jos protrūkius).
3. Reikalavimu pasauliui: aš privalau gauti tai, ko noriu, ir
tuomet, kada to noriu, be to manęs neturi ištikti tai, ko
nenoriu. Tiesiog siaubinga, jei negaliu gauti to, ko
noriu, tiesiog negaliu to ištverti (verčia atidėlioti
veiklą, formuoja aukos mentalitetą ir savęs gailėjimo
nuostatą).

67. Priėmimas
Koks priešnuodis padeda apsisaugoti nuo tokių
neracionalių mąstymo būdų?
Priėmimas.
Priimti realybę – nesvarbu, kad ir kokia
nemaloni ji atrodytų.

68. Priėmimas
Turėtume išsiugdyti gebėjimą
„priimti“, skirstomą į tris rūšis:
1. Priimame save patį be jokių išlygų.
 Priimame faktą, kad esame klystantys
ţmonės, turintys blogų ir gerų savybių, kaip ir visi kiti.
 Nėra jokių prieţasčių, dėl kurių turėtume būti
neklystantys, neturintys jokių ydų.
 Esame nei maţiau, nei labiau vertingi nei kas nors
kitas, juk visi turime ir gerų, ir blogų savybių.

69. Priėmimas
2. Priimame kitus be jokių išlygų.
 Priimame faktą, kad kiti ţmonės kartkartėmis elgsis
su mumis netinkamai.
 Nėra jokios prieţasties, dėl kurios jie privalėtų su
mumis elgtis tinkamai.
 Ţmonės, netinkamai su mumis besielgiantys, nėra
labiau ar maţiau vertingi nei kiti.

70. Priėmimas
3. Priimame gyvenimą be jokių išlygų.
 Priimame faktą, kad gyvenimas ne visada klostosi
taip, kaip norėtume.
 Nėra jokios prieţasties, dėl kurios gyvenimas
visuomet turėtų pasisukti mums norima linkme.
 Gyvenimas gali ir nebūti toks, kokį laikytume
maloniu, tačiau jis nėra baisus ir iš esmės tikrai
pakeliamas.

71. Mąstymas „čia ir dabar“
 Mąstydami racionaliau (ne taip
kritiškai/ne taip negatyviai) keičiame
savo emocinę būseną.
 Šis pokytis savo ruoţtu lemia elgesio
pokyčius.

72. Mąstymas „čia ir dabar“
Meskite iš galvos skeptiškas mintis (ir
taip yra kuo rūpintis !) – Minties galia
padės:
 Nustelbti neigiamas mintis kitomis mintimis,
 Paţvelgti į dalykus kitu aspektu.
Atsikratykite negatyvių minčių, o kitos
mintys savaime susitvarkys.

73. Pakeiskite mąstymą,
pakeisite gyvenimą
Mintys – jausmai – elgesys.
Jei mintys veikia elgesį, vadinasi proceso
esmę sudaro tai, ko mes save „pripildome“, motyvacija ar demotyvacija veikti.
Būdami didesni realistai, racionaliau
mąstydami kiekvienoje situacijoje, mes galime
negatyvias mintis pakeisti. Pavyzdţiui:
10

74. ABC modelis
 Ne kiti ţmonės ir ne įvykiai priverčia ţmogų pasijusti
gerai ar blogai;
 tai mąstymas sukelia tuos jaumus (emocijas).
ABC modelis reiškia:
A – tai, kas atsitiko, įvykis (vaizdţiai kalbant, nuo ko
viskas prasidėjo).
B – įsitikinimai (mintys apie A).
C – pasekmės (kaip ţmogus jaučiasi, kaip elgiasi, taip pat
fizinė kūno reakcija)
Beveik visada ţmonės linkę reaguoti šitaip:
 kaltinti A (aplinkybes/įvykį)
 dėl C (pasekmių)
Pagal REET modelį B sukelia C ( o ne A sukelia C).
11

