Jungtinės karalystės universiteto atvejis

1. Atvirųjų švietimo išteklių panadojimas
efektyviai organizacijos viešajai komunikacijai
Doc. dr. Airina Volungevičienė
Kūriniui Atvirųjų švietimo išteklių panadojimas efektyviai organizacijos viešajai komunikacijai, autorius Airina Volungevičienė, yra suteikta Creative Commons
Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Analogiškas platinimas 4.0 Tarptautinė licencija.

2. Inovacijos, radikaliai keičiančios ugdymo/
mokymo/ studijų organizavimą globalioje
studijų rinkoje
• Atviri švietimo ištekliai (Open Educational
Resources)
• Atviri masiški kursai internete (MOOCs)
• Studentų judumas/ mobilumas
– Virtualus mobilumas (Virtual mobility)
Tai skirtingos technologijomis grindžiamo mokymosi iniciatyvos turinčios skirtingą
prasmę

4. ES švietimo sistema atsilieka nuo skaitmeninės
visuomenės ir ekonomikos plėtotės
• 63 proc. devynmečių mokosi mokosi mokyklose,
kurių negalima pavadinti „visapusiškai
aprūpintomis skaitmeninėmis technologijomis“
• 70 proc. ES mokytojų pripažįsta, kad svarbu
pasirengti mokyti(s) naudojantis skaitmeniniais
metodais, tačiau vos 20–25 proc. besimokančių
asmenų turi skaitmenines technologijas
išmanančius ir propaguojančius mokytojus
• Dauguma mokytojų informacinėmis ir ryšių
technologijomis (IRT) naudojasi rengdamiesi
mokyti, o ne pačių pamokų metu

5. Apie rinką
(Atviresnio švietimo komunikatas, 2013)
Didelė dalis skaitmeninio turinio sukuriama ne
Europoje, be kita ko, švietimo institucijų, kurios
savo mokymo programas siūlo visame pasaulyje
naudodamosi atvirais masinio nuotolinio
mokymo kursais (angl. MOOC)

6. Technologijos suteikia galimybę padidinti
švietimo veiksmingumą ir teisingumą
Naudodamiesi atviraisiais švietimo ištekliais ...
mokytojai ir švietimo įstaigos gali lengviau
pasiekti tūkstančius besimokančių asmenų
visuose pasaulio žemynuose ir kalba šiuo atveju
nebūtinai yra kliūtis

7. „Atviresnio švietimo komunikatas“
• Atvirieji švietimo ištekliai - galimybė naudotis
viešai prieinamomis žiniomis siekiant didesnės
kokybės ir prieigos
• Švietimo ir mokymo įstaigos turi peržiūrėti
savo organizacines strategijas
• Kokybiški europiniai atvirieji švietimo ištekliai
turi tapti pastebimesni ir prieinamesni visiems
piliečiams (2012 UNESCO Paryžiaus OER
deklaracija)

8. Atvirieji švietimo ištekliai
• Atvirieji švietimo ištekliai (AŠI, OER – Open Educational
Resources, angl.) – UNESCO organizacijos iniciatyva (2002)
• AŠI (OER) – tai mokymo, mokymosi ir tyrimų ištekliai, parengti ir
patalpinti viešoje erdvėje arba publikuojami intelektinės
nuosavybės licencijos teise, kuri suteikia galimybes laisvai
naudoti išteklius skirtingais tikslais:
– tai pilni kursai/ moduliai
– mokymo medžiaga
– vadovėliai
– vaizdo įrašai
– testai
– programinė įranga ir
– bet kokie kiti įrankiai ar medžiaga, skirt žinių pasiekiamumui (support
access to knowledge) (Atkins, Brown, Hammond, 2007)

9. Apibrėžimo skirtumai (atvirumo lygmuo)

10. Creative Commons (CC) (liet. Kūrybinės
bendrijos) JAV įsteigta ne pelno siekianti
organizacija, kurios tikslas – padėti žmonėms
laisvai ir teisėtai dalintis kultūriniais,
mokomaisiais ir mokslo darbais bei kurti
išvestinius kūrinius jų pagrindu
http://creativecommons.lt/

11. Licencijų tipai

12. Pasirinkite licenciją
http://creativecommons.org/choose/

13. Pasirinkite licenciją
http://creativecommons.org/choose/

14. Kūrybinių bendrijų licencijos
reglamentuoja
Išteklių panaudojimo teises:
• Redaguoti ir naudoti išteklius pagal savo scenarijų
• Kurti išteklius dalijimuisi su kitais
• Bendradarbiauti ir kurti grupėje
• Dalintis
• Vertinti
• ....
atsižvelgiant į išteklių atvirumą ir autorines teises

