P. Drukeris tvirtina, kad organizaciju tikslas ir rezultatai egzistuoja tik isoreje. Kaip nepelno organizacijoms, tokioms kaip mokyklos ar universitetai, perziureti savo veiklos modeli, kaip apibrezti kas yra ju klientai ir kaip matuoti veiklos rezultata.

1. 1

2. Rimtų problemų
neišspręsime, jeigu
mąstysite taip,
kaip mąstėte, kai
jos kilo.
A. Einšteinas
Dariaus Radkevičiaus paskaita
2

3. P. Druckeris
Socialinei disciplinai, tokiai kaip vadyba, prielaidos
faktiškai yra daug svarbesnės nei paradigmos
gamtos moksluose. Paradigma, tai yra vyraujanti
bendroji teorija, gamtos pasauliui įtakos neturi.
Nesvarbu, ką tokia paradigma tvirtins – kad Saulė
sukasi aplink Žemę ar kad Žemė sukasi aplink
Saulę, tai neturės jokio įtakos nei Saulei, nei Žemei.
Gamtos mokslas tiria objektų elgseną. O socialinė
disciplina, tokia kaip vadyba, tiria žmonių ir žmonių
institucijų elgseną. Todėl specialistai yra linkę elgtis
ir veikti taip, kaip jiems diktuoja tos disciplinos
prielaidos.
3

4. P. Drukeris
Dar svarbiau tai, kad gamtos mokslo
realybė – fizinis pasaulis ir jo dėsningumai
– nesikeičia. Socialinis pasaulis tokių
„gamtos dėsnių“ neturi. Todėl jis nuolat
kinta. O tai reiškia, kad prielaidos,
galiojusios vakar, gali per labai trumpą
laiką nustoti galioti ar net pradėti
klaidinti.
4
4

5. P. Drukeris
• Organizacija privalo turėti paprastus, aiškius
ir vienijančius tikslus. Organizacijos misija
turi būti pakankamai aiški ir pakankamai
didelė bendrai vizijai užtikrinti. Ją įkūnijantys
tikslai turi būti aiškūs, vieši ir nuolat iš naujo
patvirtinami. Svarbiausias vadybos darbas yra
pergalvoti, nustatyti ir parodyti tuos tikslus,
vertybes ir užduotis.
5
5

6. Organizacijos formavimas
 Vizija
 Misija
 Struktūrinis modelis
 Elgesio modelis
6
6

7. yra visatos centras, o visi kiti dangaus k(nai sukasi apie j) (taip
vadinamas geocentrizmas). Beje, kone tuo pa$iu metu kitas graikas
Aristarchus (280 m. pr. Kr.) eksperimentu 'rod#, kad &em# n#ra vi-
satos centras, ta$iau buvo pasirinkta ir 'sitvirtino tai, kuo nor#josi
Tik panaikinęs senąją mąstymo paradigmą
tik#ti, o ne tai, kas yra i*ties%.. Galima b(t% sakyti, kad taip atsirado
pirmasis, ypa$ r(pestingai ginamas, istori*kai patvirtintas, vadov%
gali sukurti organizacijos viziją.
tik#jimas, kuris prie*arauja gamtos mokslams. +i) id#j) pasisavino
krik*$ionyb#s vadovai ir 'tvirtino, kaip absoliu$iai negin$ijam).
7
7

8. Senosios paradigmos
• Vaikus turim išmokyti tik tam tikrų dalykų
pagrindų;
• Mokykla tai valstybinės politikos vykdytoja;
• Mokykla moko;
• Organizacinė struktūra turi būti tik tokia,
kokia buvo šimtus metų;
• Mokomi dalykai tarpusavyje nesusiję, todėl
jų derinti tarpusavyje nereikia (Pvz.: fizika,
matematika, muzika ir istorija);
• ir t.t. 8
8

9. Organizacijos formavimas
 Tik įvardinęs viziją, kas turėtų pagerėti
organizacijos aptarnaujamai
bendruomenei, jei bus panaikinta viena iš
vyraujančių pasenusių paradigmų, vadovas
gali kurti organizacijos misiją, kurios
įdiegimui ir tarnaus tam tikras struktūrinis
organizacijos modelis.
9
9