75. Apibendrinimas (1)
1. Vienintelis dalykas, kurį mes patys galime
kontroliuoti ir keisti, - mūsų mąstymas.
2. Mintys – tai energija. Sutelkiame dėmesį į vieną
vienintelę mintį, traukiame ją iš vidinio pasaulio ir
kaţką kuriame uţ jo ribų – išorinėje „realybėje“.
Jos pagrindas mūsų mintys.
3. Moksliniais tyrimais ne kartą įrodyta, kad
ţmonėms labiau būdinga galvoti negatyviai.
4. Negatyvių minčių srautas niekada nenutrūks, šito
neįmanoma pasiekti, o ir nereikia. Svarbiau štai kas
– pirmiausia išmokti atpaţinti negatyvias
mintis, paskui sumaţinti jų, nes jos kliudo gyvenime
eiti pirmyn.

76. Apibendrinimas (2)
5. Mūsų mintys ir įsitikinimai – tai mūsų visų
psichologinių problemų prieţastis. Nuo jų
priklauso, kaip interpretuojame mus supantį pasaulį
ir savo kasdieninę savijautą.
6. Mus pykdo ne gyvenimo įvykiai, bet reakcija į tuos
įvykius (o ją lemia mūsų įsitikinimai).
7. Atkreipkite dėmesį į tariamą suvokimą, kuris
gadina nuotaiką, verčia prastai jaustis, o paskui
pasipriešinkite jam, meskite iššūkį jam.
8. Kontroliuokite protą remdamiesi minčių valdymo
formule.

77. „Kankinamas protas“ (2 dalis)
Streso ir nerimo procesų tyrėjai teigia, kad
svarbiausias dalykas – gebėjimas kontroliuoti padėtį
apimtam streso.
Ar galėtumėte teigti, kad šiuo metu ištyvenate
stresą? Jeigu jūsų atsakymas
teigiamas, nesijaudinkite, nedidinkite jo – jūs
pakliuvote į gerą draugiją.
Tyrimai, atliekami Jungtinėje Karalystėje ir
JAV, nuolat patvirtina, kad nuo 50 iki 70 proc.
ţmonių visuomet susirūpinę dėl per didelio patiriamo
streso.

78. Stresas
Patiriamą stresą galima suskirstyti į keletą
kategorijų. Jis susijęs su:




darbu,
pinigais,
vaikų auginimu,
tarpusavio santykiais.
Stresą galime apibrėţti kaip tam tikrą padėtį, kai
ţmogus suvokia, kad jam keliami reikalavimai viršija
jo gebėjimus tuos reikalavimus įvykdyti.
Vėl grįţtama prie mąstymo, nes kalbama apie
suvokimą.

79. Ar patiriate stresą?
Stresas pasireiškia įvairiais ţenklais ir poţymiais.
Lentelė „Streso poţymiai“
(paţymėkite „varnele“ jums tinkantį poţymį)
Streso poţymiai
Proto




Sunku sutelkti dėmesį
Piniginės problemos
Neryţtingumas/atidėliojimas
Menka savivertė
Emocijų






Nerimo jausmas
Prislėgta nuotaika
Liūdesys
Jautrumas/irzlumas
Polinkis greitai supykti
Nuovargis/energijos stoka
Retai
Gana daţnai Kartais

80. Ar patiriate stresą?
Lentelė „Streso poţymiai“
(paţymėkite „varnele“ jums tinkantį poţymį)
Streso poţymiai
Retai
Gana daţnai Kartais
Fiziologijos





Miego sutrikimas
Nuolatinis nuovargis
Nugaros/krūtinės/pečių skausmas
Galvos skausmai
Nusilpusi imuninė sistema
Elgesio
 Padidėjęs alkoholio ar rūkalų
vartojimas
 Pykčio priepuoliai
 Tarpusavio santykių problemos
 Lytinio gyvenimo problemos
 Ţmonių šalinimasis
 Pakitę mitybos įpročiai

81. Ūminis ir lėtinis stresas
Ūminis stresas patiriamas pakliuvus į
situaciją, verčiančią reaguoti nedelsiant. Kai baubas
dingsta,
ţmogaus fiziologinė reakcija greitai sunormalėja.
Lėtinio streso poveikis daug destruktyvesnis, nes šis
procesas nepaliaujamai tęsiasi.

