Valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo valdymo metodikos pasikeitimai. Kęstutis Andrijauskas, Informacinių išteklių skyriaus vedėjas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos
Prezentacija „Agile Lietuva“ ir „Infobalt“ seminarui valstybinėms institucijoms.
3. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių
valdymo įstatymas
Tikslas – užtikrinti tinkamą valstybės informacinių išteklių:
kūrimą,
tvarkymą,
valdymą,
naudojimą,
priežiūrą,
sąveiką, planavimą,
finansavimą
ir saugą
Valstybės informaciniai ištekliai
=
Informacija + Infrastruktūra
(IT priemonių visuma)
5. Valstybės informacinių išteklių rūšys
Valstybės informaciniai ištekliai
Ypatingos svarbos valstybės
informaciniai ištekliai
Svarbūs valstybės
informaciniai ištekliai
Žinybinės svarbos valstybės
informaciniai ištekliai
Kiti valstybės informaciniai
ištekliai
Valstybės informacinės sistemos ir
pagrindiniai valstybės registrai
Valstybės informacinės sistemos ir
valstybės registrai
Valstybės informacinės sistemos ir
žinybiniai registrai
Vidaus administravimo informacinės
sistemos
Visai valstybei
svarbi
informacija
Kelioms
institucijoms
svarbi
informacija
Vienai
institucijai
svarbi
informacija
Informacija,
kurią valdo
institucija
6. Registrai ir informacinės sistemos
Registrų ir informacinių sistemų registras www.registrai.lt
199 valstybės informacinės sistemos
91 valstybės ir žinybinių (27) registrai
700 mln. Lt skirta 2007-2013 m. laikotarpio ES SF paramos̴
lėšų
700 mln. Lt numatoma skirti 2014-2020 m. laikotarpio ES SF̴
paramos lėšų
ES lėšos sudaro 50-55 proc. investicijų iš biudžeto
100-130 mln. Lt kasmet eksploatavimo išlaidoms.
7. INFORMACINIŲ SISTEMŲ IR REGISTRŲ
STEIGIMO, KŪRIMO IR ĮTEISINIMO PROCEDŪROS
REGLAMENTAVIMAS
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimas Nr.
881 „Dėl registrų steigimo, kūrimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos
aprašo patvirtinimo“
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimas Nr.
180 „Dėl valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo,
modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
• Vidaus administravimui skirtų informacinių sistemų steigimo, kūrimo,
modernizavimo ir likvidavimo tvarkos:
dokumentų valdymo - Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2013 birželio 18 d.
įsakymas Nr. V-45;
personalo valymo – Vidaus reikalų ministro 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymas
Nr. 1V-807;
finansų valdymo - Finansų ministro 2013 m. spalio 7 d. įsakymas Nr. 1K-
334.
8. METODINIAI DOKUMENTAI
• Informacinių technologijų paslaugų valdymo metodika, patvirtinta
2013 m. birželio 19 d. Komiteto direktorius įsakymu Nr.T-83.
Metodikoje aprašyti 4 rekomenduotini IT paslaugų valdymo
procesai: sutrikimų, problemų, keitimų ir sąrankos
valdymo procesai (atsižvelgiant į ITIL– Information Technology
Infrastructure Library)
• Valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo valdymo metodika,
patvirtinta Komiteto direktoriaus 2014 m. vasario 25 d. įsakymu Nr.
T-29.
• Kuriamų viešųjų ir administracinių elektroninių paslaugų
tinkamumo naudotojams užtikrinimo priemonių metodinės
rekomendacijos, patvirtintos Komiteto direktoriaus 2014 m.
gegužės 5 d. Nr. T-65
9. Valstybės informacinių sistemų
gyvavimo ciklo valdymo metodika
Aprašytos valstybės informacinės sistemos gyvavimo ciklo stadijos ir jų
įgyvendinimo procesai bei dokumentai.