10. Paradoksalu, bet vyraujantis organizacijos
vaizdavimo modelis ir yra įtakotas pasenusios
paradigmos!
Vadovas
10
10

11. SAULĖS SISTEMOJE sukasi didesni a
k,nai.
Kokios formos kūnai vyrauja makro ir mikro
Tolimoje Pauk!"i# tako !alikel$je susiformavusi Saul$s sistema gali
priminti koki% nors vien% verslo srit&. Kiekviena planet
kosmose? kuri sukasi apie
gravitacin$s j$go
resursus. Kai kur
turi labiau ar
pritaikytas s%lyga
b,t# per kar!ta, tu
grei"iau sustingt
vertus, ten, kur g
m,s# konkurenta
skirtingi, ir kiekv
jam vienam b,din
22
11
11

12. P. Drukeris
Jokioje kitoje srityje nėra taip tvirtai, nors
daugiausia nesąmoningai, laikomasi
pagrindinių tradicinių prielaidų, kaip žmonių
ir jų valdymo srityje. Ir jokioje kitoje srityje
nėra taip smarkiai atitrūkstama nuo realybės
ir veikiama absoliučiai neracionaliai.
12
12

13. Dažniausiai organizacijos
struktūra piešiama iš viršaus
žemyn.
Direktorius
Ugdymo Ūkio dalies
vadovas vadovas
Dariaus Radkevičiaus paskaita
13

14. Ir popieriaus lape apvedus
nupieštą struktūra gauname ...
Direktorius
Ugdymas Ūkio dalies
vadovas vadovas
Dariaus Radkevičiaus paskaita
14

15. Trikampis
trimatėje
erdvėje
virsta...
Dariaus Radkevičiaus paskaita
15

16. Iškyla
klausimas:
organizacija
sferinė ar
piramidinė?
16
16

17. k#$io- Amerikoje.
ausi(.
„S%dintis vir#uje” komanduoja, apa$ios vykdo. T
Ar tikrai organizacijos valdymo komandinis
b'di-
„Gos-
skirtumas – s%dintis verslo vir#uje neturi galimy
m'#io lauk(. Buvo dedamos didel%s viltys, kad ko
us ka- modelis išsilaikė tik šimtą metų?
leis surinkti “neperfiltruot(” *emesni+ hierachin
dovas.
cij( ir reaguojant , tai, sukurti sprendimus. Deja,
kielio
pija.
mud, metais pradėjo rastis pirmosios didelės
1870
chan-
įmonės. Tuo metu vienintelė didelė pastovi
. Ne-
organizacija buvo kariuomenė. Todėl nieko
mat%
stebėtino, kad jos komandavimo ir kontrolės
en%s.
struktūra tapo pavyzdžiu tiems, kas tiesė
ki!kai
geležinkelius, statė plieno gamyklas, kūrė
kreip-
šiuolaikinius bankus ir universalines
. Tuo
+ parduotuves. Komandinis modelis, kuriame
ant
labai nedaug viršuje esančių žmonių įsakinėja
daugybei žemiau esančių ir jiems paklūstančių
žmonių, išsilaikė beveik šimtą metų.
(P. Drukeris)
17
17

18. norintis atostog% metu gali jas aplankyti. T$kstan'i% (moni% pra-
Šiuolaikinei “moderniai” organizacijos
kaitu sulipdyti monumentai pasirod! stipresni u( laik& ir iki "iol
neduoda ramyb!s mokslininkams bei s&mokslo teorij% m!g!jams.
struktūrai daugiau kaip 5000 metų!
Faraonas
diduomen!
ra"tininkai kariai
valstie'iai amatininkai
vergai
18
18

19. Kokį elgesio modelį ši
organizacinė struktūra nulemia?
• Vienas visažinis?
• Atsakomybės vengimas?
• Iniciatyvos stoka?
• Pavaldinių pasyvumas?
• Konfliktai?
• Kodėl?
19
19

