2. LIETUVOS VARDO PAMINĖJIMAS RAŠYTINIUOSE
ŠALTINIUOSE – 1009
Taip, kaip Kolumbas
atrado Ameriką, taip šv.
Brunonas – Lietuvą, rašė
prof. dr. Alfredas
Bumblauskas. Bet dar
svarbiau ne tai, kad
1009-aisiais
Kvedlinburgo analuose
užfiksuotas misionieriaus
Brunono nužudymas
Lietuvoje, bet kad
pirmasis čia atvykęs
krikščionybės skleidėjas
rado iš genties valstybe
jau betampančią Lietuvą.
3. MINDAUGO KARŪNAVIMAS –
1253.07.06
Mindaugas tapo pirmuoju ir
vieninteliu suverenios ir
tarptautiniu mastu pripažintos
Lietuvos valstybės valdovu. Jis
įveikė Lietuvos politinę
izoliaciją, užmezgė pirmuosius
nuolatinius diplomatinius
santykius su kaimynais ir
žengė pirmą žingsnį į Europą.
Kita vertus, Mindaugo
karūnavimas turėjo ir savo
kainą. Tai buvo duoklė
Livonijos ordinui, į kurio
priklausomybę patekęs
naujasis karalius buvo
priverstas atiduoti Žemaitiją ir
kitas svarbias žemes.
4. KRĖVOS SUTARTIS – 1385
Krėvos sutartis leido suvienyti
lietuvių ir lenkų jėgas kovai su
kryžiuočiais ir paspartino
Europos civilizacijos atėjimą į
Lietuvą per Lenkiją. Kita vertus,
tai paspartino ir LDK
feodalizaciją, mat lenkų
feodalams sutartis suteikė teisinį
pagrindą laikyti Lietuvą Lenkijos
dalimi, o Jogailai tapus karaliumi
Lietuvoje apskritai neliko
valstybingumą įkūnijančios
institucijos. Istoriko Alvydo
Nikžentaičio teigimu, kaip tik
todėl net ir XIV a. Lietuvoje
Krėvos unija vertinama kaip
istorinė klaida ir valstybingumą
ribojantis aktas.
5. LIETUVOS KRIKŠTAS – 1387
Lietuvos krikštas, nors ir
prievartinis, pakreipė
Lietuvos istoriją Vakarų
Europos kultūros link. Be to,
Lietuva liko vienintelė Rytų
Baltijos regiono tauta,
atsilaikiusi prieš kryžiaus
žygius, kurių imtis po
Lietuvos krikšto ordinas
nebeturėjo jokio moralinio
pagrindo. Kita vertus,
krikščionybė įtvirtino luomų
sistemą, mat privilegijos buvo
suteiktos tik dvasininkijai, o
valstiečiai liko už
vakarietiškos kultūros borto.
6. ŽALGIRIO MŪŠIS – 1410.07.15
Žalgirio mūšyje Lenkijos
ir Lietuvos kariuomenė
galutinai sumušė
Kryžiuočių ordino
kariuomenę, o pats mūšis
įrašytas į didžiausių ir
reikšmingiausių Europos
kovų istoriją. Šią dieną
Lietuva ne tik galutinai
sustabdė Vakarų
agresiją, bet ir tapo
tikrąja Vidurio Rytų
Europos ir lotyniškosios
Vakarų civilizacijos
dalimi.
7. M. MAŽVYDO KATEKIZMAS – 1547
79 puslapių giesmynėlis
“Katekizmo prasti žodžiai”,
kurį sukūrė ir pats
Karaliaučiuje išleido
Martynas Mažvydas, tapo
pirmąja lietuviška knyga ir
kartu lietuvių raštijos,
gramatikos, terminijos ir
net pasaulietinės lietuvių
poezijos bei muzikos
istorijos pradžia. Iki šiol yra
išlikę du pirmosios knygos
egzemplioriai: vienas
saugomas Vilniaus, kitas –
Lenkijos Torunės
universitetuose.