Priedai:
-valstybės informacinės sistemos kūrimo būdai;
-valstybės informacinės sistemos kūrimo būdo pasirinkimo gairės;
-galimybių studijos rengimo reikalavimai;
-valstybės informacinės sistemos techninio aprašymo (specifikacijos)
rengimo reikalavimai:
antraštinio lapo forma;
specifikacijos pavyzdinis turinys;
pakeitimų registravimo žurnalo forma.
-valstybės informacinės sistemos priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti
akto pavyzdinė forma
11. IS kūrimas
Detali analizė Projektavimas Konstravimas Integravimas Testavimas Diegimas
Detalios analizės
ataskaita
Detalaus
projektavimo
dokumentas
Programos
kodas
Integracinio
testavimo
dokumentas
Nuoseklusis kūrimo būdas
Sistemos
įdiegimo aktas
Sistemos testavimo
žurnalas
13. IS kūrimas
Detali analizė
Projektavimas
Konstravimas
Integravimas
Testavimas
Diegimas
Detali analizė
Projektavimas
Konstravimas
Integravimas
Testavimas
Diegimas
Detali analizė
Projektavimas
Konstravimas
Integravimas
Testavimas
Diegimas
Detali analizė
Projektavimas
Konstravimas
Integravimas
Testavimas
Diegimas
Funkcionalumas,
panaudojimo atvejis 1
Funkcionalumas,
panaudojimo atvejis 2
Funkcionalumas,
panaudojimo atvejis 3
Funkcionalumas,
panaudojimo atvejis N
Iteracinis-inkrementinis kūrimo būdas (agile)
1
2
3
N
IS
F
14. Apimtis Apibrėžtumas Nuoseklusis Modulinis
Iteracinis-
inkrementinis
Didelė Apibrėžta X X
Neapibrėžta X X
Nedidelė Apibrėžta X
Neapibrėžta X
VALSTYBĖS INFORMACINĖS SISTEMOS KŪRIMO BŪDO PASIRINKIMO GAIRĖS
Tinkamas reglamentavimas. Resursai: Finansiniai, Žmogiškieji, Administraciniai gebėjimai. Procesai: Administracinė reforma; Procesų inžinierija. Technologijos: Pažangūs IT sprendimai, Standartai, Saugos priemonės
OECD – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija
Reikalingas :
Valstybė turi poreikį kurti vieningus informacinius išteklius tiek turinio tik infrastruktūros aspektais;
Kūrimui leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai (visuomeniniai pinigai), o tokiu atveju turi būti jų valdymas ir panaudojimo kontrolė
Priimtas pačioje 2011 m. pabaigoje. Ilgai truko. Priimtas ne tuščioje vietoje. Galiojo Vyriausybės nutarimas. Pakankamai skiriasi nuo pirmosios versijos.
Įsteigta Ryšių ir informatikos ministerija, 1992 m.
Lietuva 2000m. (1992 m.)
Valstybinė ryšių ir informatikos plėtojimo programa 1996 – 2000 m.
VIKT, telekomo privatizacija, tinklo skaitmenizavimas,
Lietuvos Respublikos registrų įstatymas, 1996 m.
Ryšių ir informatikos ministerijos likvidavimas, 1998 m.
Elektroninio parašo įstatymas, 2000 m.
Informacinės visuomenės plėtros koncepcija ir 2001 m.
Informacinės visuomenės plėtros programa, kasmetiniai planai, nuo 2001m. iki dabar
Lietuvos Respublikos informacinių išteklių valdymo įstatymas, 2011 m. pabaiga. RIM patvirtintos valstybės ir vietos savivaldos informacinių sistemų įteisinimo tvarka, Gyvavimo ciklas, 2004 m. Taisyklės ir 2005 kūrimo metodika 2005 m. Registrų steigimo ir įteisinimo taisyklės, IT paslaugų valdymo metodika.
Pagal informacijos svarbą – valstybei, kelioms institucijoms, vienai institucijai, valdo pati institucija.