20. Modernioje Vakarų kultūroje, krikščioniška
judėjiška tradicija įtvirtino piramidinį valdymo
modelį ir piramidė tapo archetipu, kurį vadovai
retai kvestionuoja.
20
20

21. P. Drukeris
• Bet kuri egzistuojanti organizacija, kad ir kas ji būtų
– firma, bažnyčia, profsąjunga, ligoninė – labai
greitai sunyks, jei nebus inovuojama. Kita vertus, bet
kuri nauja organizacija, kad ir kokia ji būtų – firma,
bažnyčia, profsąjunga, ligoninė – žlugs, jei nebus
tinkamai valdoma. Svarbiausia egzistuojančių
organizacijų smukimo priežastis yra jų
neinovavimas.
21
21

22. 22
22

23. Pasvarstykime, kaip šiandien matuojamas
piramidinės organizacijos efektyvumas, ar yra
jame vietos inovavimui?
• Įsigaliojo nuomonė, kad efektyvus
organizacijos valdymas, tai efektyvus
kiekvieno turimo resurso išnaudojimas
• Mokytojas orkestras: ruošia medžiagą
pamokoms, veda pamokas, renka pinigus
remontui, atlieka remontą ir t.t. :)
23
23

24. Resursas
stovintis be
JIS! darbo yra
pats
didžiausias
efektyvumo
švaistymas
!sta individualiai - dar-
efektyvumo matavimu
r" valdymo kult%rai yra
m" skirtingiems padali-
avimai susiveda ! vien' 24
inio vieneto fizin! efek-
e arba nera#ytine taisy-
vien' resurs'. Resursas, stovintis be darbo, yra didžiausias efektyvumo švaistymas!24

25. reikia sudaryti konkurencij+ tam, kad i%kelt& „geriausius“.
Žmogus įsitvirtino, kaip bazinis piramidės vienetas,
,mogus (sitvirtino, kaip bazinis piramid"s vienetas, kitaip tariant,
kitaip tariant, jos plyta. norite, kad plyta b#t&racionalizaciniusplyta
jos plyta. O j#s turb#t O jūs turbūt norite, dar si#lanti
sav*s i%naudojimo, atsipra%au, panaudojimo
judri ir kad
pa-
būtų judri ir dar siūlanti savęs išnaudojimo, atsiprašau,
si#lymus?
panaudojimo racionalizacinius pasiūlymus?
65
25
25

26. o piramid(, finansin! piramid! ir t"kstan)ius kit!.
Dauguma metodinių prezentacijų pateikiama per
moguspiramidinę prizmę: A. Maslow, maitinimosi,
ir piramidė –
i Vakarų kultūroje persipynusios idėjos.
sveikatos, vertybių ir kitos piramidės...
26
26

27. Dvi “neginčijamos tiesos”
vyrauja Vakarų valdymo
kultūroje:
1. Žmogus – bazinis piramidės
vienetas, kitaip tariant jos plyta.
2. Piramidė – tai galios,
amžinybės ir valdymo
simbolis.
27
27

28. Jei organizacijos tikslas yra efektyviai
išnaudoti mokytoją, tada efektyvumas
dažnai reiškia:
• Kiek mokytojas praleido valandų
dėstydamas;
• Kiek pinigų jis surinko savo “narelio”
remontui;
• Kiek mokinių yra jo klasėje;
• ir pan.
• O kur inovavimas?
28
28

29. Pasakykite, kaip mane matuosite
ir aš pasakysiu, kaip aš elgsiuosi!
29

30. P. Drukeris
• Svarbiausias dalykas, kurio negalima pamiršti
kalbant apie bet kokią organizaciją, yra tai, kad
rezultatai egzistuoja tik išorėje. Organizacijos
rezultatas yra patenkintas klientas. Mokyklos
rezultatas yra mokinys, kuris kažko išmoko ir po
dešimties metų tai panaudos darbe. O organizacijos
viduje yra tik išlaidos.
• Organizacijos yra visuomenės organai. Jos egzistuoja
ne pačios sau, o privalo tarnauti konkretiems
socialiniams tikslams ir tenkinti konkrečius
visuomenės, bendruomenės ar individų poreikius.
30
30

