Fortum Klaipėda: huge step towards independence Vitalijus Žuta Managing Director of Fortum Heat Lietuva

1. Kauno kogeneracinė
jėgainė
Kaunas, 2014 04 29

3. Kauno projektas
• Įgyvendinamas projektas – tai kogeneracinė jėgainė, kuri
elektros ir šilumos energijos gamybai naudos biomasę, durpes,
netinkamas perdirbimui, tačiau energetinę vertę turinčias,
atliekas ir kitą vietinį kurą.
• Jėgainėje bus sumontuota įranga, kurioje naudojama naujausia
biomasės ir kitokio kuro deginimo technologija, atitinkanti
geriausiai prieinamų gamybos būdų (GPGB) reikalavimus.
3

4. Įstatymai
• 2004 m. vasario 11 d. priimta direktyva 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remianti
naudingosios šilumos paklausą vidaus energetikos rinkoje.
• 2009 m. balandžio 23 d. priimta direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti
atsinaujinančių išteklių energiją.
• Vykdomi Europos Tarybos direktyvos 1999/31/EB ir Valstybinio strateginio atliekų
tvarkymo plano reikalavimai dėl biologiškai skaidžių atliekų laidojimo sąvartynuose
sumažinimo.
• Projektas atitinka Nacionalinėje energetikos strategijoje įtvirtintus tikslus energijos
gamybai naudoti vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius.
• Projektas atitiks griežtesnius, nei šiuo metu galiojantys, aplinkos apsaugos ir taršos
reikalavimus.
4

5. Skaičiai
• UAB „Fortum Heat Lietuva“ vysto projektą „Kauno
kogeneracinė jėgainė“, kurio preliminari vertė apie 160 mln. eurų.
• Kauno kogeneracinės jėgainės statybos vieta – Kauno laisvoji
ekonominė zona.
• Bendras planuojamos jėgainės našumas – 100 MW (60 MW + 24
MW – šiluminė energija ir 28,5 MW – elektros energija).
• Visa pagaminta šiluma, apie 590GWh, bus tiekiama Kauno
miesto ir rajono šilumos vartotojams. Elektros energija, apie
210GWh, bus tiekiama į bendrą elektros tinklą.
• Įmonėje planuojama įdarbinti apie 40 žmonių.
5

6. Nauda
• Sumažėja priklausomybė nuo importuojamo kuro (dujų) aprūpinant šiluma Kauno miestą
bei Kauno rajoną, kadangi ženkli šilumos dalis bus pagaminama šioje jėgainėje.
• Konkurencinga šilumos kaina.
• Sumažėja išlaidos naujų sąvartynų statybai ir esamų eksploatacijai, kadangi atliekas
naudojant energijos gamybai jų kiekis sumažėja 4-5 kartus.
• Sumažėja įtaka šiltnamio efekto susidarymui, kadangi išsiskiriančios iš sąvartynų dujos
(metanas) žymiai daugiau įtakoja šiltnamio efekto didėjimą nei CO2 dujos, išsiskiriančios
deginant atliekas.
• Sukuriamos naujos darbo vietos biomasės gamybai, paruošimui bei transportavimui.
• Vietinės statybinės kompanijos dalyvautų jėgainės statyboje.
6

7. Atlikti darbai
• Šiame projekto įgyvendinimo etape yra atlikta kuro apsirūpinimo
studija.
• Patvirtintas Projekto plėtros planas (PPP) ir jo sprendinių
Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV).
• Gautas teigiamas sprendimas dėl PAV ataskaitos .
• Statybą planuojama pradėti 2015 m. pirmąjį ketvirtį.
• Planuojama eksploatacijos pradžia – 2017 m. pirmąjį ketvirtį.
7

8. Finland
3 0.3
Sweden
32 5.2
Norway
18 1.5
Estonia
Latvia
LithuaniaDenmark
29 3.5
United Kingdom
25 5.7
Ireland
1 0.04
Netherlands
12 7.2
Belgium
18 3.6
Germany
75 21.2
Poland*
1 0.04
France
129 12.9
Luxembourg*
1 0.1
Czech Republic
3 0.6 Slovakia*
2 0.2Austria
13 2.5Switzerland
30 3.5
Hungary
1 0.4Slovenia*
1 0.01
Romania
Bulgaria
Greece
Spain**
11 2.5
Portugal
3 1.1
Italy
46 5.8
Data supplied by CEWEP members
unless specified otherwise
* From Eurostat
** Includes plant in Andorra
info@cewep.eu  www.cewep.eu
Croatia
Atliekų deginimo jėgainės Europoje
• Europoje veikia virš 400 tokio tipo jėgainių, Skandinavijoje – 79.

9. Ačiū už dėmesį!