82. Nesistenkite kilimais iškloti viso
pasaulio. Verčiau nusipirkite
šlepetes.

83. Patiriamo streso maţinimas
Kalbant apie streso ciklą, viskas prasideda nuo
ţmogaus minčių.
Interpretacija (suvokimas) to kas atsitiko,
yra svarbiau nei tai, kas atsitiko
Psichologai jau seniai yra nustatę 4 susidorojimo su
stresu būdus:
1. PRISITAIKYK
2. PRIIMK
3. VENK
4. KEISK

84. Patiriamo streso maţinimas
Norint kuriuo nors iš aukščiau paminėtų būdų
nugalėti stresą, būtina ką nors keisti. O keisti
reikia:
 reakciją arba
 susidariusią padėtį.
 Prisitaikyk ir priimk (turi keistis reakcija)
 Keisk ir venk (reikia keisti susidariusią
padėtį)

85. Prisitaikyk
Jei neįmanoma pašalinti konkretaus
stresoriaus ar jo pakeisti, reikia keisti
save, tai yra keisti savo mąstymą.
Jeigu pakeitę poţiūrį prisitaikome prie
stresoriaus, tai vėl atgauname gebėjimą
valdyti situaciją. Gyvenimas niekur neskuba.
12

86. Priimk
Būkime realistai ir supraskime, kad gyvenime
nėra teisybės, todėl visuomet atsiras
stresorių, kurių negalėsime suvaldyti. Tiesiog jie
nuo mūsų nepriklauso.
Daţniausiai stresas yra vidinis atsakas į išorinį
įvykį. Taigi, jeigu negalime pakeisti išorinio įvykio
(transporto spūsties), turime ieškoti, kaip pakeisti
savo nuostatą.
Nešvaistykite laiko ir energijos, stengdamiesi
valdyti dalykus, kurių neįmanoma valdyti.

87. Romybės malda
... suteik man romybės, kuri
padėtų priimti tai, ko negaliu pakeisti;
drąsos pakeisti tai, ką galiu pakeisti;
ir išminties atskirti viena nuo kito ...
Reinhold Niebuhr

88. Venk
Kartais yra tik vienintelė išeitis – laikytis
vengimo strategijos. Mes esame pajėgūs
valdyti tam tikrus stresorius.
 Išmokite naudotis ţodelio „NE“ galia (nebūk
engiamas).
 Venkite tam tikros situacijos arba aplinkos.
 Venkite ţmonių.

89. Keisk
Galime pakeisti reagavimo į stresorių būdą,
keisdami su juo susijusias aplinkybes, tiesiog
imti kitaip elgtis: pakeisti kasdieninio gyvenimo
rutiną darbe ar namie, kad nepatirtume
įtampos ir nemalonių jausmų kaip anksčiau.

90. „Didieji“ išgyvenimai
 Tarpusavio santykiai,
 Darbas,
 Sveikata,
 Šeima,
 Pinigai,
 Socialinis gyvenimas.

91. Fizinė mankšta – kad gyventume
Daugėja mokslinių įrodymų, kad laimės pojūtis
ne tik padeda neutralizuoti streso metu išskirtas
chemines medţiagas, jį, pasirodo galima
sustiprinti reguliariai mankštinantis.
Mankšta – puikus atsakas į emocinius ir fizinius
poţymius, rodančius, kad protas įsitempęs.
Labai paprastas receptas: pakeitus mąstymą, šį
pokytį reikia sustiprinti fizine mankšta – taip
veiksmingiau pakelti nuotaiką ir susigrąţinti
dţiaugsmo pojūtį.

92. Apibendrinimas (1)
1. Stresas braunasi į įvairias mūsų gyvenimo sritis: jį
patiriame dėl tarpusavio santykių, darbo, piniginių
reikalų, vaikų auginimo, kasdienio gyvenimo
problemų.
2. Ta pati situacija vienam ţmogui sukelia stresą, o
kitas – priešingai – jaučiasi gerai (kyla sveika
įtampa). Viskas priklauso nuo to, kaip ţmogus
suvokia tą situaciją.
3. Kai įtampa sukelia stresą, sutrinka mūsų
protas, emocijos, fiziologinė būsena ir elgesys.
4. Stresas ir įtampa fiziologiškai juntami skirtingai.
Stresą išgyvenančio ţmogaus kraujyje cirkuliuoja
daugiau streso hormonų.