31. Piramidinė organizacija, tai konfliktų židinys,
ji tenkinasi tik vidiniais matavimais.
31
31

32. Protinio darbo organizacijų tarpusavio santykiai daug
panašesni į orkestro dirigento santykius su orkestrantais
negu į tradicinius viršininko santykius su pavaldiniais.
Viršininkas organizacijoje, naudojančioje protinio darbo
darbuotojus, paprastai pats nesugeba atlikti to darbo,
kuriam jis samdo tą ar kitą pavaldinį, panašiai kaip ir
orkestro dirigentas nebūtinai turi mokėti groti tūba. Savo
ruožtu protinio darbo darbuotojas priklauso nuo
viršininko ta prasme, kad viršininkas nurodo jam kryptį,
ir, kas svarbiausia, pasako, koks yra jo darbo
„rezultatas“ visai organizacijai, tai yra, kokie yra
standartai ir vertybės, našumas ir rezultatai. Ir lygiai taip
pat, kaip kad orkestras gali sabotuoti net patį gabiausią
dirigentą, o tuo labiau net patį autokratiškiausią, taip ir
protinio darbo darbuotojų organizacija gali labai lengvai
sabotuoti net patį gabiausią, o tuo labiau net patį
autokratiškiausią viršininką.
32

33. ,
a
.
&
i
-
,
-
i
-
-
s
d
-
167
33

34. Piramidinėje pasaulėžiūroje trūksta
PLANUS laiko tėkmės matmens
laikas
VIRTASIS
A. Einšteinas
įrodė, kad mūsų
LAIKAS
matavimų
sistemai (ilgis,
etvirtasis matavimas –
plotis, aukštis)
rdv#s matmenis – ilg",
n#ra absoliu%ios atskai-
eisinga yra kokia nors
trūksta ketvirto
atmenys ir vienas laiko
mat" erdv#s-laiko kon-
na“, – juokavo Markas
matmens -
kas visuomet sujaukia X
laiko.
Y 34
34

35. E. Demingo struktūra
35
35

36. Valdyti srautą, o ne hierarchiją mokė iš JAV kilęs kitas
valdymo genijus Williamas E. Demingas (1900-1993).
Šis žmogus didis tuo, kad išmokė Japonijos įmones
IŠMESKITEgamybą. E. Demingo paskaitos garsiausių
valdyti SAVO SENĄ
Jei norite keliauti vandenimis ir pakartoti viking! s"km#, privalot
i$mesti sen%j% &mon"s navigacin# sistem%. Gal ji ir tiko keliaujan
sausuma, ta'iau vandens keliams ji papras'iausiai n"ra pritaikyta
NAVIGACINĘ įmonių vadovams padarė savo – jis įrodė, kad
Japonijos SISTEMĄ,
Galima persp"ti i$ anksto – jos tobulinimas nepad"s, nes $ios siste
mos $aknis yra supuvusi.
Valdyti vandens keli!, arba srauto navigacin#, sistem% mok" i$ JAV
hierarchinė struktūra neatspindi gamybos ir paslaugų
NES srauto logikos, todėl metas ją keisti. Šiandien Tekančios
JI MORALIŠKAI
kil#s valdymo genijus E. Demingas (1900-1993). (is )mogus didi
tuo, kad i$mok" Japonijos &mones pertvarkyti gamyb%. E. Demingo
paskaitos garsiausi! Japonijos &moni! vadovams padar" savo – ji
&rod", kad hierarchin" strukt*ra neatspindi gamybos ir paslaug!
PASENO šalis gamybos srityje lenkia ir pačią Ameriką.
saulės srauto logikos, tod"l metas j% keisti. (iandien Tekan'ios saul"s $a
lis gamybos srityje lenkia ir pa'i% Amerik%.
Srautin! strukt"ra pagal W. Deming#.
36

37. P. Drukeris
• Savaime suprantama, kad mažmeninės
prekybos tinklo valdymas skiriasi nuo
katalikų vyskupijos valdymo (nors tie
skirtumai daug mažesni nei
prekybininkai ar vyskupai mano).
Tačiau labiausiai skiriasi atskirų
organizacijų vartojami terminai. O šiaip
jau daugiau skiriasi ne tiek patys
principai, kiek jų taikymas.
37
37

