1. VAIKŲ SAUGAUS ESIMO MOKYMO
METODAI IR APLINKOS:
VEIKSMINGUMO ASPEKTAS
dr.Rytis Vilkonis
Šiaulių universitetas
VAIKYSTĖ IR UGDYMAS – 2014. Vasario 7-14 d., Šiaulių universitetas, Lietuva

2. Aktualumas
• Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, traumatizmas
tarp mirties priežasčių užima trečiąją vietą po širdies ir
kraujagyslių bei onkologinių ligų. Kasmet pasaulyje eismo
įvykių metu žūva apie 500 000, sužalojama – virš 20 000 000
žmonių. Europoje kasmet keliuose žūsta iki 32 000 jaunų iki 25
metų amžiaus žmonių.
• Traumatizmas eismo įvykiuose –
pagrindinė vaikų mirtingumo priežastis Europoje ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse
• Pėstieji – labiausiai pažeidžiama

3. Aktualumas
• Vengimas vaikščioti pėsčiomis – ne išeitis – mažėjantis
visuomenės fizinis aktyvumas vaikščiojant, važiuojant
dviračiu ar žaidžiant lauke ne mažiau pavojingas, nei
automobilių kelių eismo aplinka.
• Pasaulinės sveikatos organizacijos žiniomis, dėl fizinio
aktyvumo trūkumo Europa kasmet netenka 500 000 1000 000 gyventojų

4. Aktualumas
• Visuomenės fizinio aktyvumo didinimas – prioritetinė
visuomenės sveikatinimo strategijos kryptis Europoje, kuri
numato skatinti vaikščiojimą kaip transportavimo rūšį,
visų pirma sukūriant pėsčiųjų ir dviratininkų eismui
palankią eismo aplinką.
• Viena iš strategijos įgyvendinimo krypčių – saugesnės
pėsčiųjų eismo aplinkos kūrimas Visuomenės švietimas ir
saugaus eismo mokymas, kokia bebūtų sąlygiškai saugi
eismo aplinka, išlieka aktualūs, tačiau švietimas kaip
saugaus eismo strategija reikalauja rimtesnio požiūrio.

5. Aktualumas
• Per visą žmonijos istoriją šeima buvo pagrindinė jaunosios
kartos saugios gyvensenos ugdymo institucija. XX a. amžiuje
vaikų saugios gyvensenos ugdymas imtas vis labiau
formalizuoti, pagrindinį dėmesį sutelkiant į formaliojo
ugdymo sistemą
• Vaikų saugaus eismo mokymas tapo kone
viena pagrindinių švietimo kaip saugaus eismo
strategijos įgyvendinimo priemonių. Įvairios
šalys sprendė šią problemą savaip. Vienose jų
didesnis dėmesys buvo skirtas formaliojo
ugdymo sistemai, pavyzdžiui Vakarų ir Rytų
Europos šalyse.

6. Aktualumas
• Moksliniai tyrimai vaikų saugaus eismo mokymo srityje
intensyviai pradėti vykdyti XX a. 7-ame dešimtmetyje
V.Europoje, Skandinavijoje, Š.Amerikoje ar Australijoje.
• Konstatuota, jog visoms ugdymo praktikoje taikomoms
vaikų saugaus eismo mokymo programoms būdingas
mažas veiksmingumas, jei veiksmingumu laikome
ugdytinių saugaus elgesio pokyčius automobilių keliuose
• Šiuo tyrimu siekta apibendrinti pasaulyje atliktų
eksperimentinių vaikų saugaus eismo mokymo tyrimų
rezultatus mokymo(si) metodų ir aplinkų veiksmingumo
aspketu.

7. Tyrimo metodika
• Tyrimas grįstas 20 a. ir 21 a. pradžios eksperimentinių tyrimų
vaikų saugaus eismo mokymo srityje rezultatų sistemine
analize. Analizuoti Lietuvos ir kitų šalių mokslinių tyrimų
rezultatai tyrimų ataskaitose, moksliniuose straipsniuose
periodiniuose mokslo leidiniuose ir mokslinių konferencijų
leidiniuose.
• Dauguma tyrimų vykdyti Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse,
Australijoje, JAV, Kanadoje. Analizei atrinkti eksperimentiniai tyrimai, kuriais siekta patikrinti vieną ar kitą vaikų
saugaus eismo mokymo metodą ar mokymosi aplinką.
Apibendrinus tyrimų rezultatus išskirti veiksmingi ir
neveiksmingi mokymosi metodai ir aplinkos.