93. Apibendrinimas (2)
5. Interpretacija (suvokimas) to, kas vyksta, yra
svarbesnė, nei tai, kas vyksta iš tikrųjų.
6. Yra keturi būdai susidoroti su stresą keliančia
situacija: prisitaikyk, priimk, venk, keisk.
7. Automatinis atsakas į stresą – „kovok arba bėk“
reakcija – šiandieniniame pasaulyje aktyvinamas
daţniau, todėl du hormonai, adrenalinas ir
kortizolis, linkę kauptis šiuolaikinio ţmogaus
kraujyje.
8. Keisti mąstymą ir kartu imtis fizinės mankštos
(geriausia aerobinės) – puikus būdas pataisyti
nuotaiką. Hormonas peptidas (gaminamas, kai
intensyvėja širdies veikla) sustabdo adrenalino
išsiskyrimą į kraują ir švelnina reakciją į stresą.

94. Mano gyvenimas buvo kupinas
nelaimių, kurių dauguma taip ir
neįvyko.
Michel de Montaigne

95. Nerimas
Nerimas paprastai susijęs su
įsivaizduojama ateitimi, kaip priešprieša
tam, kas vyksta dabar.
Nerimą daţniausiai sukelia grėsmė.
Kartais ji tiesog menama – nerimaujama dėl
ateityje galinčių nutikti nemalonumų.
Tyrimų rezultatai rodo, kad net 80-90
proc. dalykų, dėl kurių ţmonės nerimauja,
niekada taip ir netampa tikrove.
Gana daţnai nerimas dėl tam tikrų įvykių
neturi pagrindo – jie niekada neįvyksta.

96. Nerimas
 Išnykus grėsmės suvokimui, išnyksta ir
nerimas. Daugeliu atvejų tai iš tiesų tik mūsų
suvokimo vaisius.
 Mūsų valia keisti mąstymą ir dėl „grėsmės“
nesikankinti apimtam nerimo, o tik jausti
įprastą susirūpinimą.
 Geras humoro jausmas yra puikus nerimo ir
streso priešnuodis.

97. Prieš teisdamas ţmogų, nueik
mylią avėdamas jo batus. O kas
paskui? Jis bus uţ mylios nuo
tavęs, o tu turėsi jo batus.
Billy Connolly

98. Pyktis
Pyktis – antroji psichologinio streso
sudedamoji dalis.
Kartais tai, ką suvokiame kaip pyktį, visiškai
ne pyktis, o stresas.
Kaip jau ţinome, ne įvykiai mus vargina, o tai,
ką jie mums reiškia. Niekas negali mūsų
priversti supykti. Kiekvieno iš mūsų pyktis
yra labai asmeniškas dalykas. Kartais labai
naudinga nuţingsniuoti mylią apsiavus kito
ţmogaus batais. Pasitengti paţvelgti į
aplinkybes ir įvykius kito ţmogaus akimis.

99. Pyktis
Pyktis kaip netinkamas atsakas būtų
reiškiamas:
1. Kai nėra jokios grėsmės, su kuria reikėtų susitvarkyti.
2. Kai pykčio lygis neatitinka jį sukėlusių aplinkybių.
Ţmogaus gyvenimui pyktis neigiamai
atsiliepia, jeigu jis:
 Per daug stiprus,
 Nuolat kartojasi,
 Per ilgai trunka.

100. Pykčio maţinimas
Turint polinkį į pykčio protrūkius, galima jį
keisti kitais įpročiais:
Liaukitės – nusiraminkite – skaičiuokite (vos
imate suvokti, kad galvoje jau mezgasi pikta mintis).
Kai esame supykę, mes linkę tuoj pat
reaguoti. Tuomet esame savo emocijų vergai.
Bet daug geriau atsakyti pamąsčius.
Kai atsakome pamąstę: mes valdome protą,
o ne jis valdo mus.