38. Vadovui sunku suvokti saviorganizuojančią
sistemą, nors dažnas iš jų yra kasdienis jos
dalyvis!
• Kelių eismo sistema susideda iš daugybės individų,
nesivadovaujančių jokia hierarchija, turinčių skirtingą
išsilavinimą, skirtingas žinias, socialinį statusą ir patirtį. Visi
jie turi savo temperamentus, savo ambicijas, asmeninius
tikslus, mobiliuosius telefonus, o kai kurie ir mažus vaikus
automobilio sėdynėje. Nustebsite, sužinoję, koks menkas
procentas tų individų miglotai raukia apie geografiją, dažnai
maišo, užmiršta ar net niekada gyvenime nėra skaitę kelių
eismo taisyklių. Dar daugiau – tarp jų yra tokių, kurie netgi
pasiryžę jų nepaisyti! Ir vis tik kelių eismo sistema veikia!
• Kiek kelių taisyklių atsimena visi kelių dalyviai?
Greičiausiai tik kelias – kuria puse važiuoti ir ką reiškia
šviesoforas.
38
38

39. 179
39

40. Išvada
paprasta: kelių
eismo taisyklės
APRASTA:reguliuoja
yklės srautą, o ne
reguliuoja
ro individo suge- individo
atskiro
čiu metu jos yra
sugebėjimus ir
eismo dalyviams,
tuo pačiu metu
a karvė!
jos yra vienodos
visiems eismo
dalyviams, net
jeigu tai šventa
karvė!
181
40

41. Ko reikia, kad jūs pradėtumėte
valdyti srautą, o ne hierarchiją?
Vadovybė egzistuoja tam, kad institucija pasiektų
norimų rezultatų. Ji turi pradėti nuo pageidaujamų
rezultatų nustatymo ir taip organizuoti institucijos
išteklius, kad tie rezultatai būtų pasiekti. Tai yra organas,
turintis padėti institucijai, kad ir kokia ji būtų – firma,
bažnyčia, universitetas, ligoninė ar skriaudžiamų moterų
prieglauda – pasiekti išorinių rezultatų. ( P. Drukeris)
41
41

42. ANGLIJA
LDYMO STRUKTŪRA? #VENTOJI LE
S srautinėsporganizacijos
RUS%
Kai
bai paprastai. atrodo ROMOS
KUNIGAIK#TIJOS
IMPERIJA
PRANC$ZIJA
aizduojama Dao simbolyje, In ir Jan.
Baltijos VE
struktūra. Taip, kaip
tariant – Diarchija. j&ra Vilnius
auto vadovas ir sraut! aptarnaujantis vadovas. ANGLIJA
vaizduojama simbolyje
RA?
ojo u!duotis: valdyti operacin" sraut! ir j" greitinti.
– In ir Jan.
ojo u!duotis: analizuoti srauto sutrikim# prie$astis ir jas
#VENTOJI LENKIJA LIETUVA
ROMOS
. IMPERIJA
PRANC$ZIJA
an.
agrindinis VENGRIJA
i# ar paslaug# LIETUVA
srautas
ntis vadovas. Juodoji
Aptarnaujantys
1991 - dabar j&ra
sraut!
raut! ir j" greitinti.
padaliniai
Algirdas K
sutrikim# prie$astis ir jas L
•
LIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIK)TIS
Yra srauto vadovas ir 1345 - 1377 1
vokite patys, kada Lietuva i%gyveno aukso am$i#? Kuomet,
srautą aptarnaujantis
akoma, ji buvo nuo j&r# iki j&r#? Teisingai! M&s# valstyb' Jogaila V
vadovas.
pasiekusi savo $yd'jim! tada, kai jai vadovavo du broliai K(s- LIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIK)TIS L
r Algirdas bei du pusbroliai Jogaila ir Vytautas. LIETUVA 1377 - 1401 1
•
LENKIJOS KARALIUS L
Aptarnaujantys o j o
Pirm užduotis: 1386 - 1434 1
1991 - dabar
sraut!
valdyti operacinį
padaliniai
srautą ir jį
greitinti. Algirdas K"stutis
• Antrojo užduotis:
aptarnauti srautą, analizuoti
no aukso am$i#? Kuomet,
LIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIK)TIS
1345 - 1377
LIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIK)TIS
1381 - 1382
Teisingai! M&s# sutrikimų priežastis ir
srauto valstyb' Jogaila Vytautas
LIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIK)TIS LIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIK)TIS
ai vadovavo dušalinti. K(s-
jas broliai 1377 - 1401 1401 - 1429
a ir Vytautas. LENKIJOS KARALIUS LIETUVOS KARALIUS
1386 - 1434 1429 - 1430
42