8. Tyrimo rezultatai / išvados
Išsamiau straipsnyje
Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad
• neveiksminga vaikų saugaus eismo mokymo procese naudoti
tik pusiau realią ar imituotą eismo aplinką. Reali eismo aplinka
– veiksmingiausia vaikų saugaus eismo mokymo(si) vieta.
Veiksmingumu (elgesio pokyčiais realioje eismo aplinkoje)
pasižymėjo visos eksperimentinės programos, kuriose buvo
panaudota reali eismo aplinka.
• nustatyta, kad neveiksmingi žodiniai mokymo metodai, kai
žinias apie saugų elgesį eismo aplinkoje vaikams perteikia
mokytojas; neveiksmingos grafinės, vertikalios plokštuminės
vaizdinės mokymo priemonės.

9. Tyrimo rezultatai
Išsamiau straipsnyje
• veiksmingi vaikų saugaus eismo mokymo metodai – elgesio
modeliavimas ant eismo aplinkos maketų stalo, pratybos
realioje eismo aplinkoje. Pratybos realioje eismo aplinkoje –
vienintelis mokymo metodas ikimokykliniame amžiuje.
• modeliavimas, pradedant 7 vaiko gyvenimo metais, gali iš
dalies pakeisti mokymąsi realioje eismo aplinkoje. Tai leidžia
mokykloje išspręsti kaip teisines, taip ir laiko problemas.
• veiksmingos dinaminės audiovizualinės mokymo priemonės,
kai filmuotas vaizdas rodomas atkarpomis su žodiniu
paaiškinimu. Ištisinis demonstravimas mažiau veiksmingas.
Geriausi rezultatai gauti derinant saugaus elgesio modeliavimą
ant maketų stalo, pokalbį ir dinamines audiovizualines
mokymo priemones (vaizdo įrašą).

10. Rekomendacijos
Organizuojant saugaus eismo mokymo(si) procesą:
• daugiau dėmesio skirti vaikų sudominimui eismo aplinka,
vaikų galimybių eismo aplinkoje plėtojimui, o ne bandyti
reguliuoti jų elgesį griežtomis taisyklėmis;
• mokymąsi orientuoti į eismo aplinkos stebėjimą ir tyrimus,
tokiu būdu padedant suvokti kaip vietinį, taip ir globalinį
eismą, kaip supančios aplinkos problemą, priežastis ir
rezultatą;
• ieškoti kūrybinių mokymosi metodų, daugiau dėmesio
skirtiant įsitikinimų, nuostatų ir gebėjimų ugdymui. Šiuo
tikslu tikslinga remtis racionalia nauda, o ne įtikinėjimais ar
drausminimu, kas labiau veikia elgesio orientacijas.

11. Rekomendacijos
• sudaryti sąlygas formuotis tokiai žinių sistemai, ugdyti tokius
gebėjimus, kurie leistų priimti geresnius sprendimus eismo
aplinkoje; mokymąsi orientuoti į problemų sprendimą;
• eismo problemoms analizuoti, saugaus elgesio modeliams
konstruoti naudotis eismo aplinkos maketais horizontalioje
plokštumoje. Modeliavimas, pradedant 7 vaiko gyvenimo
metais, gali iš dalies pakeisti mokymąsi realioje eismo
aplinkoje.
• mokant ikimokyklinio amžiaus vaikus remtis pratybos realioje
eismo aplinkoje ikimokyklinio ugdymo įstaigos teritorijoje, bet
ne pusiau realia ar imituota eismo aplinka. Vaikų saugaus eismo
mokymą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje derinti su ugdymu
šeimoje, organizuojant tėvų švietimą.
• filmuotą mokomąją medžiagą naudoti eismo problemoms

12. Dėkoju už dėmesį
vilkonis@inbox.lt
VAIKYSTĖ IR UGDYMAS – 2014. Vasario 7-14 d., Šiaulių universitetas, Lietuva