101. Pykčio maţinimas
Kai reaguojate į pyktį, nesitvardote.
Kai atsakote į pyktį pamąstę, tvardotės.
Kai reaguojate į pyktį, veikia refleksai.
Kai atsakote į pyktį pamąstę, galvojate.
„Supykti gali kiekvienas – tai taip lengva, bet
pykti ant to ţmogaus, kuris vertas pykčio, iki
reikiamo laipsnio ir tinkamu laiku, dėl tinkamos
prieţasties ir tinkamu būdu – tai gali ne
kiekvienas, ir tai tikrai nelengva“.
Aristotelis (384-322 m. prieš Kristų)

102. Apibendrinimas (1)
1. Kai situacija suvokiama kaip grėsminga ar
pavojinga, tai gali sukelti pyktį kaip psichologinį
atsaką į stresą..
2. Stresas sukelia pyktį, o pyktis sukelia stresą: tarp
jų yra grįţtamasis ryšys.
3. Mes renkamės – supykti ar ne. Tai mūsų
sprendimas.
4. Kiekvieno tikrovės suvokimas subjektyvus, ir jis
skiriasi. Prieš leisdamas sau supykti, pamėginkite
paţvelgti į dalykus kito ţmogaus akimis.
5. Pyktis yra netinkamas atsakas abiem atvejais: kai
nėra jokios grėsmės, su kuria reikėtų grumtis, ir
kai pykčio lygis neatitinka jį išprovokavusios
situacijos.

103. Apibendrinimas (2)
6. Trumpalaikį pyktį daţniausiai sukelia kokia nors
konkreti situacija ir paskui greitai nusiraminama. O
ilgalaikio pykčio prieţastis - mūsų iškreiptas
mąstymas.
7. Moksliniai tyrimai atskleidė, jog pyktis nuo kitų
nesveikų emocijų skiriasi tuo, kad jam kilus
ţmonėms būdinga nenorėti iš tos būsenos „išeiti“.
8. Kai reaguojate į pyktį, nesitvardote (veikia
refleksai). Kai atsakote į pyktį
pamąstęs, tvardotės (galvojate).
9. Keiskite mąstymą ir kartais savęs paklauskite: „Ar
verta pykti?“ arba „O ko aš noriu iš šios
situacijos?“ – tai daug geriau nei supykti.

104. „Būtasis“, „esamasis“ ir „būsimasis“ protas (3 dalis)
Pirmiausia pamirštame vardus,
paskui pamirštame veidus. Vėliau
– uţsitraukti uţtrauktuką ir
galiausiai – jį atitraukti.
George Burns

105. Atmintis ir smegenys
 Smegenys saugo mūsų
prisiminimus, viltis, svajones, nemalonumus, baimes ir
mūsų mintis.
 Smegenų uţduotis – apdoroti jutimais gaunamą
informaciją, ją saugoti ir panaudoti kūno
funkcijoms valdyti.
 Smegenys nors ir nėra raumuo, bet kuo jos labiau
apkraunamos veikla, tuo pajėgesnės tampa ir
prireikus geriau dirba.
 Smegenyse yra daugiau kaip 10 trilijonų
neuronų, laukiančių, kada bus pašaukti veikti.
„Visos ţinios yra ne kas kitas, kaip įsiminimas“
Platonas

106. Kodavimas – laikymas - atgaminimas
 Trys elementai – kodavimas, laikymas ir
atgaminimas – yra ţmogaus atminties pagrindas.
 Kodavimas – informacijos priėmimas.
 Laikymas – priimtos informacijos laikymas (saugojimas).
 Atgaminimas – išsaugotos informacijos atgaminimas
prireikus
 Vieno ar kelių šių elementų paţeidimas sutrikdo
atminties funkcionavimą.
 Visi šie elementai sąveikauja tarpusavyje, kad
mūsų atmintis būtų gera.