43. 43

44. Kaip gali skambėti mokyklos
tikslas?
• Paruošti mokinius taip, kad jie išlaikytų valstybinius
egzaminus?
• Paruošti mokinius universitetinėms studijoms?
• Paruošti mokinius tarptautinėms studijoms?
• O gal “Paruošti mokinius priimti ateities iššūkius”?
Sugebėti išsikelti ambicinius tikslus, įvardinti kliūtis
ir sudaryti veiksmų planą joms įveikti? Juk ką mes
žinome apie tai kas įvyks per ateinančius tris metus
ekonomikoje, moksle, pasaulyje?
44
44

45. Tik iškėlę bendrą tikslą galite
tikėtis permainų.
• Jau penkiasdešimt metų žinome, kad vien tik pinigai nėra pakankama
paskata gerai dirbti. Nors nepasitenkinimas atlyginimu motyvaciją labai
mažina, bet pasitenkinimas juo yra iš esmės tik „higieninis veiksnys“, pasak F.
Hercbergo. Darbuotojus, o ypač protinio darbo darbuotojus motyvuoja tai, kas
motyvuoja savanorius. Juk žinome, kad savanoriams jų darbas turi teikti
daugiau pasitenkinimo negu apmokamiems darbuotojams kaip tik dėl to, kad
jie už tai negauna atlyginimo. Jiems labiausiai reikia iššūkio. Jie turi žinoti
organizacijos misiją ir tikėti ja. Jiems reikia matyti rezultatus.
• Vis daugiau „darbuotojų“ reikia valdyti kaip „partnerius“, o jau pats
partnerystės apibrėžimas suponuoja, kad visi partneriai yra lygūs, ir kad jiems
įsakinėti negalima. Juos reikia įtikinti.
• Žmonių nereikia „valdyti.“
• Uždavinys yra vadovauti žmonėms, juos vesti.
45
45

46. Kaip matuoti komandinį darbą
mokyklose ir universitetuose?
• Jei matuosite darbuotoją pagal jo
asmeninio efektyvumo rodiklį, tai niekada
nesubursite vienminčių komandos.
• Tik matuodami komandinį darbą tapsite
tikrai efektyvūs!
46
46

47. Du esminiai rodikliai
 Komandiniai pasiekimai siekiant
užsibrėžto tikslo (fizinė darbo pusė).
 Inovacijų skaičius (intelektinė darbo pusė).
47
47

48. Socialinės atsakomybės
• Vadovas yra tarnas. Jo šeimininkas yra
institucija, kuriai jis vadovauja, ir atsakomybę
pirmiausia turėtų prisiimti ji. O vadovo
svarbiausias uždavinys yra pasiekti, kad
institucija, nesvarbu kokia ji būtų – verslo įmonė,
ligoninė, mokykla ar universitetas – atliktų savo
funkciją ir įneštų savo indėlį, dėl kurio ji ir
egzistuoja.
• Universitetas, nesugebantis parengti būsimus
vadovus bei specialistus, nėra socialiai
atsakingas, kad ir kiek „gerų darbų“ jis imtųsi.
48
48

49. Vertės strategija.
www.versloknyguklubas.lt
+37069841027
Knygos - “Dievas, kvantinė
fizika, organizacinė struktūra ir
valdymo stilius” - autorius
Darius Radkevičius
dradkevicius@takas.lt
49