15. OER (atviri švietimo ištekliai)
Diskusijos (nuo 2007 - …)
• Kodėl OER nėra plačiai plintantis fenomenas?
• Kodėl OER panauda nėra tokia masinė, kaip tikimasi?
• Kodėl dėstytojai ir studentai institucijose nekuria OER
praktikos?
• Kaip padidinti OER naudojimą pasidalinant
bendraautoriams emocinę ir intelektualią nuosavybę?
• Kokia nauda institucijai kurti ir naudoti OER?
• Kam mes kuriame pridėtinę vertę, kurdami turinį OER
talpykloms?
UNESCO
Jisc (UK)Commonwealth of Learning
Intergovernmental organizationOECD

16. Kam reikalingi AŠI (OER) organizacijai?
• Gerina mokymo(-si) turinio kokybę
• Plečia profesinio bendradarbiavimo galimybes
• Tobulina profesinę kvalifikaciją
• Mažina kaštus mokymosi išteklių kūrime
• Skatina kritinį mąstymą
• Praturtina požiūrių ir nuomonių įvairovę ugdyme
• Praplečia mokymosi galimybes bei prieigą prie
organizacijos turinio ir kokybiško ugdymo

17. Technologijomis grindžiamo mokymo(-si)
integracija į organizaciją
1. Technologijomis grįstas mokymasis - organizacijos
strategijoje
2. IT infrastruktūra
3. Studijų/ mokymo/ ugdymo programų pritaikymas
4. Personalo parengimas ir kompetencijų tobulinimas
5. Paramos sistema (institucijai, personalui,
studentams)
6. Kokybės valdymas
7. Marketingas ir viešoji komunikacija

18. Žmogaus kelias į universitetą
Atvirojo Jungtinės Karalystės
universiteto atvejis

19. Kyla klausimai
Kas?
Kodėl?
Kaip?
Kada?

20. Atsakymų ieškome čia
What is political immigration?

21. http://www.open.ac.uk/ccig/news/what-is-this-political-space-
we-call-immigration#

22. Atvirasis universitetas (JK)
Studijų turinio (mažais mokymosi segmentasi)
talpinimas internete:

23. Daugybė 5-6 min video medžiagos

24. Apie 100 akademinų valandų
medžiagos

26. Apie 20 dokumentinių filmų kasmet

27. iSpot – the place to share
nature

28. 20 000 akademinių valandų mokymosi turinio

29. Ko siekia organizacija kurdama AŠI?
TIkslas Rezultatas
Viešo matomumo Praplėsta geografinė potencialių
besimokančiųjų aprėptis
Daugiau žmonių sužino apie organizaciją
Visuomenės įtrauktis
(kokybė ir inovacijos)
Daugiau visuomenės narių įsitraukę į atvirą
mokymąsi OU kanaluose internete
Aktyvus mokymasis Esančių besimokančiųjų įtrauktis į
organizacijos veiklas ir naujų visuomenės narių
įtraukimas į aktyvų dalyvavimą dalijantis
ištekliais
Investicijų grąža Patobulintas mokymo(-si) procesas ir ištekliai
Pajamos

30. +300million 7-8m 0.25m
RetainConvertAware Engage
Supported /
Accredited
Courses
Other Product
FeeFree
Andrew Law (2011)
http://www.slideshare.net/lisbk/ukolneim-andrewlaw?qid=e308cf97-bc33-
4d35-a5eb-7bfca8d04cf4&v=qf1&b=&from_search=8

31. Kaip įvertinti
• Visuomeninės švietimo misiją?
• Mokymosi visą gyvenimą galimybių sukūrimą?
• Verslo planą – investicijų grąžą?
• Kanalo efektyvumą ir investicijų strategiją?

32. Analitiniai duomenys ir interneto metmenys
(webometrics)

33. chandoo.org

34. Duomenų analizės rezultatai
• iTunes U – uždara sistema, vartotojų skaičius
mažėja (3,6 mln UIP per 3 metus, 1%
užsiregistruoja sudijoms)
• Youtube – atvira sistema, vartotojų skaičius auga
(16,9 UIP per 3 metus)
• Google paieškos indeksavimas – esminis naujų
studentų instrumentas ir kelio į OU pradžia
• OpenLearn – atvira sistema vartotojų skaičius 3 –
5 mln per metus, 13 % užsiregistruoja studijoms

35. Registraciją į studijas OpenLearn portale
Arba nuo “Frozen planet” iki “History of art”

36. OpenLearn

37. Kuo AŠI skiriasi nuo MOOCs‘ų?

38. Moocs’ai

39. MOOCs’ai pagal Sir John Daniel
Europos inovacijų forumas, 2013
http://www.scoop.it/t/eif2013

40. “Mind MOOCs” Think Tank, ICDE
Išvados ir rekomendacijos
• Nėra aiškių požymių, leidžiančių teigti, jog Mooc’sų kokybė gali
būti užtikrinta ir jie gali būti sėkmingai taikomi ir diegiami
• Nėra pakankamai sėkmės atvejų, kurie galėtų būti gairėmis
atviro mokymosi modeliams kurti Mooc’sų formatu
• Atviro mokymosi aplinkos kelia susirūpinimą, kokį poveikį
Europos aukštojo mokslo institucijos pajus ir ar būtent jos yra
tinkamiausios mokymosi revoliuciniam modeliui
• Inovacijos turi būti derinamos su patikimomis mokymosi
tradicijomis ir lanksčiais kokybės užtikrinimo standartais
• Būtinas išskirtinis dėmesys atviro mokymosi pripažinimui
• Sertifikavimo, pripažinimo schemose būtina įtraukti lankstaus ir
atviro mokymosi koncepcijas

