3. Sąvokos
• Centralizacija- vadovavimo ir valdymo
sutelkimas viename centre.
• Integracija- ekonominis, politinis valstybių
jungimasis į vieną sistemą.
• Melioracija- dirvų, pelkių, pievų sausinimas.
• Urbanizacija- miestų ir jų reikšmės
visuomenės raidai didėjimas.
• Kolektyvizacija- priverstinis žemės atėmimas
iš valstiečių ir individualių jų ūkių
pertvarkymas į kolūkius ir tarybinius ūkius.
4. Svarbiausios datos
• 1950-1960 m. - sovietinė Lietuvos
industrializacija
• 1983 m. - pradeda veikti Ignalinos AE
• 1929 m. - prasideda masinė
kolektyvizacija SSRS.
• 1989 m. – ekologinė avarija Jonavos
gamykloje.
5. Žemės ūkio padėtis
• Prievartinės kolektyvizacijos sužlugdytas
ir visiškai nualintas Lietuvos žemės ūkis
beveik du dešimtmečius neiškopė iš
krizės.
• Dauguma produktų buvo
eksportuojama į didžiuosius Rusijos
miestus.
• Sunkiai dirbantys žmonės gaudavo
mažą atlyginimą. Pragyventi turėjo iš
asmeninio ūkio.
6. • Šeima galėjo auginti tik vieną karvę,
dvi penimas kiaules, ir kiek norėjo
paukščių ir bičių.
• Vėliau padėtis pamažu taisėsi.
• Šalyje pristatyta didžiulių galvijininkystės
ir kiaulininkystės fermų.
• Populiariausia sritis buvo pieno
gamyba.
• Galiausiai prasidėjo dar vienas
išbandymas – melioracija, kai buvo
naikinami kaimiečių asmeniniai ūkiai,
tradicijos.
8. Integracija
• Maskva siekė Lietuvos ūkį integruoti į
SSRS.
• Nepaisant nepalankių tam sąlygų
(kvalifikuotų darbininkų, žaliavų
stygiaus) LSSR vistiek buvo sparčiai
industrializuojama.
• Statytos galingos gamyklos.
9. Centralizacija
• Buvo įvykdyta ūkio centralizacija.
• Visus klausimus – planavimą, lėšų
skyrimą – sprendė ,,centras”- Maskva.
10. Kolektyvizacija
• Masinė kolektyvizacija Lietuvoje
pradėta 1947 m.
• Ji buvo spartinama trėmimais ir teroru.
• Jau 1949 m. buvo kolektyvizuota 62 %,
o1950 m. – 80 % ūkių.
• 1953 m. kolektyvizacija Lietuvoje buvo
užbaigta.
11. Okupacijos metu įkurtos įmonės
• Mažeikių naftos perdirbimo įmonė
• Kėdainių chemijos ir Jonavos azotinių trąšų
gamyklos
• Ignalinos atominė elektrinė (tuo metu buvo
galingiausia pasaulyje)
12. Aplinkos tarša
• Sovietai nestatė valymo įrenginių,
todėl augo upių tarša, užsiteršė
gruntiniai vandenys ir atmosfera.
• Taip pat daug žalos pridarė
melioracija, mineralinių trašų, nuodingų
chemikalų naudojimas žemės ūkyje.
• Jonavos gamykloje, įvykus ekologinei
avarijai, susidarė nuodingų cheminių
junginių debesys.
13. Išvados
• Aštuntame dešimtmetyje LSSR
pasiekė aukštesnį gyvenimo lygį nei
kitos sovietų respublikos.
• Išaugo pramonės ir žemės ūkio
gamyba.
• Sunaikintos tradicijos, gimtieji namai.
• Užteršta gamta. Padaugėję
onkologiniai susirgimai, išsigimimai.