8. LIUBLINO UNIJA – 1569
Liublino uniją, arba
Žečpospolitą, Lietuvos
istorikai dažnai vertina
neigiamai, nes kartu su ja
Lietuvos Didžioji
Kunigaikštystė neteko
savarankiškumo. Kita
vertus, Liublino unija
sukūrė ne tik unikalų, bet ir
pastovų valstybės modelį,
padėjusį garantuoti Lietuvai
valstybinių institucijų
neliečiamumą bei gintis nuo
dar didesnių Lenkijos
pretenzijų.
9. VILNIAUS UNIVERSITETAS – 1579
Palyginti su senaisiais
Europos universitetais,
Vilniaus universitetui
atsirasti XVI a. buvo
vėlokas metas. Tačiau
daugelis Europos mokslo
šventovių buvo
krikščionybės istorijos
padarinys, o Vilniaus
universitetas įkurtas
praėjus vos dviem šimtams
metų po Lietuvos krikšto –
palyginti tiek su Vakarų,
tiek su Vidurio Europos
universitetais, tai nutiko
gerokai greičiau.
10. LIETUVOS STATUTAI
1529, 1566, 1588
Trys teisinių dokumentų
rinkiniai – Statutai –
įtvirtino teisinius Lietuvos
valstybės pamatus, o
Lietuva savo teisine sistema
ne tik prilygo, bet ir
pralenkė daugelį Vakarų
Europos šalių. Istorikė
Jūratė Kiaupienė pastebi,
kad Statutuose įtvirtinta
lietuviška teisė buvo dar ir
ta valstybės gyvenimo sritis,
kur įtaka sklido ne iš
Lenkijos į Lietuvą, o
priešingai – iš Lietuvos į
Lenkiją.
11. GEGUŽĖS 3-IOSIOS KONSTITUCIJA –
1791.05.03
Ketverių metų Seimo priimta
Konstitucija – vienas
unikaliausių teisinių dokumentų
viso pasaulio istorijoje. Tai
pirmasis Europoje ir antrasis
pasaulyje priimtas pagrindinis
valstybės įstatymas, apibrėžęs jos
politinę ir socialinę santvarką,
pagrindinius valstybės institutus
bei jų funkcijas. Nors gegužės 3-
iosios Konstitucija galiojo tik šiek
tiek daugiau nei metus, o
istorikai ją laiko mėginimu
pasikėsinti į Lietuvos
suverenitetą bei atkurti Lietuvos
ir Lenkijos valstybę, teisiniu
požiūriu šis dokumentas tapo
pavyzdžiu net pažangiausių
Vakarų Europos valstybių
įstatymams.
12. BAUDŽIAVOS PANAIKINIMAS – 1861
Laisvė nuo baudžiavos, po
imperatoriaus Aleksandro II
nurodymo įsigalėjusi visoje
Rusijos imperijoje, įskaitant
ir Lietuvą iki Nemuno,
sukūrė sąlygas plėtotis
Lietuvos prekybiniams
santykiams su kaimynėmis.
Tačiau valstiečiams dar
ilgokai teko palaukti kitų
laisvų ir teisių – tiek
pilietinių, tiek ekonominių.
Sudėtingos gyvenimo sąlygos
paskatino ne tik amatų ir
prekybos klestėjimo, bet ir
pirmosios lietuvių emigracijos
į JAV bangą.
13. “AUŠRA” – 1883-1886
Pirmasis lietuviškas
laikraštis – pogrindinis, vos
tūkstančio egzempliorių
tiražu leidžiamas mėnraštis
“Aušra” – per trejus gyvavimo
metus pasitarnavo kaip
šviesuomenės tribūna. Iš
“Aušros” sklidusios Jono
Basanavičiaus, Vinco
Kudirkos, Maironio ir kitų to
meto inteligentų idėjos tapo
lietuvių tautinio sąjūdžio
ideologijos pagrindu ir
formavo tautinę lietuvių
savimonę iki pat Pirmojo
pasaulinio karo.
14. LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTAS –
1918.02.16
Vasario 16-ąją Antano
Smetonos vadovaujama
Lietuvos Taryba,
remdamasi istorine JAV
prezidento Woodrow
Wilsono teise, pasirašė
vieną svarbiausių Lietuvos
istorijos dokumentų –
Nepriklausomybės nuo kitų
valstybių Aktą. Šis
dokumentas visam
pasauliui paskelbė, kad
atkuriama nepriklausoma,
demokratiniais pagrindais
sutvarkyta Lietuvos
valstybė su sostine
Vilniumi.
15. KLAIPĖDOS SUKILIMAS – 1923
Amerikiečių istorikas
Alfredas Erichas
Sennas yra
pastebėjęs, kad 1923
m. lietuvių žygis į
Klaipėdą buvo
“drąsiausias
tarpukario Lietuvos
užsienio politikos
žingsnis”, padėjęs
atgauti pagal Versalio
sutartį prancūzams
atitekusį Klaipėdos
kraštą.
16. SKRYDIS PER ATLANTĄ – 1933
Kai 1933 m. liepos 15 d. 6
val. 24 min. Steponas
Darius ir Stasys Girėnas
nedideliu lėktuvu
“Lituanica” pakilo iš
Niujorko į Kauną,
pasaulio spauda pranešė,
jog tai rizikingiausias ir
drąsiausias pakilimas per
visą transatlantinių
žygdarbių istoriją. Deja,
iki Kauno likus trims
skrydžio valandoms
lakūnai žuvo.
17. SOVIETINĖ OKUPACIJA – 1940-1945
1940 m. birželio 15 – 16
d. Lietuvos teritoriją
užėmė raudonoji armija.
Nuo tada prasidėjo
penkiasdešimt metų
trukusi sovietinė
okupacija, atskyrusi
Lietuvą geležine uždanga
nuo Vakarų pasaulio ir,
istorikų teigimu,
išbraukusi pusę
šimtmečio iš Lietuvos
gyvenimo, o Lietuvą –
pusei šimtmečio iš
Vakarų istorijos.
18. LIETUVOS PARTIZANŲ KOVOS
PRADŽIA – 1944
1944-ųjų liepą, prasidėjus
antrajai sovietinei
Lietuvos okupacijai,
tūkstančiai Lietuvos
patriotų ėmėsi ginkluotos
kovos dėl Lietuvos
valstybės atkūrimo. Šis
pasipriešinimas, ilgainiui
virtęs didžiuliu
partizaniniu karu ir
pareikalavęs tūkstančių
kovotojų aukų, ištisą
dešimtmetį skelbė
pasauliui apie ryžtą bet
kokia kaina atkurti
nepriklausomybę.
19. SĄJŪDŽIO INICIATYVINĖ GRUPĖ –
1988.06.03
Sąjūdžio iniciatyvinės
grupės susikūrimas 1988
m. birželio 3d. Laikomas
tikrąja Lietuvos
persitvarkymo sąjūdžio
pradžia. Šis judėjimas ėmė
aktyviai siekti
tarptautinio Lietuvos
palaikymo ir pripažinimo.
Didžiosios Britanijos ir
JAV politikai ėmė atvirai
reikšti palaikymą Lietuvos
nepriklausomybės
siekiams bei nuolat
priminti Lietuvos
klausimą SSRS vadovybei.
20. LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO
AKTAS – 1990.03.11
“Lietuva jau laisva.
Dvasioje, teisėje laisva”,
– iš karto po balsavimo
dėl Nepriklausomybės
Akto paskelbė Lietuvos
Aukščiausiosios Tarybos
– Atkuriamojo Seimo
pirmininkas Vytautas
Landsbergis. Nuo šių jo
žodžių prasidėjo visiškai
nauja laisvos ir
nepriklausomos
Lietuvos istorija.
21. LIETUVA TAPO ES IR NATO NARE –
2004
Po ilgų ir sudėtingų
derybų bei mėginimų
tilpti į tarptautinių
organizacijų rėmus
2004 m. Lietuva buvo
priimta į Europos
Sąjungą bei NATO ir
kartu pripažinta kaip
teisėta Vakarų
kultūros ir politikos
dalis.