41. Kas registruojasi?
• 40 % smalsaujančių fenomenų
• 30 % norinčių naujų įgūdžių
• 18 % dėl kvalifikacijos įsidarbinamumui
• 14 – 74 m.
• 50 % pateikia bent 1 užduotį
• 20 % atlieka daugiau nei pusę užduočių
• 12,5 baigia kursą

42. “institucijos turi pasiūlyti besimokantiesiems nuotolinio mokymosi
programas, kurias jie gali pabaigti tokiais pat rezultatais kaip ir
tradicinių studijų programas ir gauti diplomą, atitinkantį
kvalifikaciją”
t.y. atviro turinio PASIŪLA turi atitikti KVALIFIKACIJĄ
MOOCs by Sir John Daniel
Europos inovacijų forumas, 2013

43. Kaip galima išnaudoti MOOCs‘ų patirtį, pasirengiant
“Produktyvumo plokštumai”? (hype ciklas)
en.wikipedia.org
SVARBUS SPRENDIMAS (!)
Institucijos turi apsibrėžti ir taikyti
suvaldomus, tvarius švietimo modelius

44. • Inovacijos itin greitai keičia aukštojo mokslo ir
švietimo paslaugų modelius
• Švietimas atsiveria per:
– Atviruosius švietimo išteklius
– Atvirą prieigą
– Atvirą mokslą
– Atvirą visuomenę
– Atviro švietimo praktikas
– MOOCs
2. Atviri masiškieji kursai internete – provokacija ar legali ir
kokybiška atviro technologijomis grindžiamo mokymosi kaita?
... ar
MOOCs?
Ar švietimas tikrai bus masiškas?

45. 3. Kokybiška technologijomis grindžiamo mokymosi
integracija
EDENRW8 – mokslinio seminaro Oksforde rezultatai, 2014
• Technologijomis grindžiamo mokymosi samprata reikšmingai pakeitė
dominuojančias praktikas, įvedė naujas inovacijas ir toliau keičia mokymosi paslaugų
formas
• Technologijomis grindžiamo mokymosi samprata žymiai išsiplėtė, apimdama ir
patobulindama mokymosi paslaugos sampratą, įvesdama inovatyvius mokymosi ir
mokymo scenarijus, e.mokymąsi, nuotolinį mokymąsi, ir kitas inovacijas
• Atviras švietimas, atvirieji masiškieji kursai internete – tai technologijomis
grindžiamo mokymosi formos!
Nauji technologijomis grindžiamo mokymosi teikėjai turėtų pasistengti pagrįsti
naujas praktikas jau egzistuojančiomis pripažintomis ir kokybiškai pagrįstomis
praktikomis, siekiant patobulinti ir pratęsti esamas aukštos kokybės praktikas.
Masiškieji atvirieji kursai internete nesukūrė nei nuotolinio, nei atviro, nei kito
technologijomis grįsto mokymosi – PRIEŠINGAI!
SITUACIJA
SVARBUS SPRENDIMAS

46. Atviras, lankstus švietimas turi vykti pagal kokybišką ir
organizacijos poreikius atliepiančią technologijomis grindžiamo
mokymosi integracijos į organizaciją schemą :
– Atliepiant organizacijos (ir jos socialinių dalininkų) poreikius
– Atsakingai (pagal kokybės užtikrinimo schemą ir parametrus,
nustatant ir prognozuojant pozityvų poveikį organizacijos veiklos
kokybei)
– Pagal visas (septynias) organizacijos veiklos sritis (žr. kitą skaidrę)
– Nustatant prielaidas egzistuojančias nacionaliniame ir regioniniame
kontekstuose
– Parengiant organizacijos atvejo studiją, siekiant nustatyti
technologijų/ inovacijos integracijos strateginius žingsnius
– Nustatant rodiklius ir matuojant technologijomis grįsto mokymosi
poveikį visoms organizacijos veikloms sritims
EDENRW8 – mokslinio seminaro Oksforde rezultatai, 2014

47. Volungevičienė, A., Teresevičienė, M., Tait, A. (2014). Framework of quality assurance
of TEL integration into an educational organization. IRROD, Vol 15, No 6 (2014).
funded by Global grant research project, Vytautas Magnus University.
3. Kokybiška technologijomis grindžiamo mokymosi integracija

48. Sėkmės kuriant atvirą komunikaciją apie savo
švietimo paslaugas
Doc. dr. Airina Volungevičienė
EDEN vice prezidentė
LieDM asociacijos prezidentė
VDU Inovatyvių studijų instituto direktorė