Valstybės informacinė sistema – valstybės institucijai (institucijoms) ar valstybės įstaigai (įstaigoms) teisės aktų nustatytoms funkcijoms, išskyrus vidaus administravimą, atlikti reikalingą informaciją apdorojanti teisinių, organizacinių, techninių ir programinių priemonių visuma.
Registras – teisinių, organizacinių, techninių ir programinių priemonių visuma, skirta registro objektui registruoti ir registro duomenims, registro informacijai, registrui pateiktiems dokumentams ir (arba) jų kopijoms tvarkyti ir naudoti.
Vidaus administravimo funkcijoms vykdyti skirtos informacinės sistemos.
Dar dažnai iškyla klausimas dėl skirtumų. Tas ar tas tvarkoma IT priemonėmis, tačiau paskirtis iš esmės skiriasi, todėl negalima laikyti tapačiais dalykais. Skiriasi inicijavimo ir steigimo stadijos.
Registrų ir informacinių sistemų registras:
155 valstybės informacinės sistemos
64 valstybės registrai
26 žinybiniai registrai
Vidaus administravinui skirtos IS - ?
Reikia priminti, kad visumoje ES paramos lėšos sudari tarp 50-55 proc. visų valstybės investicijų į IT + eksplotavimo išlaidos dar apie 100-130 mln. kasmet.
Viską susumavus, per 7 metų finansavimo laikotarpį IT sričiai skiriama t.y. į rinką išleidžiama > 2 mlrd. Lt arba apie 300 mln. Lt kasmet.
Reglamentavimas susideda iš Procedūrinių dokumentų ir metodinių Esminis skirtumas steigimo procedūroje. Pirmą kartą pradedama reglamentuoti vidaus administravimo funkcijoms kompiuterizuoti skirtas IS.
Paslaugų metodika susieta su IS gyvavimo ciklo etapais. Įstatymas rekomenduoja IT paslaugų valdymui taikyti tarptautinius standartus ir jiems prilygintus gerosios praktikos IT paslaugų valdymo metodika.
IS gyvavimo ciklas – nuoseklios stadijos nuo IS inicijavimo pradžios iki IS pabaigos.
Valstybės institucijos nekuria IS, o geriausiu atveju valdo gyvavimo ciklą. Uždavinys – neperžengti ribos tarp institucijos kompetencijos ir IT kūrėjų profesionalų.
Rengimo eigoje bendradarbiavome su Infobalt ir su Agile Lietuva atstovais -Aleksiejum Kovaliovu, Vaidu Adomausku ir kt. Esminis požiūrio į dokumentą skirtumas t.y. dokumentas rengiamas institucijų specialistams (užsakovui), o ne projektuotojams, IT kompanijoms.
Jeigu steigiama valstybės informacine sistema planuojama apdoroti visai valstybei svarbią arba kelioms institucijoms svarbią informaciją, arba jeigu nėra visiškai aišku, kokias konkrečias teisės aktuose nustatytas funkcijas bus galima kompiuterizuoti, arba jeigu kuriant valstybės informacinę sistemą planuojama viršyti lėšų dydį, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Lėšų dydis), valstybės informacinės sistemos steigimo pagrindimo etapo metu rengiama galimybių studija. Galimybių studija rengiama vadovaujantis Galimybių studijos rengimo reikalavimais, nurodytais Metodikos 3 priede.
Valstybės informacinės sistemos modernizavimas inicijuojamas pasikeitus teisės aktuose nustatytai institucijos funkcijai (funkcijoms), kuriai vykdyti įsteigta valstybės informacinė sistema, arba atsiradus tokiems naudotojų poreikiams, kurie keičia įdiegtus informacijos apdorojimo procesus.
Nebetenkina poreikių.
Buvo tinkamas ko sistemos nėra sudėtingos, aiškus funkcionalumas, aiškus rezultatas, trumpalaikis darbas.