107. Kodavimas – laikymas - atgaminimas
 Kokios pagrindinės atminties nepakankamumo
prieţastys? Jos glūdi informacijos priėmimo
(kodavimo) etape. Mes nekreipiame dėmesio į
dalykus.
 Moksliniai tyrimai įrodė, kad net stengiantis
atlikti tik dvi uţduotis tuo pat metu, blogiau
sutelkiamas dėmesys į abi uţduotis, todėl
nukenčia informacijos atgaminimas.
Įsidėmėkite: daugdarbystė – atminties priešas
„Tikrasis atminties menas yra dėmesio menas“
Samuelis Johnsonas

108. Ar vyrų ir moterų smegenys skiriasi?
 Vyrų smegenys 10 proc. didesnės negu
moterų.
 Moterų protiniai gebėjimai tokie pat kaip ir
vyrų, nes jų smegenų ląstelių skaičius yra tas
pats, tik moterų smegenyse jos tankiau
išsidėsčiusios.
 Vyrų ir moterų smegenys informaciją
apdoroja skirtingai.
 Moterų gyvenimas nėra toks pastovus kaip
vyrų.

109. Ar vyrų ir moterų smegenys skiriasi?
 Moterų didţioji smegenų (kairiojo ir
dešiniojo pusrutulių) jungtis yra tankesnė
negu vyrų.
 Moterų, kai jos klausosi ir kalba, smegenys
dirba intensyviau nei vyrų.
 Moterų intuicija yra stipresnė.
Nustatyta, kad emocijomis nuspalvintus
prisiminimus smegenys koduoja stipriau.
Vyrai pamiršta, bet niekada neatleidţia.
Moterys atleidţia, bet niekada nepamiršta.

110. Apibendrinimas (1)
1. Nors smegenys ir nėra raumenys, bet kuo labiau
jas apkrauname darbu, tuo stipresnės jos tampa.
(Kitaip nei raumenų, smegenų galia neribota).
2. Informaciją geriau įsiminsime asociacijomis, jos
nutiesia naujus nervinius takus, o šie vėliau padeda
lengviau informaciją atgaminti.
3. Ar atmintis svarbi? Atmintis - viskas, o ţinios –
tai tik paprasčiausias įsiminimas.
4. Įsimenant informaciją svarbiausios trys šio
proceso dalys: kodavimas, laikymas, atgaminimas.
Problemų sukelia bet kurios jų nepakankamumas.
5. Kas daţniausiai sukelia atminties nepakankamumą?
Daţniausiai – informacijos kodavimas, nes tam
skiriame nepakankamai dėmesio.

111. Apibendrinimas (2)
6. Smegenys yra „lanksčios“ ir nuolat kinta
veikiamos ţmogaus patirties. Smegenis mes
nuolat „instaliuojame“ – tiesiame naujus nervinius
takus.
7. Tyrimai rodo, kad vyrų ir moterų smegenys tam
tikrais atvejais informaciją apdoroja skirtingai.
Moterų kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių
jungtis yra geresnė.

112. Čempionas bijo pralaimėti.
Visi kiti bijo laimėti.
Billie Jean King

113. Nugalėtojas pasiima viską
 Gebėjimas prisiimti atsakomybę uţ savo
mąstymą yra įgūdis ir jis išugdomas.
 Nugalėtojais gyvenime tampa tie iš mūsų, kurie
išmoksta valdyti mintis ir panaudoti protą
savo pačių labui.
 Galia pakeisti mąstymą ir pritraukti daugiau
sėkmės į gyvenimą slypi ne mūsų rankose – ji
yra mūsų galvoje.
 Ir optimizmas ir pesimizmas – galinga jėga.
Ţodis „pesimizmas“ kilęs iš lotyniško
„pessimus“, reiškiančio „blogiausias“ .
Jei tikimasi blogiausio, tai protas įjungia mechanizmą mintisjausmas-elgesys, o jo veikimas garantuotai ves prie tokio
rezultato, kokio tikimasi.

114. Optimizmas, pesimizmas
Kalbant apie optimizmą beveik visuomet
minima:




laimė,
pasiekti tikslai, įgyvendintos svajonės,
atkaklumas,
gera sveikata.
Pesimizmą daţniausiai lydi:




nusiminimas, jausmas, kad esi nelaimingas,
nenoras spręsti problemų,
prasta sveikata,
polinkis kaltinti.