Užsitęsė projektavimo darbai, rezultatai tik pačioje pabaigoje
3.Moduliniu (angl. modular) valstybės informacinės sistemos kūrimo būdu valstybės informacinė sistema realizuojama, išskaidant ją į atskiras sudedamąsias dalis (posistemius, modulius ir pan.), kurioms įmanoma nustatyti atskirus veiklos reikalavimų rinkinius, kuriuos realizavus šią sudedamąją valstybės informacinės sistemos dalį galima naudoti kaip savarankišką vienetą. Šis kūrimo būdas susideda iš nuosekliai vykdomų realizavimo stadijos etapų, kurie yra taikomi kiekvienos tokios valstybės informacinės sistemos dalies kūrimui. Valstybės informacinės sistemos dalys gali būti vystomos lygiagrečiai arba persidengiančiai laiko atžvilgiu. Pirmoji sėkmingai įdiegta ir atitinkanti jai valstybės informacinės sistemos techniniame aprašyme (specifikacijoje) (toliau – Specifikacija) apibrėžtus veiklos reikalavimus sudedamoji valstybės informacinės sistemos dalis gali būti įteisinama, patvirtinant priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktą, kuriame nurodoma, kokia valstybės informacinės sistemos dalis laikoma priimta ir tinkama eksploatuoti gamybinėje aplinkoje. Kiekviena vėliau baigta kurti dalis integruojama į jau veikiančią valstybės informacinę sistemą. Analogiškai gali būti patvirtinamas priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktas, nurodant, kiek ir kokios Specifikacijoje nurodytos valstybės informacinės sistemos dalys tinkamos eksploatuoti. Visa valstybės informacinė sistema baigiama įteisinti, realizavus visas Specifikacijoje nurodytas dalis ir patvirtinus priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktą, nurodant, kad visa valstybės informacinė sistema yra sukurta ir tinkama eksploatuoti.
4.Iteracinis-inkrementinis (angl. agile) valstybės informacinės sistemos kūrimo būdas vadinamas toks būdas, kai valstybės informacinės sistemos realizavimas vykdomas prieaugiais, kurie sudaromi iš vieno ar daugiau valstybės informacinės sistemos panaudojimo atvejų (angl. use case), siekiant per kuo trumpesnį laiką valstybės informacinę sistemą naudojantiems asmenims pateikti bent vieną tinkamą eksploatuoti valstybės informacinės sistemos funkciją, veikiančią gamybinėje arba valstybės informacinės sistemos valdytojo sutikimu testinėje aplinkoje su visomis valstybės informacinės sistemos priėmimui būdingomis pateiktimis: programinės įrangos kodu, diegimo paketais, diegimo ir naudojimo instrukcijomis, kita technine dokumentacija ir patvirtintu priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktu. Specifikacijoje įvardijami prieaugiai, numatomi jų funkcionalumai, prieaugiai prioretizuojami ir sudaromas jų diegimo planas. Kiekvienam prieaugiui realizuoti nuosekliai taikomi realizavimo stadijos etapai. Realizavimo stadijos detalios analizės etape analizuojami ir apibrėžiami tik einamuoju momentu realizuojamo prieaugio veiklos reikalavimai. Įdiegus vieną prieaugį, gali būti peržiūrėti Specifikacijoje apibrėžtų kitų prieaugių prioritetai, kiekvienam naujam prieaugiui vykdoma detali analizė, formuluojami realizavimo reikalavimai, gali būti patikslinti jau įdiegtų prieaugių realizavimo reikalavimai, pakartotinai naudojami sukurti moduliai. Visa valstybės informacinė sistema baigiama įteisinti, realizavus visus Specifikacijoje nurodytus prieaugius ir patvirtinus priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktą, nurodant, kad visa valstybės informacinė sistema yra sukurta ir tinkama eksploatuoti.
Vertinimas subjektyvus, tačiau kitoks vargu ar gali būti. Be to tai tik gairės, kiekvienas atvejis individualus.