115. Pratybos: pasirūpinkite savo svajonėmis
Galvokite apie tą svajonę, kurią siekiate įgyvendinti.
Atsisėskite ramioje vietoje.
Atsipalaiduokite ir ramiai kvėpuokite.
Įsivaizduokite tą svajonę kaip pasiektą arba išsipildţiusią.
štai jūs toje „nuotraukoje“ spinduliuojate dţiaugsmą.
 Suţadinkite tinkmas emocijas, matykite visas
detales, girdėkite visus garsus.
 Savo mintyse darykite viską, ką galite, kas jums leis
pajusti, kad tai realu ir pasiekiama.
 Leiskite paveikslui palengva išnykti.




(Tai savo vaizduotėje pakartokite maţiausiai du ar tris kartus
per savaitę. Kiekvienu dabartiniu veiksmu jūs kuriate savo
ateitį).

116. Dabar ištirkime jūsų intuiciją ir/ar dėmesį.
Paţiūrėkite į septynias kortas paveikslėlyje. Kad
laimėtumėte, turite pasirinkti vieną iš jų – tą, kuri intuityviai jus
traukia, ir įvardinkite ją mintyse keletą kartų. Prašome tai daryti
greitai.
O dabar patikrinkime jūsų vizualizacijos
galias. Įsivaizduokite pasirinktą kortą –
kaip ji pakyla į orą ir pranyksta tarp
debesų.
Gerai. Dabar liko šešios kortos.
Paţiūrėkite į toliau pateikiamą atsakymą
Jeigu teisingai atlikote uţduotį, jūsų
kortos ten nebus. Puikiai padirbėjote,
jūs laimėjote. Nugalėtojas pasiima viską.

117. Atsakymas
Įsiţiūrėkite.
Kurios kortos trūksta?
Jūsų kortos čia nėra, juk taip?
Veikė proto galia?
Dėmesys?
Vadinkite kaip norite.
Puikiai padirbėta. (10 taškų)
Taškų skaičiavimo skalė
 9 taškai ir daugiau (9-29):
turite galią – minties galią.
 Maţiau kaip 9 taškai:
jūsų protas bejėgis !

118. Mes visi esame tame pačiame
griovyje, bet kai kurie mato
ţvaigţdes.
Oscar Wilde

119. Gyvenimas yra nuostabus
 Visas jūsų gyvenimas iki pat šios akimirkos yra ne kas
kita, kaip jūsų metų metus puoselėtų minčių ir nuostatų
rezultatas. Dabar visa tai jau vadinama praeitimi.
Tai, ko nepakeisi.
 Viskas, ką turime dabar – yra štai ši dabarties
akimirka...
„Visas gyvenimas – prisiminimai, išskyrus tą
vienintelę dabarties akimirką, bet ji pralekia taip
greitai, kad vargu ar ją pajunti.“
Tennessee Williams
 Būtent dabar yra mums svarbu, nes nuostatos ir
mintys, vadinasi, ir tai ką sakome ir darome, kuria
ateitį.

120. „Negyvenk
taip, tarsi ketintum
gyventi dešimt tūkstančių metų.
Neišvengiama lemtis kybo virš galvos.
Kol gyveni, kol įmanoma, būk geras“
Markas Aurelijus,
„Sau pačiam“

121. „Konstantos“, kurios siejasi su ţmonėmis, laikančiais
save laimingais
1. Jie suvokia, kad save valdo.
2. Optimizmas.
3. Jų lūkesčiai ir tikslai realistiški.
4. Jie mankštinasi, jų gera sveikata.
5. Jiems būdinga sveika savigarba.
6. Jie - atviros asmenybės.
7. Turi su kuo artimai bendrauti.
8. Turi laisvalaikį ir pomėgį.
9. Naudojasi pagalba.
10.Patenkinti savo darbu.

122. Praeitis – istorija, ateitis –
paslaptis, o dabartis* – ne kas
kita kaip dovana.
* Anglų kalbos ţodis present reiškia ir „dovana“ ir
„dabartis“

123. Jei manai, kad gali, tai ir
gali.
Taigi pirmyn: pakeisite mąstymą, pakeisite
gyvenimą.